Pirmą kartą istorijoje – didžiulis viešosios politikos dėmesys vaikystei
Mokslininkai pripažįsta, kad aplinkoje glūdi tiek vaiko raidai reikalingas turtas, tiek jo vystymąsi žalojanti rizika. Epigenetikai pabrėžia aplinkos vaidmenį genų raiškoje. Netinkama aplinka gali „įjungti“ žmogaus gyvenimui žalingus genus ir juos perduoti ateinančioms kartoms, rašoma pranešime žiniasklaidai. Psichologai pripažįsta, kad nestabili aplinka, smurtas pažeidžia vaiko prieraišumą, emocinę raidą. Visuomenės sveikatos mokslai pabrėžia žalojančios vaikystės aplinkos neigiamą poveikį vaikui ir jo sveikatai visam būsimam gyvenimui.
Pastaruoju metu tarpdisciplininiai mokslai lemia ir mokslu grįstą tarptautinę politiką, kuri vaikystę laiko prioritetu. Ypač svarbi ankstyvoji vaikystė. Ji laikoma svarbiausiu žmogaus gyvenimo tarpsniu, nuo kurio priklausys žmogaus, šalies ir globali gerovė. Daugėja mokslinių įrodymų, kad ankstyvojoje vaikystėje vaiko ir jį supančios aplinkos sąveikoje sveikai fiziškai, emociškai bei socialiai besivystantis vaikas įgyja gebėjimus, kurie ne tik nulemia būsimą žmogaus gyvenimą, bet ir daro didžiulę įtaką ateities kartoms, o kartu ir valstybių ekonominiams pajėgumams.
Tarpdisciplininių mokslų sankirtoje buvo sukurta nauja puoselėjančios vaikystės koncepcija, kurioje išdėstyta vaiko aplinkos svarba jo ir šalies raidai bei ateities gerovei. Vaikystė pirmą kartą žmonijos istorijoje sulaukė tokio didelio globalaus politinio dėmesio. Jungtinių Tautų paskelbta „Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos „Visuotinė moterų, vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2026-2030 m.“ tiesiogiai susiejo puoselėjančios aplinkos vaikams kūrimą su skurdo ir prievartos panaikinimu, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis užkardymu.
Pasaulinės institucijos UNICEF, Pasaulio bankas, UNESCO, PSO prioretizavo ankstyvąją vaikystę savo programose. 2018 m. gegužę buvo sukurtas Puoselėjančios globos tinklas (angl. Nurturing Care Framework), kuris vysto politikos gaires, siekiančias užtikrinti, kad palaikoma gera vaikų sveikata ir mityba, kad jie yra apsaugoti nuo grėsmių ir turi tinkamas galimybes mokymuisi.
G20 – tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga – 2018 m. paskelbė Ankstyvosios vaikystės vystymo, ugdymo ir priežiūros iniciatyvos deklaraciją (ECD/ECEC). Deklaracijoje pripažįstama, kad investicijos į ankstyvąją vaikystę ir ją puoselėjančią aplinką kuria žmogiškąjį kapitalą, siekiant nutraukti skurdo ir nelygybės ciklą. Ieškoma mokslu grįstų veiksmingų intervencijos priemonių į vaikystės puoselėjimą. Jeilio, Harvardo universitetuose įsteigti tarpdisciplininiai vaiko tyrimų centrai aktyviai dirba mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos linkme.
Nesaikingas alkoholio vartojimas nesuderinamas su puoselėjančia aplinka vaikams augti
Šiandien tiek moksliniai tyrimai, tiek politinės diskusijos apie alkoholį krypsta nuo geriančiojo laisvo apsisprendimo link atsakingo vartojimo. Ši slinktis vyksta visų pirma dėl alkoholio žalos kitiems, o ypač vaikams. Kuo artimesnėje vaikui aplinkoje yra nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo didesnė jam daroma žala. Dėl nėščiosios alkoholio vartojimo vaikui sumažėja galimybė gimti sveikai išsivysčiusiam. Viena akivaizdžiausių pasekmių – vaisiaus alkoholinis sindromas.
