Pasidalijusi nuotrauka E. Jennings-Didžiulis kreipėsi į vieną didžiausių prekybos centrų. „Maxima“, su visa meile, kviečiu būti samoningesniems ir vengti seksizmo kasdienybėje. Tegul žaislai būna ne mergaičių ar berniukų, o tiesiog žaislai. Juk dabar 2021!“ – savo paskyroje rašė dainininkė ir pridūrė, kad jos pačios vyresnysis sūnus žaidė ne tik su lėlėmis, tačiau turėjo ir lėlių vežimėlį.

Visą straipsnį apie dainininkės sukritikuotą iškabą žaislų skyriuje skaitykite čia.

Nors po savo nuomonės pasidalijimo dainininkė sulaukė nemažai viešos kritikos, šia tema pakalbinta vaikų psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė pritaria, kad toks užrašas tikrai diskriminuoja dėl lyties.

„Iškaba leidžia manyti, kad berniukams į tą eilę nedera eiti, nes jų lytis kita. Nors tais žaislais ne tik galima, bet ir naudinga žaisti visiems, – paprašyta įvertinti iškeltą problemą sakė psichologė. – Įsivaizduokime gyvą situaciją: berniukas apžiūri lėlę, o praeivis tarsteli juoką – žiūrėk, mergaitiški žaislai, o jis čiupinėja... Iškaba tik pastiprina stereotipus, kurių žmonės yra prikaupę. Be to, retai kas pagalvoja, bet vyresnių vaikų ar paauglių bendruomenėje diskriminacija dėl lyties būtų kabliukas patyčioms. Ypač greitai gali pasklisti berniuko nuotrauka „mergaičių“ žaislų skyriuje, virtualioje erdvėje patyčios dabar itin opi problema.“

Psichologės nuomone, skirstyti žaislus pagal lytis nėra jokio pagrindo – juos galima skirstyti pagal tipą: konstruktoriai, skirti judriems žaidimams, stalo žaidimai ar pan., nes juos gali žaisti visi, net ir suaugusieji. Pagal amžių, anot jos, taip pat kartais labai sunku skirstyti – vieniems pagal gebėjimus žaislas jau patinka, o kitiems dar ne.

Vis dėlto G. Sujetaitė-Volungevičienė pastebi, kad žaislai yra ta prekė, kurią platinant remiamasi rinkodara, reklama. „Vaikų psichologijos tyrimai padeda rinkodaros skyriams parduoti daugiau. Vaikų sąmone pasinaudojama. Stiprinamos spalvos, deriniai, kurie jau ir be iškabos kviečia mergaites ir berniukus. Į pasąmonę vaikams dabar labai greitai įrašoma, kad rožinė – mergaitėms, mėlyna – berniukams. Pardavimų pasaulis mūsų sąmonėse užaugino mintį, kad mergaitėms tinka švelnios, gaivios spalvos, jos mažiau susitepa, turi būti damos. O berniukams – priešingai – tinka tamsesni atspalviai, nes jie patys grubesni, judresni, dažniau susitepa“, – apgailestauja specialistė.

Ji pastebi, kad net visame pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį populiarūs „Lego“ konstruktoriai taip pat yra labai stereotipiški – skirstomi į mergaitiškus ir berniukiškus. Mergaitėms skirti rinkiniai traukia rožiniais atspalviais ir yra gana paprasti konstruoti. Prieš kurį laiką tapę labai specifiniais, šie konstruktoriai nebėra tokie palankūs vaizduotės raidai, kaip buvo anksčiau, mano specialistė.

Vaikų sąmonę paveikti, kaip sako psichologė, labai lengva, nes jie neturi išsivysčiusių sąmonės filtrų sistemos bei savireguliacijos gebėjimų. Tėvai net nežino, kada vaikas bus pagautas reklamos – prie ekrano, gatvėje ar parduotuvėje. Labai sunku suvaldyti aplinkos įtaką, net jei ir stengiesi.

