– Jei kalbėsime apie pradinukus, kiek laiko jiems galima leisti naudotis įvairiais išmaniaisiais įrenginiai per dieną?
– Daugumos mokslininkų nuomone pradinukai gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais 1-2 val. per dieną. Žinoma, mokymasis nuotoliniu būdu prailgino vaikų buvimą prie technologijų.
– Ar yra įrodyta kokia nors žala vystymuisi, jei ši riba peržengiama. Kokia ta žala? Ar ji ilgalaikė?
– Paskutiniu metu daug tyrinėjama technologijų žala vystymuisi. Jau patvirtinta, kad daug laiko praleidžiančių vaikų su technologijomis silpnėja/mažėja:
Dėmesio valdymas ir išlaikymas. Pradinukų smegenys dar formuojasi tad smegenys prisitaiko prie dažno ir greito regėjimo stimuliavimo, mokantis gali būti sunku išlaikyti dėmesį ties mokomuoju dalyku, taip pat silpniau vystysis gebėjimas įsivaizduoti, kūrybiškumas. Tikrai daugėja tėvų, besikreipiančių į psichologus dėl mokytojo rekomendacijų mokyti vaikus išlaikyti dėmesį per pamokas. Dėmesio išlaikymo gerinimui, rekomenduočiau technologijų ribojimą ir dėmesingumo užsiėmimus.
Emocinės savireguliacijos įgūdžiai. Dažnai galima viešose erdvėse pastebėti, kad užsirėkusį vaiką tėvai ramina į rankas įduodami telefoną. Toks raminimas tikrai vaikui nepadeda išmokti nusiraminti pačiam. Pasekmė ta, kad pradinukus ir paauglius tenka mokyti, ką daryti, kai užvaldo emocijos, kai tai vaikai natūraliai turi išmokti ikimokykliniame amžiuje.
Fizinis aktyvumas. Vaikus, daugiau laiko leidžiančius prie technologijų, sunkiau sudominti aktyviomis fizinėmis veiklomis. Vaikai renkasi dažniau pasyvų laiko praleidimą prie technologijų, dėl ko kartais pamiršta pavalgyti arba įpranta užkandžiauti žaisdami. Tai gali vesti prie valgymo sutrikimų. Pakankamas vaikų fizinis aktyvumas labai svarbus, norint užtikrinti vaikų gerą fizinę savijautą.
Bendravimo įgūdžiai. Vaikai, užuot bendravę ar sprendę kylančias bendravimo problemas, pasineria į žaidimų pasaulį. Tikrai dažna situacija, kai vaikai vietoj to, kad eitų žaisti kartu su bendraamžiais, „sulenda’’ į technologijas, ir sako „taigi nėra daugiau ką veikti”. Kartais tik leidus vaikams panuobodžiauti, jie susigalvos patys įdomios veiklos.
Emocinis intelektas. Vaikai mažiau laiko praleidžia stebėdami ir bendraudami su kitais vaikais, žmonėmis, tad lėčiau vystysis empatijos jausmas, gebėjimas spręsti konfliktus ir problemas. Tuo pačiu prastėja emocijų pažinimas ir valdymas.
Stiprėja:
Nevaldomas agresyvumas. Dauguma tyrimų patvirtina, jei vaikai žaidžia smurtinius žaidimus, šis elgesys persikelia į gyvenimą – vaikai daugiau mušasi su bendraamžiais, ginčijasi su suaugusiais, nevaldo savęs bendraudami ir su tėvais. Pvz.: tėvai skundžiasi konsultacijose, kad namuose daužomi indai, laužomi baldai ar net vaikai smurtauja prieš tėvus. Ypatingas agresyvumas stebimas, jei nutraukiamas ilgas kelių valandų žaidimas.
– Kaip paaiškinti vaikui, kodėl išmanieji įrenginiai kenkia? Juk jei vaikas to kenksmingumo nepamatė iškart, vargu, ar paveiks jį tokie sakiniai, kaip kad gali sugesti akys ir pan.
– Jei patys tėvai naudojasi technologijomis neribojamai, nesvarbu, ką ir kaip kalbės vaikui, tai vis tiek neveiks. Visų pirma, yra pačių tėvų pavyzdys ir saikingas technologijų naudojimas, po to turėtų eiti skatinimas ir aktyvinimas fizinių veiklų, kūrybinių žaidimų ir tik po to jau susitarimai dėl technologijų naudojimo. Technologijos gali būti mokymosi priemonė arba pramoga, kai yra atliktos visos pareigos, ar laikomasi dienos susitarimų. Dažniausiai, jei jau yra kovojama dėl technologijų laiko, susiduriama su emocinėmis pasekmėmis – pykčiais, ašaromis, isterijomis. Tai ir galėtų būti vaikui svarbus ir aiškus argumentas, kodėl technologijos yra ribojamos.
– Drausti fiziškai (atimti, riboti planšetės veikimo laiką) ar ugdyti laisvą valią?
– Jei visada fiziškai atiminėsite ir ribosite vaikui planšetės/telefono/kompiuterio veikimo laiką, jis neišsiugdys įgūdžio pats kontroliuotis. O jei tikėsite, kad vaikas pats gali save kontroliuoti, irgi smarkiai klysite. Teisingiausia būtų su vaiku susitarti, kokias pareigas atlikęs, kada ir kiek laiko vaikas gali naudotis technologijomis. Trukmę siūlyčiau kontroliuoti pagal vaiko emocinę būklę. Vienam vaikui gali būti pusvalandis, kitam valanda. Svarbiausia, kad vaikas gebėtų sutartu laiku baigti žaisti ir jaustųsi emociškai stabilus.