Greta šios kraštutinai neigiamos pasekmės yra daug kitų blogų padarinių, nes alkoholis gali negrįžtamai paveikti normalią smegenų raidą. Kai kurios vaiko sveikatos problemos – intelektinė negalia, elgesio, emocijų sutrikimai, mokymosi sunkumai – gali išryškėti tik vėliau, vaikui augant. Tokių vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės pagerinimas gali pareikalauti didelių investicijų. Reikia pabrėžti, kad jokiomis intervencijomis neįmanoma visiškai pašalinti vystymosi deficito ir su juo susijusios neigiamų pasekmių naštos.
Mokslo žurnale „Lancet Global Health“ 2017 m. publikuotų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad 9,8 proc. besilaukiančių motinų nėštumo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Nėščiųjų alkoholio vartojimas labai skiriasi pagal regionus. Prasčiausi rodikliai yra Europoje (25,2 proc.), geriausi – nuo 0,2 proc. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Centrinės Azijos šalyse. Mokslininkai nustatė, kad pasaulyje kasmet gimsta 119 tūkst. vaikų su alkoholiniu vaisiaus sindromu. Šių žmonių gyvenimo kokybė sužalota negrįžtamai, ir apmaudžiausia, kad šie sužalojimai 100 proc. išvengiami, jei nėštumo metu nevartojamas alkoholis.
Dėl motinos girtavimo vaiko raidos sutrikimai nėra vienintelė žala vaikams, kurią jie patiria. Dėl už jį atsakingų asmenų girtavimo vaikas gali būti paliekamas nesaugioje aplinkoje, būti neprižiūrimas, tiesiogiai patirti smurtą ar būti smurto artimoje aplinkoje liudininkas. Žalingas alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių faktorių, dėl kurio vaikai patenka į vaikų apsaugos sistemą.
Anne-Marie Laslett tyrimas atskleidė, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir blogos vaikų priežiūros vaikų įtraukimas į apsaugos sistemą tarptautiniu mastu svyruoja nuo 13 proc. iki 70 proc. Panašaus pobūdžio tyrimas Lietuvoje (I. Tamutienė, 2018) šią ribą išplėtė iki 85,6 proc. Kitose šalyse, kurios pasižymi dar didesniu alkoholio vartojimu nei Lietuva, tokių tyrimų nėra atlikta.
Greta vaikų patiriamos žalos tyrimai akcentuoja stiprų ryšį tarp tėvų girtavimo ir jaunimo nusikalstamumo bei paauglių ir jaunimo alkoholio vartojimo juos lyginat su vaikais, kurių tėvai neturėjo alkoholio problemų. Tai prisideda prie trauminių išgyvenimų, prieraišumo ir sveikatos sutrikimų bei bendrai visavertiško vystymosi apribojimo. 1998 ir 2019 metais Roberto Andos ir Vincento Feličio su kolegomis atlikti žalojančios vaikystės patirčių tyrimai pripažįsta, kad žalingas alkoholio vartojimas stipriai siejasi su vaiko trauminiais išgyvenimais ir prasta fizine, emocine ir socialine sveikata visam jo gyvenimo keliui.
Alkoholio žalos vaikams paplitimas
Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams yra argumentuota tyrimais, atliktais visuose pasaulio kontinentuose. Ši žala apima įvairias rūšis, įskaitant sužalojimus, užpuolimus bei žmogžudystes, avarijas, nelaimingus atsitikimus, nepriežiūrą bei išnaudojimą (vaikų, partnerių, kitų asmenų), turtinę žalą, toksinį poveikį kitiems (vaisiaus alkoholinis sindromas), psichologinį, seksualinį, fizinį ir finansinį smurtą. Akcentuojama, kad dėl to patiriami milžiniški ekonominiai, politiniai, socialiniai nuostoliai.
Tarptautinių apklausų duomenis 2017 m. susistemino Australijos alkoholio tyrinėtojai Anne-Marie Laslett, Robinas Roomas su kolegomis – jie nustatė, kad alkoholio žalos vaikams paplitimas svyruoja nuo 4 proc. iki 54 proc. Žala vaikams apibrėžiama kaip jų palikimas be priežiūros, bloga priežiūra arba prievarta prieš juos. Alkoholio žala vaikams aukščiausia ten, kur žalingo alkoholio vartojimas yra plačiausiai paplitęs.