Foto: Shutterstock

O gamintojams didžiausia nauda iš stereotipų ir jie juos vis aštrina. Pasaulyje net atsirado rožinis mokestis (angl. Pink tax) – moterys uždirba mažiau, bet už rožines prekes moka daugiau. Taip didėja ekonominė atskirtis tarp lyčių. Rožiniai žaislai brangesni. O realybė tokia – tarp mergaičių nepritapsi darželyje, jei nedėvėsi ar neturėsi rožinės spalvos daiktų, pastebi pašnekovė.

„Iki 3 metų aš dar pati rinkau savo dukrai tamsius rūbus, bet nuo 4 metų turiu įtikinėti, kad kitos spalvos irgi gražios. Kad pritaptų mergaičių grupėje, ji būtinai reikia rožinių daiktų. Vaikų priėmimas į bendruomenę vis labiau remiasi vaizdiniais atributais, rūbais, žaislais, nes menksta pačių vaikų gebėjimai žaisti, konstruoti žaidimus ir taip įsilieti į grupę. Reikalingi išoriniai pritapimo grupėje atributai“, – asmenine patirtimi pasidalija pašnekovė.

Psichologės manymu, mūsų visuomenė dar nėra pakankamai sąmoninga, kad suvoktų, kokią žalą padaro diskriminacijos dėl lyties stereotipai. „Platesnis suvokimas padeda vaikus auginti atitinkamai – keičiame savo įpročius, kalbą, elgesio modelius. Modernioje visuomenėje lyčių atsakomybės labai keičiasi. Pavyzdžiui, stiprus moterų prie buities darbų siejimas vis labiau blanksta. Stereotipinis žaislų skirstymas yra senosios kultūros palikimas, nes anksčiau šeimoje tikrai moterys daugiau rūpinosi vaikais. O dabar jau vyrai dalyvauja gimdyme, keičia sauskelnes ir mezga labai artimus santykius su savo atžalomis. Tai yra labai geros tendencijos“, – tikina G. Sujetaitė-Volungevičienė.

Apskritai buities, nors ir vaidmeniniai žaidimai, yra priskiriami paprastesnio tipo žaidimams, sako psichologė. Juos konstruoti nėra sudėtinga, nes tai tiesiog atvaizduojamas žaidimas – matė tėvus darant ir žaidžia tą. Be to, jei vaikui nuolat reikia žaislo, kad žaistų žaidimą, pavyzdžiui, lėlių, kad žaistų namus, tai vaiko vaizduotė nėra išvystyta. Jei mergaitės žaidžia namus ir juos konstruoja – tarkim, jos mamos, supa nematomą leliuką, keliauja į nematomą parduotuvę, patiria nuotykių, sutinka burtų veikėjus – tai jų vaizduotėje jau susikuria vaizdinys ir joms žaislai nėra būtini. Visa tai, anot pašnekovės, bus naudinga ateičiai. Jos išmoko planuoti, numatyti, bendradarbiauti – karjerai to labiausiai ir reikės.

Foto: Shutterstock

G. Sujetaitė-Volungevičienė siūlo vaikui pačiam leisti rinktis. „Vaiko pasirinkimas, vidinė motyvacija – geriausias mokymosi pagrindas. Jei norime, kad vaikai mokytųsi, jie turi rinktis visokius žaislus. Su jais pažaidę ims kitus. Jei ir neduosite, jie ras kur pažaisti, jei traukia – pas kaimyną, darželyje ar pan. Lėlių žaidimai yra empatijos, santykio kūrimo pagrindų žaidimai. Juose vaikas mokosi teisingai kurti santykį. Kai jam suaugus gims vaikas, tai tada iš jo niekas neatims kūdikio, o kaip tik kels lūkesčius mylėti ir puoselėti artimus santykius, – kalba ji. – Esu susidūrusi su tėčiais, kuriems atrodo, kad iki 5 metų vaikais turi rūpintis mama. Jie lyg ir laukia paauginto „protingo“ rimtų pokalbių partnerio.