– O gal pasitelkti į pagalbą bausmes (jei vaikas praleidžia ilgiau laiko nei nustatyta), arba apdovanojimus (jei praleidžia mažiau laiko)?
– Pastebėjau, kad geriausiai veikia, jei sutaupytą laiką leidžiama išnaudoti vėliau tą pačią dieną ar kitą dieną. Efektyviausia yra, kad pradinukus pats įsitrauktų į technologijų trukmės kontroliavimą ir pats siūlytų savo variantus. Vieni tėvai atranda, kad vaikams labai veikia susieti technologijų laiką ir perskaitytų knygos puslapių skaičius.
– Kaip vaikui išugdyti tą laisvą valią, kad išmanieji įrenginiai jo nedomintų ar domintų mažiau nei skaitymas?
– Nerealu. Galime pasiekti, kad vaikas daugiau laiko skaitytų, nei naudotųsi technologijomis. Tačiau, pasiekti, kad šiuolaikinio vaiko nedomintų technologijos neįmanoma, reiktų, kad pasaulis imtų suktis atgal. Namuose turėtų nebūti technologijų, visi aplinkui vaikai, žmonės nesinaudotų technologijomis. Ar tikrai to reikia?
– Ar vietoj planšetės, tėvai turėtų patys pasiūlyti vaikui kokias nors alternatyvas, ar leisti vaikui susigalvoti pačiam, ką veikti?
– Visada galima pasiūlyti, kažką veikti, galima leisti ir pačiam susigalvoti. Kai mano vaikai, sako, nežinau ką veikti, visada pasiūlau namų ruošos darbų, ką galėtų padaryti. Tad labai greitai susigalvoja sau veiklos. Iš tikrųjų vaikų nuobodulys ugdo jų kūrybiškumą. Tikrai vaikui nieko nenutiks, jei leisite panuobodžiauti.
– Kodėl apskritai taip masina vaikus išmanieji įrenginiai?
– Išmanieji įrenginiai labai įtraukia vaikus, spalvomis, garsais ir nuolat besikeičiančiais vaizdais. Vaikui nieko nereikia daryti tik braukti pirštu per ekraną ir vaizdai keičiasi, jis gali valdyti vaizdus. Programėlių, filmukų, žaidimų – didžiulis pasirinkimas. Vaikų, labai įsitraukiančių į žaidimus, labai dažnai žema savivertė. Taip žaisdami, laimėdami, jie keliasi savo savivertę. Pradinukai jau ima ir bendrauti per socialinius tinklus su draugais, gali žaisti bendrus žaidimus, kurti filmukus, rinkti „patiktukus‘‘, šypsenėles už įkeltus video ar nuotraukas. Iš tikrųjų nuotolinis mokymas pagreitino vaikų įsitraukimą į socialinius tinklus, kas neturėjo, turėjo susikurti. Vaikai save lygina su tėvais. Jei tėvams galima, kodėl gi man ne. Jei draugui galima, kodėl man ne. Kuo labiau ribojame, tuo labiau jiems norisi.
– O kaip tai sukontroliuoti, jei vaikas paliktas vienas namuose? Ar pasitikėti, ar tikrinti, kiek laiko praleido prie ekranų?
– Vienareikšmiškai pasitikėti ir tikrinti. Pradinukai patys nepajėgūs atsispirti technologijomis. Mokiname, pačius valdyti technologijų trukmę, paskatiname už atliktus darbus ir sąžiningumą. Jei nesiseka, kuriam laikui galime įdiegti ribojimo programas ir vis tiek tikriname, nes šiuolaikiniai vaikai yra gudruoliai, moka nulaužti programas.
– Kaip padaryti, kad tas laikas, kuris praleidžiamas prie ekranų, bent jau būtų naudingas
– Kokie žaidimai ypač žaloja vaikų psichiką ir raidą? Kaip?
– Pradinukams rekomenduočiau leisti tik tuos žaidimus, kurie atitinka jų amžių. Smurtiniai žaidimai tiesiogiai skatina vaikų agresyvumą, negebėjimą susivaldyti ir smurto toleravimą. Žaidimai su siaubo elementais gali palikti nemalonių košmarų jautresniems vaikams. Mokslininkų tyrimai rodo, kad pamatyti siaubingi vaizdai, gali vaikams „išlįsti“ per sapnus dar dvylika mėnesių.
– O ar rekomenduotumėte imtis kraštutinių priemonių ir išvis neleisti laiko praleisti prie ekranų (jei tai nėra pamokos)?
– Rekomenduojama susilaikyti nuo ekranų būtų priklausomybės nuo technologijų atveju, padidėjus jautrumui (verksmingumas, ašarojimas, baimingumas, emocijų nevaldymui), atsiradus miego problemoms. Ypatingai, jei pamokos vyksta nuotoliniu būdu, reiktų kontroliuoti technologijų laiką. Taip pat labai naudinga prieš miega pora valandų susilaikyti nuo ekranų naudojimo, nes mėlyna spalva išbalansuoja miego ritmą. Vasara tikrai labai geras metas mokyti vaikus atsakingo technologijų naudojimo, kai galime pasiūlyti daugiau aktyvios, kūrybingos fizinės veiklos gryname ore.
