Psichologė Aušra Jančauskaitė savo tinklaraštyje „Žaisminga vaikystė" pasidalijo patarimais, kaip tas taisykles įvesti, kad visi jų laikytųsi.
Vienas iš efektyviausių būdų vaikų netinkamo elgesio korekcijai – aiškios ribos, kas yra galima, priimtina ir kas ne. Gali atrodyti, kad griežtos taisyklės riboja vaikų laisvę, kūrybiškumą, skatina paklusti ar netgi atima iš jų vaikystę. Visgi, yra priešingai: aiškios ribos suteikia vaikams saugumo jausmą, mažina nerimą, moko priimti sprendimus, ugdo atsakomybės jausmą, padeda suprasti priežasties – pasekmės ryšį. Be to, ribos didina vaiko savarankiškumą, saviveiksmingumą bei pasitikėjimą savimi.
Tam, kad būtų galima siekti šių rezultatų, ribos turi būti tikrai aiškios, pastovios, nekintančios būnant kitoje aplinkoje ar prie kitų žmonių. Itin svarbu, kad nustatytų ribų laikytųsi ir tėvai. Geriausias tinkamo elgesio pavyzdys vaikui – jo tėvai. Svarbu nepamiršti, kad taisyklės galioja ne tik mažamečiams vaikams, bet ir visai šeimai.
Aiškios ir apibrėžtos taisyklės padeda šeimai efektyviau funkcionuoti, palaikyti šiltus tarpusavio santykius, ugdyti tarpusavio supratimą. Geriau turėti kelias, bet aiškias ir konkrečiai apibrėžtas, pastovias, nekintančias taisyklės, negu daugiau, bet abstrakčių, nekonkrečių taisyklių, kai vienos galioja su mama, kitos – su tėčiu, dar kitos – su seneliais ir panašiai. Būtent aiškumas ir konkretumas suteikia saugumo jausmą ir padeda vaikui (ir ne tik) geriau laikytis susitarimų. Kurdami savo šeimos taisykles, būtinai atsižvelkite į vaiką, jo amžiaus tarpsnį, gabumus, savarankiškumą, emocinės reguliacijos gebėjimus. Nepamirškite į taisyklių kūrimo procesą įtraukti ir savo vaikų. Atsižvelkite į jų nuomones, išklausykite jų pasiūlymus. Diskutuokite! Tokiu būdu parodysite, jog vaikas – svarbus šeimos narys, o jo nuomonė – gerbiama. Bendradarbiaudami su vaiku sukursite galingą sąjungą, grįstą stipriu tarpusavio pasitikėjimu.
Svarbu nepamiršti, jog ribos nėra tik draudimai ir bausmės už netinkamą elgesį. Priešingai, kurdami šeimos taisykles ir brėždami ribas, aiškiai ištransliuokite vaikui, kokio elgesio iš jo ar jos tikitės. Pavyzdžiui, jei norite savo šeimoje įtvirtinti taisyklę, kuria siekiate valandą prieš miegą nesinaudoti išmaniosiomis technologijomis, pasiūlykite, ką tą valandą galite nuveikti: paskaityti knygą, išbandyti atsipalaidavimo pratimus, ar tiesiog aptarti svarbiausius dienos įvykius. Jei siekiate, kad mažamečiai vaikai vėlų vakarą nešokinėtų, nespardytų kamuolio ar kitaip nekeltų didelio triukšmo, pasiūlykite kartu užsiimti ramesne veikla: ką nors konstruoti, piešti, dėlioti dėlionę ar pavartyti knygą. Kažką drausdami, ribodami, nepamirškite suteikti ir alternatyvą.
