Su Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste, mobiliosios komandos psichologe Olga Leikina atsiųstame pranešime žiniasklaidai kalbėtasi apie pagrindinius vaiko poreikius, apie tai, ar jie pasikeitė karantino laikotarpiu, kaip atskirti vaiko poreikius nuo norų, ir kiek tenkinti vienus, o kiek – kitus.
– Kokie yra pagrindiniai vaiko poreikiai?
– Pagrindinius vaiko poreikius galima suskirstyti į kelias grupes. Pirma, fiziniai vaiko poreikiai. Kitais žodžiais tariant, šie poreikiai yra fiziologiniai: kokybiškas maistas, normalus miegas, tinkamas poilsio režimas. Tai išgyvenimui būtini dalykai. Į tą pačią lentyną galima dėti ir poreikį būti tinkamai aprengtam, – pagal oro temperatūrą. Visa tai leidžia vaikui gyventi, išlikti. Tiesą sakant, išgyventi galima ir valgant tik duoną, geriant vandenį. Tačiau tai nebus kokybiškas vaiko gyvenimas, nes vaikas neturės galimybės augti sveikas, vystytis pagal savo amžių. Šiuo klausimu kokybė labai svarbi.
Antroji grupė – emociniai vaiko poreikiai. Jie ne mažiau svarbūs nei fiziniai. Vaikai išgyvena tas pačias emocijas, kaip ir suaugę žmonės: ir nerimauja, ir liūdi, ir stresuoja, ir džiaugiasi, ir pyksta. Vaikus reikia išmokyti tinkamai rodyti emocijas, nes šiuo metu daug kalbama apie tai, kad emocijas reikia valdyti. Dauguma žmonių sąvoką „emocijų valdymas“ suvokia kaip emocijų vengimą, slopinimą. Tai klaidingas supratimas, nes norint valdyti emocijas, visų pirma, reikia jas atpažinti, o tik tada gali kontroliuoti jų išraišką. Pavyzdžiui, tu negali kontroliuoti savo pykčio, bet gali kontroliuoti pykčio išraišką. Turime išmokyti vaikus, kad jausti įvairias emocijas – yra absoliučiai normalu ir sveika, tačiau turime tinkamai jas ištransliuoti. Pavyzdžiui, karantino metu tėvai turėtų suprasti, kad vaikų emocijos yra sustiprėjusios, išryškėjusios. Yra padidėjęs bendras nerimo lygis, tad normalu, kad kiekvienas šeimos narys jaučia ryškiau, stipriau reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, šeimoje.
Dar viena ne mažiau svarbi poreikių grupė – psichologiniai poreikiai. Šiuo laikotarpiu norisi daugiau pakalbėti apie saugumo jausmą. Tokiu metu, kai daug neaiškumo, neapibrėžtumo, saugumo jausmas vaikams yra bene svarbiausias. Norėčiau pabrėžti, kad kalbu ne tik apie mažiausius vaikus, tai nepaprastai svarbu ir paaugliams.
– Vaiko norai, užgaidos nėra tolygu jo poreikiams, geriausiems interesams. Kaip tėvams atskirti, kas yra kas?
– Manau, tėvams reikia vadovautis sveiku protu. Pavyzdžiui, jeigu vaikas turi didelį poreikį bendrauti, galime jam suteikti tokią galimybę parūpindami tinkamą įrangą: telefoną, prijungdami Skype programėlę ar kt., kad galėtų bendrauti su bendraamžiais. Juk šiuo laikotarpiu vaikas negali vos panorėjęs pabendrauti su draugu, t. y. negali išbėgti į lauką su juo susitikti, pasimatyti mokykloje ar būrelyje. Deja, galimybės bendrauti yra labai ribotos. Tačiau tai nereiškia, kad turime vaikui uždrausti bendrauti, nes bendravimas yra poreikis, o ne tiesiog užgaida.