Sparčiai augantys alkoholio kitiems nei geriantysis tyrimai argumentavo, kad šeimose, kuriose yra piktnaudžiaujantis ar nuo alkoholio priklausomas asmuo, šeimos nariai patiria didelę žalą, visų rūšių smurtą, stigmą, savo gyvenimo kokybę vertina daug prasčiau nei pats alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Tai rimta socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Kadangi Europa yra vienas daugiausiai alkoholio suvartojančių pasaulio regionų, kyla klausimas, kiek vaikų gyvena kartu su žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis? Tokie tyrimai Europoje tik prasideda.
Kiek vaikų gyvena aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis?
Atskirose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, gyvenančių šeimose, kur bent vienas asmuo turi alkoholio vartojimo sutrikimų (ne tik nesaikingai vartoja, bet turi ir socialinių problemų) yra gana daug. Pavyzdžiui, nuo 4,6 proc. Švedijoje (2016 m.) iki 22 proc. Jungtinėje Karalystėje (2004 m.). JAV tokiose šeimose gyvena 12,3 proc. vaikų (2017 metais).
D. Britanijoje 2004 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad apie 30 proc. vaikų gyvena namų ūkiuose, kuriuose bent vienas narys nesaikingai vartoja alkoholį, 22 proc. vaikų gyvena su probleminiais alkoholio vartotojais, o 6 proc. – su priklausomybę alkoholiui turinčiais asmenimis. Švedijoje atliktas ir 2013 m. publikuotas paauglių tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. paauglių manė, jog kažkas iš jų artimųjų gėrė per daug alkoholio, o 9,6 proc. nurodė, kad jie dėl to tiesiogiai patyrė žalą.
Remiantis 2015 m. Europos šalyse atlikto RARHA SEAS tyrimo rezultatais ir Eurostato duomenimis apie namų ūkius su vaikais, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Daumantas Stumbrys ir Ilona Tamutienė, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą Nr. S-MIP-20-2 „Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“, apskaičiavo, kiek vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriuose bent vienas asmuo nesaikingai (problemiškai) vartojo alkoholį.
Duomenys apima 19 Europos šalių, kurios dalyvavo RARHA SEAS tyrime. Bendras visų tyrime dalyvavusių šalių vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, procentas – 16,81 proc. Lyginant šalis tarpusavyje, galima įžvelgti labai didelius atotrūkius. Pavyzdžiui, Italijoje tik 5,59 proc. vaikų auga šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo tarpu Lietuvoje – net 35,23 proc.
Vaikystės aplinka labai priklauso nuo šalies alkoholio vartojimo kultūros, vykusių socialinių, politinių procesų. Remiantis RARHA SEAS duomenimis, galima įvertinti, kiek respondentų augo su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis savo vaikystėje, ir kiek tokių vaikų yra dabartinėje kartoje. Dažniausiai su piktnaudžiaujančiu alkoholiu asmeniu vaikystėje teko augti Baltijos šalims ir Prancūzijai: Estijoje – 38,1 proc., Lietuvoje – 37,3 ir Prancūzijoje – 29,2 proc. Mažiausiai vaikystėje su nesaikingu šeimos nario alkoholio vartojimu susidūrė Italijos (7,5 proc.) gyventojai.
Lyginant skirtingas kartas, galima pastebėti, kad Italija ir šiandieninėje kartoje rodo pozityviausius rodiklius. Lietuvoje tiek respondentų vaikystės, tiek dabartinės kartos vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, rodikliai yra labai artimi. Tik bėda ta, kad jie ir sovietmečiu, ir dabar yra vieni iš aukščiausių. Prancūzijoje ir Estijoje šis rodiklis gerokai pagerėjo dabartinės kartos naudai – čia vaikams sukuriamos palankesnės sąlygos. Kita vertus, Norvegijoje, Islandijoje ir Švedijoje 2015 m. buvo priešingai – užfiksuotas didesnis procentas vaikų, gyvenančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, nei buvo respondentų vaikystėje.