Žinoma, natūralu, kad tam tikros taisyklės vaikams nepatiks, jie joms priešinsis, bandys peržengti ribas. Svarbu, kad išliktumėte ramūs, bet tvirti. Patikinkite, jog suprantate vaiko pyktį, nepasitenkinimą. Priimkite nemalonias vaiko emocijas, susijusias su nubrėžtomis ribomis, nenuvertinkite jų. Suteikite vaikui saugią aplinką išveikti jį apėmusius jausmus. Nepaisant kilusių nemalonių jausmų, priminkite, kad tokios yra jūsų šeimos taisyklės ir jūs jų laikotės. Itin svarbu išlikti ramiems bei tvirtiems, nemodifikuoti taisyklių ir nedaryti išimčių vien todėl, kad vaikas (ir jūs) dėl to jaučia(t) nemalonias emocijas. Išlikite autoritetu savo vaikui. Jeigu su savo mažamečiu vaiku sutarėte, jog prieš pietus jis gali pažiūrėti vieną trumpą animacinį filmuką, jam pasibaigus tikėtina, kad vaikas norės tęsti šią veiklą ir pažiūrėti dar vieną. Vaikas gali pradėti pykti, verkti, cypti, netgi kristi ant grindų, kad patenkintų savo norą čia ir dabar. Net ir šioje situacijoje nepraraskite savitvardos, išlikite ramūs ir tvirti. Kad ir kokia didelė būtų pagunda tiesiog įjungti dar vieną filmuką, kad ir vaikui, ir jums būtų ramiau, svarbu laikytis savo susitarimo. Jei “pasiduosite”, tikėtina, jog kitą dieną prieš pietus po vieno filmuko pasikartos panašus scenarijus: pyktis, ašaros, šauksmai. Vaikui sukursite įspūdį, jog taisyklės – labai neaiškios, miglotos, kintančios priklausomai nuo šalia esančio žmogaus, jo nuotaikos ir kitų aplinkybių. O tokios taisyklės – nepastovios, nekonkrečios ir neaiškios, tad ir saugumo jose rasti vaikui nepavyks. Atspindėkite vaiko jaučiamus jausmus, supraskite jo pyktį, patvirtinkite, jog tikrai smagu pažiūrėti filmuką, bet dabar metas pietauti, o po pietų galėsite užsiimti kita mėgstama veikla. Svarbu, kad pagrindinis tikslas išliktų pozityvūs, meile grįsti tarpusavio santykiai. Kelis kartus vaikas dar patikrins, ar ši taisyklė vis dar galioja, bet supratęs, jog yra taip, kaip yra, ir kad toks vaiko elgesys nekeičia situacijos, greitu metu jis su malonumu pradės laukti kitos žaismingos veiklos po pietų. Taigi, tik pastovumas, ramybė ir tvirtumas padės įtvirtinti taisykles ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Kad būtų veiksmingos, taisyklės turi būti detaliai apgalvotos, abu tėvai turi dėl jų vieningai sutarti ir bendromis pastangomis jų laikytis ir jas įtvirtinti. Kiti artimos aplinkos žmonės, su kuriais vaikas praleidžia daugiau laiko, taip pat turėtų būti informuoti apie šeimoje galiojančias taisykles. Vaikui lengviau laikytis taisyklių, kai jis žino, koks elgesys yra laikomas tinkamu, kokio elgesio ar reakcijos iš jo tikimasi. Žinodamas vaikas gali rinktis ir priimti sprendimą. Kiekvienas sprendimas turi natūralias savo pasekmes, tad šis etapas irgi yra svarbus vaiko raidai. Būtina fiksuoti ir nuolat pagirti vaiką, kai jis ar ji laikosi sutartų taisyklių, kai stengiasi. Pagyrimai ir paskatinimai padeda įtvirtinti tinkamą elgesį bei stiprina socialinius santykius. Taip pat tėvams labai svarbu laikytis savo žodžio ir taikyti sutartas pasekmes, jei vaikas renkasi nesilaikyti susitarimų. Jeigu paauglys gali savaitgalį porą valandų netrukdomas žaisti kompiuterinius žaidimus, tačiau sutartam laikui pasibaigus nesutinka išjungti kompiuterio, galima taikyti iš anksto sutartas pasekmes. Svarbu, kad pasekmė būtų susijusi su nepageidautinu elgesiu (šiuo atveju pasekme galėtų būti kompiuterinių žaidimų laiko apribojimas kitą dieną). Idealiu atveju, pasekmės kartu su taisyklėmis sutariamos iš anksto. Leiskite paaugliui pačiam sugalvoti tinkamas pasekme, kas bus, jei konkrečios taisyklės laikytis nepavyks. Pačių sugalvotas pasekmes vaikai vertina palankiau negu „primestas” tėvų. Toks būdas taip pat prisideda prie santykių stiprinimo bei paauglio savivertės, pasitikėjimo savimi, autonomijos stiprinimo.
Taigi, taisyklės ir ribos turi daugiapusės naudos: padeda šeimoje palaikyti harmoningus santykius, suteikia saugumo, padeda koreguoti netinkamą vaiko elgesį, stiprina vaiko ir tėvų santykius, didina vaiko autonomiškumą, saviveiksmingumą, pasitikėjimą savimi. Visgi, pagrindinis taisyklių ir ribų prioritetas turi būti šilti ir pasitikėjimu bei pagarba grįsti tarpusavio santykiai. Nepamirškite to!
