Kaip teigia psichologė, tinklaraščio „Žaisiminga vaikystė" autorė Aušra Jančauskaitė, svarbu suprasti, kad technologijos ir ekranai – neišvengiama visų mūsų kasdienybės dalis, tačiau, integruojant ekranus į vaikų gyvenimą, būtina atsižvelgti į specialistų rekomendacijas.

Visų pirma, atsižvelkite į vaikučio amžių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO, 2019) vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduoja vengti ekranų. Išimtis – vaizdo skambučiai bendraujant su artimaisiais. Patiems mažiausiems rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti fiziškai aktyviai, tyrinėjant aplinką. Net jei vaikas dar savarankiškai nejuda (nevaikšto, neropoja, nešliaužia) – būtina kuo daugiau laiko praleisti ant pilvuko, kelis kartus per dieną. Geriausi tokio amžiaus žaidimai –bendravimas su šeimos nariais, aplinkos tyrinėjimas, knygučių skaitymas ir kita pažintinius bei socialinius įgūdžius lavinanti veikla. Šis amžius – itin svarbus vaiko raidai. Naudokitės tuo!

Kiek paaugusiems, ikimokyklinio amžiaus vaikams ekranų laikas turi būti ribojamas: nerekomenduojama prie išmaniųjų technologijų bei filmukų praleisti ilgiau nei valandą per dieną. Be to, patartina šį laiką leisti kartu su vaiku, padėti jam apdoroti matomą informaciją, išrinkti tinkamus žaidimus, kurie lavintų vaiko suvokimą. Idealiu atveju – vaikas ir tėvai žaistų kartu, technologijas naudodami tik kaip pagalbines, o ne pagrindines žaidimo priemones.

Vaikui augant rekomenduojama labiau atsižvelgti ne į prie ekranų praleidžiamą laiko trukmę, o pasirinktas veiklas. Natūralu, kad vyresni vaikai nori daugiau savarankiškumo, tad žaidimus ar kitas veiklas jie renkasi patys. Nepaisant to, jūsų, kaip tėvų pareiga – domėtis vaiko pasirinkimais. Įvertinkite, ar žaidimų/filmų turinys atitinka vaiko amžių, ar turinys – saugus. Be to, mokyklinio amžiaus vaikai vis labiau domisi ir įsitraukia į veiklas internete. Būtent internete ir slypi didžioji dalis pagundų ir grėsmių, tad paauglių tėvai turėtų būti itin atidūs. Šiame amžiaus tarpsnyje griežti draudimai ir ribojimai retai būna veiksmingi. Daug efektyviau – nuoširdūs ir atviri pašnekesiai, dialogas, galimų pavojų aptarimas ir bendro saugaus elgesio internete plano sudarymas. Vaikai turi žinoti, kad tėvai jiems visada prieinami visais klausimais, o prireikus pagalbos, vaikas gali drąsiai kreiptis į juos.

Pripažinkime, internetas suteikia daug naudingų galimybių: nuo beribės informacijos klodų iki visiško atitrūkimo nuo kasdienybės, bendraujant su kitame pasaulio krašte esančiais asmenimis. Galima palikti kasdienius rūpesčius ir susikurti „tobulą” save, savo gyvenimą. Tai suteikia didžiulį kontrolės jausmą. Ką nori – tą darai, tą publikuoji. Ko nenori – tas net neegzistuoja. Bet, kaip ir viskam, taip ir čia reikalingos sveiko proto ribos. Nepamirškite apie tai pasikalbėti su savo vaikais. Juk prioritetas – jų pačių psichinė, fizinė ir socialinė gerovė. Padėkite jiems tai suprasti.