Bet iki 5 metų ta atžala jau spės sukurti santykio modelį su tėvu ir tai bus labai šaltas santykis. Vaikai be tėvo prasčiau įsitraukia į ugdymo veiklas, gali nuolat bandyti ribas, gali rodyti ankstyvos apatijos/depresijos požymius. Vėliau santykiuose su partneriais moterys gali projektuoti neapykantos savo tėvui apraiškas – pasitaiko šaltumas, atstūmimas. Reikalingi terapijos seansai, kuriuose atkasama vaikystėje padaryta žala vaiko elgesio modeliams. Ir persimokyti jų yra labai sunku, nes tai pamatiniai modeliai, išjudinantys visą psichiką.“

Beje, psichologei juokingi nuogąstavimai, kad jei berniukams patinka žaisti su lėlėmis, galima įžvelgti jo polinkį homoseksualumui – specialistė tvirtina, kad tai niekaip nesusiję su lėlių žaidimais.

Anot jos, jokiu būdu negalima drausti vaikams žaisti: „Atlikti tyrimai parodė, kad psichopatinio tipo asmenys, kalėję už baisius nusižengimus, kaip tik vaikystėje buvo baudžiami už žaidimus, todėl jų socialiniai-emociniai (empatijos, įsijautimo į kitus) įgūdžiai neišsivystė.“

Psichologė tiki, kad vaikai mokosi per santykius, per socialinius modelius. Paklausta, ar įmanoma vis dėlto berniukus ir mergaites auginti visiškai vienodai, neakcentuojant lytiškumo, specialistė sako, kad tai įmanoma, bet tikrai nelengva: „Mūsų visuomenėje vaikai paūgėję, apie 4–5 metus, ima patys pastebėti ir suvokti, kad yra dvi lytys. Jie pradeda save identifikuoti, pastebi mamos ir tėčio skirtumus: plaukus, raumenis, kūno sudėjimą, lyties organus. Jie ima linkti į vieną lytį, netgi mąsto labai stereotipiškai. Žinoma, lengviau, jei vaikai nemato socialinių reklamų, marketinginių žaidimų, tas sumažina spaudimą. Identitetas pradeda formuotis iki 5 metų, kaip svarbi asmenybės dalis, t.y. psichika ruošia pamatus paauglystei, o vėliau ir suaugystės santykiams. Tai vyko ir senovės kultūrose – mergaitės perėmė motinų darbus, berniukai – vyrų. Bet labai pasistengus, galima sumodeliuoti vaikuose „belytiškumą“.

Stereotipai nyksta

Viena iš vaikų prekių parduotuvės „Little Goose“ bendraturčių Henrika Pavlauskienė tikina, kad savo siūlomų žaislų konkrečiai lyčiai neskirsto ir klientams pataria nebijoti įsigyti ar dovanoti medinį įrankių rinkinį mergaitėms, o arbatos puodelius berniukams. Vis dėlto ji pastebi, kad lėlės vis dar išlieka žaislu, kurį perka mergaitėms, o medinės mašinėles – berniukams.

„Žinoma ir spalvinė žaislų gama kartais būna tikrai aiški – rožinė mergaitėms, o mėlyna berniukams. Tačiau, turiu pastebėti, kad ši tendencija tikrai labai mažėja. Pavyzdžiui, dar prieš keletą metų „Litlte Dutch“ gamintojai kiekvieną žaislą turėjo dviejų spalvų – ryškiai rožinės ir mėlynos. Tai kaip ir klausimų nebuvo, kuriai lyčiai kuris yra skirtas. Na, o dabar matome, kad visose kolekcijose atsirado papildomos neutralios spalvos – mėtinė, smėlinė ar pilka. Taip pat rožinė ir mėlyna spalvos tapo daug švelnės, todėl dabar net melsvą traukinuką dažnai perka mergaitėms, – pasakoja H. Pavlauskienė. – Įdomu tai, kad automobilių modeliukus perka beveik vien berniukams, tačiau garažus, rampas, nuo kurių nuvažiuoja mažos mažinytės, ar net sudedamus automobilių kelius perka tiek berniukams, tiek mergaitėms.“

Dėlionės, žaidimai, minkšti žaislai, anot jos, yra visiškai neutralūs lyčiai, todėl juos tėvai perka tiek dukroms, tiek sūnums. Taip pat tokie žaislai gali būti saugus pasirinkimas ieškant dovanos ir tiksliai nežinant vaiko pomėgių ar net amžiaus.