Kitas dalykas, jeigu vaikas su savo draugais nori bendrauti visą dieną. Tada vaikui reikėtų priminti ir apie jo įsipareigojimus: atlikti mokyklines užduotis, skirti laiko higienai, bendrai šeimos veiklai. Svarbu jausti skirtumą tarp poreikio bendrauti ir noro tik bendrauti. Jeigu, pavyzdžiui, vaikas turi vieną artimą draugą ir palaiko glaudžius santykius su pusbroliu, sutarkite, kad pasikalbės su vienu ir kitu. Arba kitas pavyzdys, jeigu vaiko bazinis poreikis yra išsimiegoti, turime suteikti jam galimybę patogiai, tyloje, tam tikrą valandų skaičių išsimiegoti, bet neleidžiame jam visą dieną vartytis lovoje, žaisti telefonu ir daugiau nieko neveikti.
– Kodėl svarbu patenkinti vaiko poreikius?
– Apie fizinius poreikius, matyt, nereikia ilgai ir kalbėti, nes jų užtikrinimas yra tiesiog būtinas tinkamai vaiko raidai. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie psichikos higieną. Yra įtempta situacija ir tai supranta, jaučia dauguma suaugusiųjų. Su vaikais yra kitaip. Jie ne visuomet supranta, bet visuomet jaučia, kad tėvai nerimauja, kad šeimoje viskas yra kitaip, nei buvo. Kad vaikams būtų ramiau, visų pirma, reikėtų didelį dėmesį skirti bazinių jų poreikių patenkinimui: kokybiškam miegui, tinkamai mitybai.
Kalbant apie mitybą, kiekviena šeima turi savo įpročius, tradicijas. Bet kai visi ilgą laiką esame namuose, natūralu, kad valgome daugiau. Patariama laikytis įprasto mitybos režimo ir retkarčiais palepinti visą šeimą obuolių pyragu, keksiukais ar kt. Teigiamos emocijos be galo svarbios!
– Kas nutiks, jeigu jie bus ignoruojami?
– Vaikai mato ir jaučia, kaip nerimauja tėvai. Be to, jie girdi informaciją iš televizijos, skaito internete: apie pavojus, ligą, mirtis. Vaikai nerimauja ir tas nerimas pradeda reikštis per emocijas, per elgesį. Suprantama, kad dabar itin sunkus metas tėvams: jie turi būti viską spėjantys, išmanūs, kūrybiški, kantrūs, nesenkančios energijos ir dar atitinkantys daugybę kitų reikalavimų. O šalia to juos pačius kamuoja nerimas dėl ateities, savo, vaikų, tėvų sveikatos.
Tad tėvai turi nuraminti, skirti vaikams pakankamai dėmesio. Kodėl? Nes jeigu vaikas neturės galimybės išsakyti savo emocijų, išsikalbėti su tėvais apie patiriamus išgyvenimus, taps irzlus, nerimastingas, dažniau verks, suprastės miegas, atsiras įvairūs psichosomatiniai skausmai.
Neatsiliepiant į vaiko poreikius, gali pakisti jo elgesys: atsirasti pyktis, pasireikšti agresija. Jeigu vaikas iki karantino buvo ramus ir sukalbamas, o staiga tapo piktas, agresyvus, ar, priešingai, labai pasyvus, vangus, užsisklendęs, tai yra požymis, kad jo psichologinė būsena pablogėjo. Vaikui šioje situacijoje būtinai reikia padėti, o ne tikėtis, kad praeis savaime.
– Nuraminti vaiką turbūt nepakanka?
– Tikrai nereikia tikėtis, kad viskas išsispręs vos nuraminus vaiką. Svarbu išklausyti vaiką, kuo paprastesniais žodžiais atsakyti į jo užduodamus klausimus. Svarbu paaiškinti, jog kasdien daug žmonių – gydytojų, mokslininkų – dirba tam, kad virusas būtų nugalėtas. Vaikas turi suprasti, kad yra žmonių, kurie padeda, ieško sprendimo, kad jo šeima nėra palikti vieni. Tai suteikia stabilumo jausmą.
– Ar vaikas nukentės, jeigu tėvai netenkins jo užgaidų, norų?