Kompiuteriniai žaidimai, ypač žaidžiami kelių žaidėjų internete, patrauklūs tuo, jog suteikia nuolatinę galimybę tobulėti, kaskart pagerinti savo rezultatus bandant įvairias strategijas. Tai suteikia ir autonomijos – pats žaidėjas priima sprendimus, kaip ir kada elgtis. Kai kurie labiau linksta į komandinį žaidimą, siekia bendrų tikslų bendradarbiaudami, o kiti nori nugalėti savarankiškai, be aplinkinių pagalbos. Kiekvienas pasirenka sau priimtiną būdą. Be to, su kitais žaidžiami žaidimai suteikia ir socializacijos, pritapimo ir priklausymo jausmą. Daugumą konkretaus žaidimo žaidėjų vienija bendras pomėgis, panašūs tikslai ir strategijos jiems pasiekti. Daugiau ir artimiau pabendravę jie randa ir kitų bendrų pomėgių bei temų. Kaip ir kiekvienuose santykiuose, taip ir virtualiuose, būna įvairių situacijų ir kyla tam tikrų konfliktų, kuriuos reikia išspręsti. Žaidimuose pilna socialinių ir psichologinių aspektų. Visgi, tai neturėtų būti pagrindinis būdas psichologiniams ir socialiniams poreikiams patenkinti.

Vienas iš būdų suteikti vaikui autonomijos, profesionalumo jausmą ir kartu stiprinti tarpusavio santykius – žaisti kartu! Parodykite susidomėjimą vaiko veikla ir kartu į ją įsitraukite. Leiskite vaikui jus pamokyti. Nebijokite klysti, žaisti, pralaimėti. Juk tai taip smagu! Tikėtina, kad vyresniam paaugliui šis jūsų noras gali pasirodyti keistas, bet pamatęs nuoširdų susidomėjimą jis ar ji neatsisakys pademonstruoti savo gabumus, tyliai pasijuokiant iš jūsų – „naujoko” – klaidų.

Gali būti, kad jums neramu dėl besivystančios vaiko priklausomybės kompiuteriniams žaidimams ar internetui. Pagrindiniai priklausomybės požymiai:

  • vaikui sunku užsiimti kita veikla;
  • kenčia mokymosi rezultatai;
  • sunku palaikyti „gyvą” bendravimą”;
  • kenčia miego, mitybos režimas;
  • nesirūpinama asmenine higiena;
  • kyla elgesio bei emocijų sunkumai.

Dažnu atveju, priklausomybė nėra pats tinkamiausias žodis, veikiau tai – piktnaudžiavimas internetu ar žaidimais. Nepaisant to, tėvams privalu išreikšti susirūpinimą ir atvirai pasikalbėti apie tai su vaiku, sudaryti sveikesnį technologijų vartojimo planą. Klaidinga tikėtis, jog čia tebus laikinas epizodas ir vaikas „išaugs”. Tam tikrais atvejais perdėtas piktnaudžiavimas technologijomis gali signalizuoti užslėptus psichologinius sunkumus, apie kuriuos vaikas nenori kalbėtis. Jūsų, tėvų, pareiga – laiku tai pastebėti.

Nebijokite pripažinti, kad ir jums būna sunku atsispirti išmaniųjų technologijų keliamoms pagundoms ir riboti prie ekranų praleidžiamą laiką. Visi juk esame žmonės. Leiskite vaikui suprasti, kad tai –gana dažna problema, paliečianti ne tik jį, bet ir suaugusius. Pasiūlykite vaikui sugalvoti tam tikras taisykles, liečiančias technologijų vartojimą, ir visa šeima jų laikykitės. Reguliariai aptarkite, kaip jums sekasi šių taisyklių laikytis, gal jas galima papildyti kitais pastebėjimais, pasiūlyti alternatyvių visus įtraukiančių veiklų. Tokiu būdu parodysite vaikui, kad pasitikite juo ir jo gebėjimu priimti tinkamus sprendimus, taip pat suteiksite taip reikalingos autonomijos.

Svarbiausia – kuo daugiau bendraukite tarpusavyje. Atvirai pasikalbėkite apie išmaniųjų technologijų svarbą jūsų šeimai, sutarkite priimtiną laiko prie ekranų trukmę, aptarkite, kuriuo metu ir kuriose veiklose išmanieji įrenginiai yra nepageidaujami (valgio metu, valanda prieš miegą, svečiuose, išvykose ar pan.) Ir nepamirškite, kad šios taisyklės galioja ne tik vaikams. Juk jūs –pavyzdys, tad elkitės atsakingai.

Jei jaučiate, jog jūsų šeimai sunku rasti ekranų laiko kompromisus, ar nerimaujate, kad vaikas pernelyg piktnaudžiauja technologijomis ir dėl to kenčia jo ar jos gyvenimo kokybė – kreipkitės į specialistus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)