CNBC pasidalijo Teksaso universiteto Ostine sociologijos profesorės ir demografės Jennifer Glass, studijuojančios tėvystės ir gerovės sąryšį, išvada: „Tai nėra tas pats, kas laimė, ir nėra tas pats, kas finansinė gerovė, gera fizinė sveikata ar gera emocinė būklė.“

Profesorė J. Glass pastebi, kad gimus kūdikiui tėvus užplūsta šilti ir sunkiai paaiškinami džiaugsmo jausmai, ir jie būna autentiški. Tačiau po pirmųjų metų jie išblėsta. Priežastis? Vaiko auginimas nėra vien tik pasivaikščiojimas parke.

„Pastebime, kad tėvų džiaugsmas gana greitai išgaruoja, kai jie pamato, kiek pastangų reikalauja kūdikio priežiūra“, – CNBC sakė sociologijos profesorė Amy Blackstone iš Meino universiteto.

Vaikų turėjimas iš tikrųjų yra pasitenkinimą teikianti gyvenimo patirtis, tačiau kaip visi žinome, vaikai yra būtybės, kurių gyvenimas yra mūsų rankose. Tai yra milžiniška atsakomybė, tačiau ji užtikrina, kad jūsų gyvenimas niekada nebus nuobodus.

Įdomu tai, kad šis tyrimas nustatė, jog tėvai ir tie žmonės, kurie vaikų neturi, jaučia beveik vienodą pasitenkinimo lygį. Tačiau tiek tėčiai, tiek mamos juto „daugiau kasdienio džiaugsmo ir daugiau kasdienio streso, negu vaikų neauginantys žmonės“, skelbia CNBC.

Profesorė J. Glass tvirtina, kad tėvystė yra nuolatiniai pakilimai ir nusileidimai kalneliais. Bevaikiai žmonės tiesiog gyvena stabiliau. Tuo metu tėvai yra priversti nuolat galvoti apie vaikus. Bevaikiai žmonės iš esmės galvoja tik apie save, nors, žinoma, būna ir išimčių. Tėvystė taip pat reiškia papildomas išlaidas, mažiau laisvės ir daugiau susimąstymo apie savo veiksmus. Jei gerai pagalvosime, tai suprasime, kad vaikų atėjimas į tėvų gyvenimą priverčia juos gyventi iš naujo, tik kitaip. Jie priverčia juos tapti šiek tiek brandesniais, gailestingesniais ir empatiškesniais.

Tačiau ši informacija neturėtų atbaidyti žmonių nuo tėvystės. Vaikai suteikia kur kas daugiau negu tik laimę.

Anot CNBC, „nors būna momentų, kai tėvams pritrūksta laimės pojūčio, vaikų auginimas tėvų gyvenimams suteikia prasmę, pasitenkinimą ir abipusį ryšį“.

Pamąstykite: juk tėvai savo ryšį su vaikais vertina labiau negu kitus savo gyvenimo ryšius. Tėvai visuomet prisimena puikiai su vaikais praleistą laiką. Vaikai yra mūsų pačių tąsa, bet nepaisant to, jie yra savarankiškos būtybės. Pati tėvystės esmė yra nesavanaudiškumas, ir jis priverčia mus gerai jaustis. Galime sakyti, kad tarsi matome kažką, kam reikia pagalbos, ir mes padedame, nes turime gerą širdį. Tai ir yra tėvystė.