Paprastai vaikų elgesio pasikeitimai darželyje gana aiškiai indikuoja apie tai, kad šeimoje vyrauja įtampa. Žinoma, kiekvienas vaikas skyrybas išgyvena skirtingai, tačiau tam tikras elgesio pokyčių tendencijas galima išskirti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai rodo daugiau emocijų, pykčio, būna jautresni, atsiranda dar didesnis dėmesio poreikis iš suaugusiųjų, neretai pasireiškia regresas į ankstesnius raidos etapus. 3-5 metų vaikui gali atrodyti, kad yra nemylimas ar kad skyrybos yra jo kaltė, nes šis blogai elgėsi ir pan. Tokia savigrauža gali būti labai kenksminga tolimesniam vaiko vystymuisi, tad svarbu apie pokyčius šeimoje tiek su vaiku, tiek su jį supančioje aplinkoje esančiais žmonėmis pradėti kalbėti kuo anksčiau.

Kodėl apie pokyčius šeimoje reikėtų informuoti ir vaiko ugdymo įstaigą?

Darželis – viena pirmųjų bendruomenių vaiko gyvenime. Čia jis mezga ryšį su bendraamžiais, bendrauja, žaidžia, mokosi, todėl labai svarbu, kad šioje erdvėje jis jaustųsi gerai. Dėl šios priežasties visuomet patariu apie šeimoje vykstančius pokyčius informuoti ir darželio bendruomenę. Žinodamas, kokią situaciją vaikas išgyvena šeimoje, darželio personalas gali susieti pakitusį vaiko elgesį su pokyčiais namuose, reikalui esant skirti jam daugiau individualaus dėmesio ir pan. Siekiant išvengti traumos, tokioje situacijoje svarbu veikti prevenciškai, o suprasdama, kas vyksta šeimoje, darželio bendruomenė gali padėti vaikui.

Tiesa, nors stereotipas, kad apie šeimos reikalus nevalia kalbėti už šeimos ribų dar gajus, savo praktikoje matau vis daugiau apie tai su darželio bendruomene nevengiančių kalbėti tėvų. Visuomet raginu tėvus bendradarbiauti, pasikalbėti – tai gali būti naudinga visiems.

Psichologė Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė
Foto: Asmeninio albumo nuotr.
Vienas didžiausių pokyčių tėvams išsiskyrus yra tai, jog prie įprastų vienų namų vaiko pasaulyje atsiranda ir antri, tad kai kurios anksčiau susiformavusios taisyklės pasikeičia savaime
Giedrė Sujetaitė-Volungeviečienė

Darželis – išskirtinai mamų erdvė?

Dar vienas mitas – kad darželis yra išskirtinai mamų pasaulio dalis. Dar iš senesnių laikų susiformavęs požiūris, kad darželio reikalais labiau rūpinasi mamos, šiandien jau neturėtų būti aktualus. Visuomet akcentuoju, kad darželyje paramą turi gauti visa šeima. Tai erdvė, kurioje galima pasikalbėti, padiskutuoti rūpimais klausimais, tad tiek vaiko mama, tiek tėtis, turi galimybę ateiti pasišnekėti atskirai.

Dabar dar tenka pastebėti, kad į darželį atėję tėčiai atrodo gana susikaustę, jaučiasi nejaukiai. Tačiau taip neturėtų būti – tiek mama, tiek tėtis turi teisę žinoti kaip jo vaikui sekasi darželyje, lygiavertiškai bendrauti su darželio bendruomene.

Kokios pagalbos galima tikėtis iš darželio?

Auginantys mažus vaikus puikiai žino, kokia svarbi mažamečiams yra kasdieninė rutina, pasikartojantys įvykiai, užtikrinantys stabilumą. Šeimai išgyvenant skyrybas, įprastą gyvenimo ritmą ir stabilumą išlaikyti sunku, todėl darželis vaikui turi būti tarsi saugumo ir ramybės uostas. Net jei vaiko aplinkoje daug kas keičiasi, darželio bendruomenė išlieka pastovia vaiko gyvenimo dalimi, kur jis yra suprantamas ir palaikomas.

Pavyzdžiui, jei vaikas verkia, atsisako bet kokios veiklos ir pan., mes jį kalbiname vienaip, o žinodami, kad šeimoje vyrauja įtampa ir išgyvenami pokyčiai, lengviau suprasti tokio elgesio priežastis ir atitinkamai į jį reaguoti, skirti papildomo dėmesio – pasikalbėti, pabandyti drauge atrasti vaikui priimtiną užsiėmimą. Pokyčių metu vaikams asmeninio dėmesio iš suaugusiųjų reikia dar daugiau nei įprastai. Be to, ikimokyklinukams labai svarbu, kad jų jausmai ir išgyvenimai būtų atliepti, o darželio auklėtojos – tai žmonės, kurie priima vaiko jausmus, emocijas ir padeda išlaikyti saugumo bei stabilumo jausmą darželio aplinkoje.

