Svarbiausia – išlikti ramiems
Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojos Claire Bačkis teigimu, šiuo metu tinkamas tėvų emocinis pasiruošimas pokalbiui su savo vaiku yra kaip niekad svarbus, rašoma pranešime spaudai. Psichologiniai tyrimai parodė, jog didžiausią dalį informacijos bendravimo metu žmonės perduoda neverbaliniu būdu – per intonaciją, veido išraišką, gestus bei kūno kalbą. Kuomet ši kalba nesutampa su verbaline, žmogus yra labiau linkęs pasikliauti rodomomis emocijomis, o tai galioja ir mūsų mažiesiems.
„Vaiko saugumo jausmas yra tiesiogiai susijęs su tavimi, o ne su pasauliu. Jeigu mama ar tėtis pokalbio su savo vaiku metu jaučiasi pernelyg įsitempę, geriau padaryti pertrauką, nusiraminti ir pokalbį pratęsti kiek vėliau, kai emocijos bus bent kiek atslūgusios. Tokiu metu yra itin svarbu neparodyti perdėtų jausmų, o išlikti kiek galima labiau neutraliu“, – teigia mokytoja Claire, paaiškindama, jog tai kaip jaučiasi vaikas yra atspindys to, kaip į esamą situaciją reaguoja jo tėvai.
Vilniaus tarptautiniame prancūzų licėjuje besimokinančio Manto mama Eglė pritaria, jog tėvams yra būtina tinkamai prisiruošti pokalbiui su savo vaiku, jog tai neatneštų dar didesnių problemų: „Jei nebūsite pasirengę suformuoti savo vaikų supratimo apie šią pandemiją ar apie bet kokią kitą baimę, su kuriomis jie susiduria savo gyvenime, jie bus priversti susikurti savo, dažniausiai daug baisesnę istoriją, o vengimas kalbėtis su vaiku tik prailgina jo nerimo jausmą.“
Nesumenkinkite vaiko baimių
Jei jūsų vaikas išgirdo, jog nuo šio viruso galima mirti, natūralu, jog visa tai gali išaugti į baimę, galinčią sukelti net ir sveikatos problemų. Tėvams į tai rekomenduojama nenumoti ranka, o į situaciją žiūrėti ypač rimtai bei atsakingai.
„Nors nerimas yra natūralus ir neišvengiamas jausmas, tačiau pernelyg aukštas jo lygis ar net neadekvatumas situacijai gali sukelti nemažai problemų, tokiais atvejais tėvų vaidmuo čia yra svarbiausias, – pabrėžia Claire Bačkis ir priduria, – Nuraminti, kad viskas bus gerai, neužtenka, kadangi vaikas gali jaustis neišgirstas. Būtina ramiu balsu pasakyti, jog taip, tai skamba gana baisiai ir baimę matau tavo veide, tačiau jei laikysimės visų reikiamų saugumo priemonių, nieko nei tau, nei mūsų artimiesiems nenutiks.“
Claire Bačkis taip pat pabrėžia, kad bene svarbiausia taisyklė tėvams – būti pozityviais ir stengtis nuraminti vaiką, jog šis nesijaustų likęs vienas su savo baimėmis: „Tokius momentus galite užglaistyti linksmai papasakojant, kokias baimes vaikystėje turėjote patys. Smagiai pasijuokdami sušvelninsite situaciją ar net sustabdysite šios baimės augimą.“
Sudėtingą procesą paverskite linksmu
Sumaniai pažadinus vaizduotę, įkūnijus įvairiausius personažus bei sukūrus linksmus pasakojimus, tėvai gali supažindinti savo vaiką su prevencinėmis priemonėmis ir taip lengviau paaiškinti, kodėl mažiesiems taip pat reikia plauti rankas, kodėl jie negali žaisti su draugais kaip įprastai ir kodėl yra svarbu laikytis visų šių nurodymų.
„Paaiškinkite savo vaikui, jog rankų plovimas yra savaime suprantamas veiksmas, kurį darome ne dėl to, jog aplink mus plinta virusas ar kita liga. Šis veiksmas turi būti atliekamas natūraliai, kas kartą grįžus iš lauko, sėdant prie stalo ir pan.“, – aiškina C. Bačkis.
Ugdymo specialistė pabrėžia, jog tokiu metu yra svarbu sukurti nuotaikingą atmosferą ir dažniau vaikus pagirti, jog šie jaustųsi tarsi prisidėję prie kilnaus darbo.
C. Bačkis rekomenduoja į pagalbą pasitelkti smagius žaidimus ar net sukurti trumpą dainelę apie tai, kaip plauname rankas ir neliečiame veido: „Tokiomis akimirkomis mums gali padėti linksmybės: dainuokite, šokite, tapkite mikrobų naikintojais arba viruso sprogdintojais. Virskite superherojų šeima, kuri kas kartą nusiplovusi rankas žengia žingsnį link to, jog pasaulis būtų saugesnis, o žmonės – sveikesni“, – priduria specialistė.
