Stresą tėvams kėlė ne pats viruso plitimas ar karantinas, o nežinomybė ir neapibrėžtumas, ateities pasikeitimas, darbo krūvis, finansinė padėtis bei pats nuotolinis mokymas, – rodo instituto atliktas tyrimas, kurio metu apklausta 3 tūkstančiai šeimų 61-oje savivaldybėje, rašoma pranešime spaudai.
„Įdomi buvo pati tyrimo pradžia, pavasarį. Manėme, kad bus daug išsigandusių šeimų, sudėtingų atsakymų, visi liūdni ir nelaimingi. Vietoj to, tyrimo pradžia nustebino, nes iš pradžių tėvai jautėsi optimistiškai, labai palaikė mokytojus. Tik vėliau, kai atsakė į atvirus klausimus, išryškėjo pagrindiniai tėvų stresai ir baimė dėl darbo, šeimos finansų ir ateities. Visa tai sustiprino nuovargis, nes darbo ir nuotolinio mokymosi apimtys vienoje erdvėje yra per didelės ir per sudėtingos, ypač turint daugiau nei vieną besimokantį vaiką“, – komentuoja Socialinio ir emocinio ugdymo instituto direktorė dr. Daiva Šukytė.
Tik 6 proc. tėvų jaudino viruso sklaida
Nemalonias emocijas tėvams kėlė pirmiausia (30 proc.) nuotolinis mokymas: techninės kliūtys, vaikų gebėjimas mokytis ir negalėjimas padėti; 29 proc. – nežinomybė ir neapibrėžtumas, ateities pasikeitimas; 20 proc. – darbas, t.y. darbo krūvis ir finansinė padėtis; 15 proc. – artimųjų ir asmeninė sveikata; tik 6 proc. – Covid-19 viruso sklaida, karantinas ir žiniasklaidos žinutės.
Tėvų emocijas ir jausmus vaikų nuotolinio mokymosi metu geriausiai apibūdino šie žodžiai: baimė, nežinomybė, stresas, pasimetimas, bejėgiškumas, nuostaba, jaudulys, pasitikėjimas, abejonės, atsipalaidavimas, pasididžiavimas, pyktis, chaosas, namų darbai, viskas praeis, įdomu, laisvė, įtampa, smalsumas, naujovė.
Daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių sakė, kad geriausias būdas nuraminti kitus ir save buvo bendravimas.
76 proc. tėvų pripažino, kad nuotolinėms užduotims atlikti reikia daugiau laiko nei tradicinio mokymo metu. 7 iš 10 tėvų teigė, kad vaikams reikia labai daug tėvų pagalbos dirbant nuotoliniu būdu.
Mokytojus palaiko, tačiau pasigedo mokymo sistemų
Gera žinia ta, kad mokytojų darbu tėvai beveik nesiskundė: 63 proc. teigė, kad dauguma mokytojų profesionaliai organizuoja nuotolinį vaikų ugdymą. Mokyklų pasiruošimą organizuoti nuotolinio ugdymo procesą tėvai įvertino 77 balais iš 100.
Vis tik, didelė dalis tėvų nurodė, kad aiškiai mato neparuoštas mokymo sistemas.
„Karantino metu išlindo mūsų neišmanumas: giriamės, kad esame labai išmanūs, tačiau pasirodo, kad mokymo medžiagos internete turime itin mažai ir ribotai. Stresą kėlė ir tai, kad turėti kompiuterį neužteko, reikėjo žinoti ir kurias programas naudoti, kad turinys atsidarytų. Visa tai lėmė, kad užduotis gaudavo vaikai, o atlikdavo tėvai. Taip neturėtų būti: vaikai turi atlikti užduotis su mokytoju, nekeliant streso tėvams“, – tyrimo rezultatus komentuoja dr. D. Šukytė.
Atviri tėvų atsakymai atskleidė streso priežastis
Tyrimo anketose sulaukta ir įvairių teigiamų tėvų atsiliepimų. Pavyzdžiui: „pagaliau pamačiau, kaip vyksta mokymasis, ko vaikas nemoka ir normaliai jam išaiškinau“; „esu pilnai patenkinta – yra dienos režimas, aiški struktūra, įdomios užduotys; vaikai įgijo naujų įgūdžių, įsisavino technologijas, tapo savarankiškesni – prieš 30 m. tas būtų buvę neįsivaizduojama, esame moderni, perspektyvi šalis“.
Didžioji dalis tėvų sveikino mokyklų ir mokytojų pastangas ir vis tik pripažino, kad niekas nepakeis tiesioginio bendravimo: „mokytojai daro viską, ką gali, labiausiai trūksta buvimo kartu, draugystės, palaikymo, apsikabinimų“; „nuotolinis mokymas atvėrė daug galimybių, bet niekada nepakeis bendravimo ir buvimo su kitais, vaikams reikia emocinio ryšio su mokytoju – visi nori į mokyklą“.
