Tad kaip išgyventi adaptaciją, kai ji gali tęstis ilgiau ir gali būti sudėtingesnė nei įsivaizdavom? Mintimis ir patarimais dalijasi „Family Lab Academy“ mokytoja, kūrybinių veiklų vadovė Lina Dumbliauskienė.

Norėdama pasidalinti kasdieniais kylančiais iššūkiais šeimoje, noriu suteikti kuo daugiau žinių ir supratimo, kad neskubėtume ir eitume bei dėliotume detales, kurios svarbios vaiko adaptacijoje, palaipsniui.

Taigi, nuo pradžių. Kas yra šis etapas? Kiek jis trunka? Adaptacija – tai vaiko ir visos šeimos prisitaikymas prie naujos aplinkos, triukšmo ir pasikeitusio gyvenimo ritmo. Adaptacija vidutiniškai trunka apie du mėnesius ir prasideda ne pirmosiomis dienomis, o tada, kai pirmoji džiugesio savaitė pasibaigia ir vaikas pastebi, kad yra į darželį ėjimo rutina ir tam tikri dalykai nebesikeičia.

Kodėl kalbame apie tai, kad tai yra visos šeimos adaptacija? Nes tai paliečia ne tik vaiką, bet ir tėvus. Ir dažai tėvai susikoncentruoja į vaiką, o ne į save. Todėl suaugusiųjų jausmai ir emocijos pradeda daryti įtaką ir vaikui bei bendrai adaptacijos situacijai. Tėvams reikia greitai suprasti, kas vyksta, suprasti savo jausmus ir gebėti su jais susitvarkyti, juos išmokti perskaityti bei padėti ir prisitaikyti prie mažojo šeimos nario jausmų.

Foto: Asmeninio archvyo

Ką daryti ir kaip išgyventi adaptaciją, kai vaiko prisitaikymas trunka ilgiau, nei planavome?

  1. Supraskime, kad didžiausias vaiko tikslas adaptacijos laikotarpiu – pabūti, apsiprasti su aplinka ir jaustis geriau. Vadinasi, ne žaisti, bendrauti su vaikais ar mokytojais, o išmokti pabūti be tėvelių, tad nespauskime vaikų, leiskime jiems savais būdais susigyventi su savimi, naujoje aplinkoje. Mokykimės priimti vaiko emocijas ir mokykime jas vaiką išgyventi drauge, palaikykime, padrąsinkime. Čia labai svarbi dalis – mokytojai, su kuriais turėtumėte dirbti drauge, pasitarti ir laikytis vienodų sutarimų.
  2. Skirkime laiko vaiko savarankiškumo plėtojimuisi. Kuo savarankiškesnis vaikas, tuo jam bus lengviau darželyje. Jei vaikas nori rengtis pats – leiskime tai bandyti daryti pačiam, su minimalia pagalba ir parodymu, kaip apsiauti batukus. Jei vaiko savarankiškumo išraiška trunka pusvalandį, tai susiplanuokime laiką taip, kad netektų vaiko skubinti ir pyktis dėl laiko trūkumo.
  3. Skirkime vaikui kokybiško laiko kartu po darželio. Kokybiškas laikas – tai žaidimai drauge, be ekranų, televizorių ar kitų dėmesį blaškančių priemonių. Šis laikas skirtas ryšiui kurti, paaiškinimui, kad dieną būnant atskirai, liekama šeima ir keičiasi tik dienos ritmas, kad tėveliai nedingsta, jie džiaugiasi turimu laiku su vaiku.


Dėl vaiko gerovės darome viską, kas įmanoma, o kaip padėti sau? Neretai nepagalvojame, kad pamiršdami save, vaikui tikrai taip nepadėsime. Tad štai keli patarimai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasti, tačiau realybėje yra sunkiai įgyvendinami.

Padėję sau, pamatysime, kad ir vaikui adaptacija tampa vis paprastesnė:

  1. Pasitikėkime mokytojomis ir darželiu. Atėję su daug neigiamų nuostatų iš praeities ir aplinkos, užblokuojame savo mintis teigiamoms patirtims ir taip susikoncentruojame į baimes, kad nebematome ir gerų momentų. Kai pradedame pasitikėti mokytojomis ir darželiu, sulaukiame daug įdomios informacijos apie vaiko raidą, veiklas darželyje. Taip kuriame gražius prisiminimus ir daug sklandžiau padedame vaikui įsijungti į darželio veiklas, net vaikui jautresniais momentais.
  2. Neturėkime labai didelių lūkesčių. Daug kas, ypač, kas susiję su vaikais, vyksta ne pagal mūsų įsivaizdavimą, ir adaptacijos laikotarpis gali kelti tam tikrų iššūkių. Tad svarbiausia jaustis ramiai, kad vaikas jaustų, jog nėra dėl ko baimintis. Kai tėvai į darželį žvelgia su šypsena ir visus iššūkius priima kaip naują galimybę išmokti ką nors nauja, o ne dar vieną neigiamą patirtį, vaikai lengviau išgyvena atsisveikinimą, pabuvimą darželyje savarankiškai.
  3. Laisvą laiką išnaudokime poilsiui. Ne paslaptis, kad tėveliai mažai miega ir turi labai mažai poilsio. Tad kol vaikas darželyje, pailsėkime. Jei turime bent pusvalandį laiko be vaiko, paskaitykime knygą, suvalgykime ledų ar išgerkime karštos karštos kavos, be jokio skubėjimo ar puodelio saugojimo, kad niekas nepasiektų. Tai, kad skirsime laiko sau, nepavers mūsų mažiau mylinčiais, tai suteiks galimybę mūsų protui ir sielai pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, tad išnaudokime šią galimybę.


Tokiais jautriais momentais, kaip vaiko adaptacija, turime stengtis padėti vaikui, suprasti ir atjausti jo poreikius, kai esame kartu, skirti laiko kokybiškam buvimui drauge ir leisti išjausti visas emocijas.

Tegul adaptacija atneša ne tik iššūkių, bet ir galimybę pabūti su savimi, rankose laikant karštą puodelį su kava ar arbata. Taip išlaikysime balansą savo gyvenime, padėsime sau, o kartu labai padėsime ir savo vaikui. Padėsime su ramiu požiūriu ir atsipalaidavimu, juk po šio laikotarpio laukia įdomi ir smagi kelionė po darželio nuotykius.