– Sakyčiau, priešingai – vaikas labiau nukentės, jei tėvai pildys visus jo norus ir užgaidas. Įsivaizduokime situaciją, kai namuose tėvai sąžiningai pildo vaiko norus, tačiau kas nutiks vaikui patekus į sociumą, kur santykiai užmezgami su daugybe skirtingų žmonių? Čia jo norai nebus tenkinami, tad vaikas patirs didelį nusivylimą, o pasaulį ims suvokti kaip blogą, grėsmingą. Be to, toks tėvų elgesys veikia vaiko asmenybes formavimąsi, – formuojasi neadekvati vaiko savivertė, egocentriškumas, nepagarba aplinkiniams, ribų ir taisyklių nepaisymas.
Vaikai paprastai nori sau malonių dalykų, deja, jie ne visuomet yra tinkami jų sveikatai. Pavyzdžiui, vaikas nori traškučių, gazuotų saldžių gėrimų, saldumynų. Juk negalime vaiko visą laiką tuo maitinti. Lygiai tas pats pasakytina ir apie ilgą televizoriaus žiūrėjimą, ir nesibaigiančius kompiuterinius žaidimus. Jeigu vaikui leisime nuolat kurti naujus norus, jis ims reikalauti ne tik iš tėvų, bet ir iš kitų aplinkinių. Negavęs to, ko nori, vaikas ne tik patirs neigiamas emocijas, bet ir pasipriešinimą iš kitų. Tuomet nusivylimas garantuotas.
– Kaip reaguoti į įkyrų, dažną, o dar ir pastiprintą verkimu, zyzimu vaiko reikalavimą kažkokio naujo daikto ar, tarkime, reikalavimą dar ir dar žaisti kompiuterinius žaidimus?
– Tėvų reakcija labai priklauso nuo vaiko amžiaus. Jeigu su paaugliu galime apie tai kalbėtis, paaiškinti, kodėl negalime kažko suteikti, nupirkti ar padaryti (riboja finansinė padėtis, laiko stoka ar pan.), mažesniam vaikui reikia tiesiog paaiškinti, kad dabar negalime, ir tiesiog nukreipti jo dėmesį pasiūlant vaikui malonią veiklą. Maži vaikai mielai persiorientuoja.
Jeigu vaikas nenurimsta net keletą kartų pakartojus prašymą, labai audringai reaguoja, reikėtų pagalvoti apie tai, kad galbūt jį stipriai veikia nerimas. Tokiu atveju skirkite jam daugiau dėmesio.
– Šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys išgyvena ypatingą laikotarpį. Sujaukta ne tik suaugusių žmonių, bet ir vaikų dienotvarkė, įprasta veikla, pomėgiai. Vaikų poreikiai, suprantama, išlieka tie patys, o kaip keičiasi norai ir užgaidos?
– Nors poreikiai išlieka tie patys, keičiasi tėvų galimybės juos tenkinti. Dabar pasikeitė galimybės bendrauti su žmonėmis tiesiogiai ir daug laiko praleisti gryname ore. Tačiau prisitaikyti galime. Pavyzdžiui, išvažiuokime į atokesnę vietą, kur vaikas galėtų nesibaimindamas ilgai vaikščioti; bendravimą su draugais galime organizuoti nuotoliniu būdu ir pan. Bendravimas vaikams yra vienas svarbiausių dalykų, tad jo riboti negalima.
Šiuo laikotarpiu į vaikų dienotvarkę galima įvesti naują elementą – mokymąsi taisyklingai dezinfekuoti rankas, kitus paviršius. Visa šeima gali imtis namų dezinfekavimo – vaikas mielai įsitrauks į šią veiklą, palaikydamas tai žaidimu.
– Ar atsiranda naujų vaikų poreikių, apie kuriuos anksčiau negalvojome?
– Svarbu žinoti, kad vaikas visą situaciją suasmenina. Jis pergyvena, kad nesusirgtų mama, močiutė, kad jis pats nesusirgtų. Todėl saugumo jam reikia daugiau nei suaugusiesiems, kuriems labiausiai rūpi, kaip pandemija paveiks pasaulio ekonomiką, šalies darbo rinką...