„Kai kurie ženklai jau po truputį atsitraukia nuo griežto skirstymo pagal lytis, tačiau ypač lėlių ir mašinėlių gamintojai neskuba sekti rinkos pokyčių. Dažnai tenka labai ilgai ieškoti lėlių be makiažo, rožinių blizgių suknelių ar aukštakulnių, o mašinyčių – ne tik sportinių ir mėlynų, o tvarių ir patvarių, kurios išgyventų visas avarijas“, – atskleidžia parduotuvės bendraturtė.

Foto: Shutterstock

„Kotryna Group“, atstovaujančios vienoms didžiausių žaislų parduotuvių „Baby City/Toy City“ ir „Žaislų planeta“, žaislų koncepto vadovė Nomeda Daukantienė taip pat pastebi, kad riba tarp mergaitiškų ir berniukiškų žaislų per pastaruosius keletą metų mažėja, todėl tikėtina, kad ateityje ši tendencija dar labiau ryškės.

Šiose parduotuvėse taip pat nėra indikacijų ar rodyklių, suskirstymų į mergaitiškus ir berniukiškus žaislus. Prekės dėliojamos zonomis: lėlės, figūrėlės, mašinos, konstruktoriai. Kompanijos atstovė pastebi, kad daugybė žmonių į lėlių kategorijai priskiriamus žaislus žvelgia kaip į mergaitiškus, o mašinų, laivų kategorija vis dar tapatinama su berniukiškų žaislų zona. Tačiau pastebima ir kita tendencija – tėvai visame pasaulyje vis mažiau vadovaujasi įsisenėjusiais stereotipais.

„Tolerancija visuomenėje didėja, o gyventojai tampa vis labiau kosmopolitiškų pažiūrų, – sako pašnekovė. – Griežto pasiskirstymo tarp berniukiškų ir mergaitiškų žaislų mums priklausančiose parduotuvėse nėra. Akivaizdu, kad vaikai vis dažniau auklėjami suteikiant jiems teisę žaislus rinktis patiems, neįvardijant griežtų gairių ar taisyklių, kurie žaislai yra neva labiau skirti berniukams, o kurie – mergaitėms. Vis labiau vadovaujamasi tuo, kad tai, kas labiau tinka vieniems, nebūtinai tiks ir kitiems.“

Anot jos, mažamečiai yra kupini smalsumo, linkę išbandyti įvairias žaidimų formas ir būdus, pasiskirstymą vaidmenimis. „Kas pasakė, kad berniukai negali žaisti su lėlėmis, imituoti daktarus, mokytojus ar gaminti valgyti modernioje žaislinėje virtuvėje? Ar tai, kad mergaitės negali kontroliuoti radijo bangomis valdomų mašinų, skraidinti dronų? Juk nuolat matome puikių virtuvės šefų, mokytojų, dizainerių pavyzdžių, o merginos ir moterys vairuoja mašinas, pilotuoja lėktuvus, užtikrina viešąją tvarką valstybės tarnybose. Suteikdami teisę savo atžalai pačiai rinktis, su kokiais žaislais žaisti, tėvai ir auklėtojai suteikia galimybę vaikams atsiskleisti, išbandyti naujus vaidmenis, pažinti pasaulį ir taip augina laisvą bei kūrybingą asmenybę“, – įsitikinusi N. Daukantienė.

Foto: Shutterstock

Užtikrintai vienodo populiarumo tarp vaikų pasirinkimų sulaukia įvairūs stalo žaidimai, dėlionės, muzikiniai žaislai, konstruktoriai, impulsiniai ar pliušiniai žaislai. Taip pat – kūrybiniai rinkiniai, lauko žaidimai, vaikiškos transporto priemonės, tokios, kaip paspirtukai ar dviratukai, vardija pašnekovė.

„Manau, kad visuomenei žengiant į priekį ties vaikų ugdymo klausimais, net patys mažamečiai pradeda suvokti, kad vien dėl to, jog yra vienos ar kitos lyties, neturi žaisti vien su stereotipiniais žaislais. Smagu, kad toks mąstymo būdas mokyklose, darželiuose ar namuose diegiamas ne tik vaikams, bet ir tėvai įgauna vis daugiau naujų žinių, domisi naujausia literatūra ar teiraujasi patarimų iš specialistų“, – sako N. Daukantienė.