Neigiami tėvų atsiliepimai atskleidžia streso priežastis. Pavyzdžiui, „bandymas perkelti mokyklą į namus nėra sėkmingas – ugdymasis šeimoje atrodo visiškai kitaip, nei ugdymasis mokykloje. Pagrindinės problemos ir stresas kyla dėl per didelės atsiskaitymo kontrolės ir priverstinio struktūros laikymo, neatsižvelgiant, kad namuose ta struktūra atrodo visiškai kitaip. Kenčia tiek vaikai, tiek tėvai, tiek mokytojai“. Kitas pavyzdys: „vaikai mokosi skirtingose mokyklose, todėl visiškai skirtingai pateiktos užduotys, atsiskaitymų grafikai, darbo dienotvarkės. Pasigedau bendrystės tarp mokyklų. Kiekvienas mokytojas dirba taip, kaip išmano. Krūvis labai didelis. Šeštą klasę lankantis vaikas jau pasruvusiom akim žiūri į tą “vaizdo/garso dėžutę”.
Tėvams rūpi, kaip vyks mokslai rudenį
„Gautas rezultatas, kad 100 proc. tėvų patyrė stresą, rodo, kad karantinas ir nuotolinis mokymas šeimas veikė blogai. Žmogus pagal savo psichologinę struktūrą taip sutvertas, kad nežinomybė kelią nerimą, o ilgai trunkantis nerimas kelia emocines problemas, gali kilti net panikos priepuoliai – tai įvadas į depresiją. Ar mes norime visą tautą ar jos dalį gydyti nuo depresijos?“, – kelia klausimą D. Šukytė.
Ji akcentuoja, kaip svarbu, prasidedant rudeniui, tėvams žinoti, kaip bus organizuojamas darbas naujais mokslo metais.
„Tėvams svarbu galėti planuoti. Kai tiksliai žinome, kokie bus procesai, mes galime prisitaikyti. Tai yra pagarba Lietuvos tėčiui, mamai, kurie dirba Lietuvoje ir uždirba pinigus švietimo sistemai. Mes turime jiems padėti, t.y. paaiškinti, kaip mes organizuosime darbą, kokios bus taisyklės“, – pataria D. Šukytė.
Psichologinis palaikymas tiek pat svarbus kiek ugdymas
Kitas būdas padėti tėvams – mokymosi įstaigose turėti „Tėvų liniją“, kur telefonu tėvus konsultuotų mokyklos psichologas, socialinis pedagogas.
„Tėvai turi jaustis saugūs užduoti klausimus. Tad svarbu, kad mokyklos tėvams parodytų, kad mokykloje jūsų klausimai, nuoskaudos yra laukiami ir mes su jais tvarkysimės. Dažnai žmogui to ir užtenka – mane išklausė, išgirdo, atsakė į klausimus ir aš važiuoju toliau. Todėl jeigu bus antroji karantino banga – šalia turino, kaip mokysime vaikus, į psichologinius dalykus reikia kreipti lygiagretų dėmesį. Tai nuimtų stresą tėvams ir padėtų mokytojams susikoncentruti į turinį, o ne į emocijas“, – pataria D. Šukytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tai buvo tėvų, o ne vaikų tyrimas, „tačiau kiek man teko stebėti vaikų būseną, dauguma nenori tęsti mokslų nuotoliniu būdu, nes jiems nusibodo, jiems reikia ryšių, santykio“, – sako D. Šukytė.
Nauji reikalavimai kels dar daugiau streso
D. Šukytė pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbti šiandienos reikalavimai mokykloms sukels tik dar daugiau streso ir tai nepadės akademiniams vaikų pasiekimams.
„Šiandienos reikalavimai mokykloms yra dar vienas įrodymas, kaip mes nepasitikime žmonėmis ir mokyklų vadovais. Sveikatos apsaugos ministerija, lyg sovietmečiu, tiki, jog ji geriau žino, kaip reikia veikti kiekvienai mokyklai (o jų Lietuvoje daugiau kaip 1200). Toks mokymosi organizavimas kels daug streso ir mes tik imituosime mokymosi procesą. Verkiame dėl prastų rezultatų, bet atsidūrę krizinėse situacijose ne rodome pasitikėjimą mokyklų bendruomenėmis, o imame duoti kosminius nurodymus, kurie reikalaus lėšų. Ir abejoju, ar jos bus skirtos mokytojams ir vaikų nuotolinio mokymosi priemonių kūrimui“, – naujausius reikalavimus mokykloms komentuoja D. Šukytė.
Pasak jos, šiandien mokymuisi reikia trijų dalykų: geros nuotaikos, sprendimų, kurie kelia motyvaciją, ir atsipalaidavusio dėmesingumo.
***
Socialinio ir emocinio ugdymo instituto atlikto nepriklausomo tyrimo tikslas buvo sužinoti, kokias emocijas patiria tėvai ir vaikai, kaip jiems pavyksta įveikti stresą ir nerimą nuotolinio mokymo metu. Tyrimo metu apklausta 3 tūkst. tėvų iš 61 savivaldybės, iš jų 52 proc. gyvenančių mieste, 19 proc. – kaimiškoje vietoje, 29 proc. miesteliuose ir gyvenvietėse. Didžioji dalis atsakiusiųjų – 41-50 metų amžiaus mamos. Pusė atsakiusiųjų šeimoje augina po 2 vaikus.