Foto: Vida Press

Kad vaiko pasaulis nesugriūtų, svarbios ir tam tikros taisyklės

Išlaikyti stabilumą vaiko gyvenime padeda ir nusistovėjusios rutinos bei ribos. Vienas didžiausių pokyčių tėvams išsiskyrus yra tai, jog prie įprastų vienų namų vaiko pasaulyje atsiranda ir antri, tad kai kurios anksčiau susiformavusios taisyklės pasikeičia savaime. Tuo tarpu darželyje jos nekinta, tad net jei vaikas piktas ar įskaudintas, negalime darželyje leisti muštis, stumdytis ar kitaip nederamai elgtis.

Tačiau vaikams svarbu parodyti, kaip jie susiduria su sunkiomis emocijomis ir kaip su jomis reikėtų tvarkytis. Tam puikiai tinka „Kimochis“ programa, kurios metu vaikai mokomi aiškių bei gerai įsimenamų frazių, padedančių suprasti savo jausmus. Pavyzdžiui, liūdesys ateina, bet ir praeina. Smagu žaisti tol, kol smagu visiems. Viena iš „Kimochis“ patarlių sako, jog normalu pykti, bet nedera elgtis nemaloniai, tad pakalbame apie tai, kaip galima išreikšti pyktį – trepsėti, giliai kvėpuoti ir pan.

Naratyviniai žaidimai – pagalba aiškinant apie vykstančius pokyčius

Dažnai patiems tėvams sunku kalbėti apie skyrybų procesą ir išgyvenamus jausmus, o dar sunkiau apie vykstančius pokyčius paaiškinti mažiems vaikams. Tam į pagalbą patariu pasitelkti vaikiškas knygeles, pasakojimus, kuriuose vaikas atpažintų savo išgyvenamą situaciją.

Atsižvelgdami į tai, kas vaikams konkrečiu metu yra aktualiausia, „Istorijų namuose“ organizuojame teminius naratyvinius žaidimus. Pavyzdžiui, adaptacinio mėnesio metu žaidžiame žaidimą, kuris vaikams aiškina apie atsiskyrimą. Tokiu principu pasakojame ir apie skyrybas. Sakmėje apie Saulę ir Mėnulį, turėjusius dukrą Žemę, Saulė ir Mėnulis susipyksta, tuomet atsiranda Perkūnas, kuris ir nutaria, kad dieną Žemę prižiūrės Saulė, o naktį – Mėnulis. Tokia su gamta susieta istorija gali padėti vaikui aiškiau suprasti tam tikrus dalykus. Žaisdami vaikai išlieja savo emocijas, susikaupusią energiją tiesiog „išžaidžia“.

Foto: Adobe Stock

Taip pat visuomet pasitelkiame jau minėtas knygas. Kaip pavyzdys galėtų būti istorija apie peliuką Džiugą, kurio tėvai turėjo du namus, nes vienas norėjo vienokios spalvos namo, o kitas – kitokios. Nors iš pradžių peliukui buvo baisu, galiausiai tai netgi tapo savotišku privalumu – juk visi turi vienus namus, o jis – dvejus. Toks pasakojimas puikiai iliustruoja skyrybų procesą vaikui suprantama kalba, o tuo pačiu siunčiama žinia, kad viskas bus gerai.

Bendruomenės parama išgyvenant sunkumus – kodėl svarbu mokėti ją priimti?

Su vaikais dirbame remdamiesi Reggio Emilia filosofijos pagrindais, kuri akcentuoja bendruomenės santykius ir bendruomenėje slypinčias galias, galinčias padėti spręsti sunkumus. Nors technologijų amžiuje santykio tarp žmonių mažėja, tik per santykį galime kažko pasiekti – žmogaus psichikai reikia bendrauti, bendraudami išugdome aukštesniąsias psichikos funkcijas.

Džiugu, kad galime būti stiprėjančių darželio bendruomenių liudininkais. Jei anksčiau į darželį buvo žvelgiama kaip į priežiūros įstaigą, kurioje vaikas tiesiog praleidžia laiką su kitais vaikais, dabar jau žiūrima plačiau – svarbu ką jis jame veikia, kaip ir ko mokosi.

Vaikus į darželį atvedantys tėvai taip pat vis daugiau bendrauja vieni su kitais, juk ne visi turi šalia gyvenančių artimųjų, draugų, tad toks ryšio mezgimas darželio bendruomenėje, ypatingai sunkesniais gyvenimo momentais, svarbus ir suaugusiesiems. Pastariesiems patarčiau pasistengti į skyrybas žvelgti kaip į pereinamąjį etapą, pripažinti savo emocijas, atrasti ramių, pasikartojančių ritualų drauge su vaiku ir būti atviriems – dažniau šnekėtis, apsikabinti, parodyti švelnumą.