– Parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių žaislų, vaikų norai keičiasi kas sekundę. Kaip atskirti, kur trumpalaikė užgaida, o kur nuoširdus noras?
– Visų pirma gerai, kad vaikai turi tų norų, jie fantazuoja, yra kūrybiški. Jei uždrausime jiems svajoti, vaiko kūrybinis procesas ims lėtėti. Visų pirma, reikia pasidomėti, kodėl jam tos dovanos reikia. Gal jis, tarkime, pradėjo žaisti šachmatais, o gal reikia to daikto vien dėl to, nes turi jo draugas. Reikėtų pasikalbėti su vaiku apie tai, ką jis veikia, kuo domisi. Kai kurios dovanos yra neįgyvendinamos, tačiau drausti apie jas svajoti, būtų neteisinga.
– O ką daryti tuo atveju, jei vaikas vieno ar kito daikto nori vien dėl to, kad jo draugas tai turi?
– Reikia žinoti, kad 4-5 gyvenimo metais dažnai išgirstame žodį „aš“. Vaikas pradeda suvokti save kaip asmenybę, tačiau tai nėra joks pasipuikavimas. Kalbant apie žaislus, reikėtų įsiklausyti, kada jis puikuojasi, kokiose situacijose. Jei jis nori žaislo vien dėl to, kad kitas turi, tai byloja apie jo mažą savivertę. Reikia vaikui paaiškinti, kad norint susirasti draugų, žaislai neturi įtakos. Kartu galima susėsti ir atrasti gerų vaiko savybių, kuriomis jis galėtų sudominti būsimus savo draugus.
– Natūralu, kad vienerių metų vaikas dar nesuvokia, kas yra dovana. Kada gi mažieji ima suprasti dovanų prasmę?
– Iki trejų metų nelabai suvokia. Jiems tos didžiosios šventės yra smagios ne dėl dovanų, o dėl kartu esančių tėvų, veiklų drauge, eglutės puošimo. Nuo kokių 3 metų vaikai jau ima suprasti, kas yra dovana. Net ir perkant dovanas, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių. Tarkime, mergaitės iki 3 metų labiau domisi ne lėlėmis. Joms daug smagiau gauti pliušinį žaislą, kurį gali globoti, prisiglausti. Berniukai labiau domisi tuo, kas yra žaisliuko viduje. Todėl jiems pirkti brangių žaislų nėra tikslinga, nes jie vis tiek norės iškonstruoti ir pažiūrėti, kas viduje. Apskritai visos dovanos turėtų skatinti vaikų kūrybiškumą. Be to, kaip žinia, vaikai per didžiąsias šventes gauna labai daug dovanų ne tik nuo tėvų, bet ir kitų artimųjų. Dažniausiai po švenčių žaislų būna labai daug ir vaikas jų ima nebevertinti. Jei taip nutiko, rekomenduočiau senus žaislus sudėti ir kur nors padėti. Po kurio laiko jie taps vėl kaip nauji. Kitas pasirinkimas – susėsti su vaiku ir pakalbėti. Galbūt tas žaislas jam nebeįdomus, gal galime surinkti kai kuriuos ir padovanoti vaikams, kuriems jų tikrai reikia.
– Gal tai būdas, kaip mokinti vaiką ne tik gauti ir džiaugtis tuo, bet ir duoti?
– Tikrai taip. Dar norėčiau pridurti, jei einate į svečius, kur yra mažų vaikų, reikėtų pasiteirauti tėvelių, ko vaikams reikia. Nes kartais gauname tokias dovanas, kurios gali išgąsdinti vaiką.
– Kaip išmokyti vaikus vertinti dovanas?
– Tai priklauso nuo vaiko auklėjimo. Jei jis auga nežinodamas žodžių „ne“, „negalima“, jei bandome savo dėmesį atpirkti dovanomis, bus sunku. Vaikui svarbiausia yra laikas, praleistas su juo. Dažna mama ar tėtis grįžta namo jausdamas kaltę, kad negalėjo pabūti su vaiku, atneša jam kokį nors žaislą. Vaiko akutės tą akimirką sužiba, bet reikia suprasti, kad jis džiaugiasi ne jumis, o gauta dovana. Laikas kartu vaikui yra didžiausia dovana. Kita vertus, nereikia bijoti pasakyti „ne“, nes laikui bėgant vaiko poreikiai tik didės ir jis nevertins tų dovanų.
– Kaip reikėtų pasakyti vaikui „ne“? Tarkime, jis puola ant žemės parduotuvėje, nori vieno ar kito žaislo, ką tokiu atveju daryti?
– Daugelis painioja meilę su auklėjimu. Meilė atsispindi mūsų akyse. Auklėjimas yra kai kas kito. Jei pildysime visas vaiko užgaidas, padarysime jį lepų ir paskui turėsime bėdų. Daugelis bijo pasakyti „negalima“, bet juk suaugusiųjų pasaulyje šis žodis egzistuoja. Kai vaikas nori eiti per gatvę, degant raudonai šviesai, mes pasakome „ne“. Tai gal reikėtų pasakyti „ne“ ir dėl žaislų.
– Ar yra amžius, kada jau per vėlu tą taisyti?
– Visada yra laikas peržvelgti namų taisykles ir pradėti jas keisti. Tik kuo vėliau tą darysi, tuo daugiau kantrybės reikės. Apsisprendus pokyčiams, svarbu vaikui paaiškinti, kad jūs jį mylite, tik keičiasi taisyklės. Vaikas gali suabejoti, ar jis jums tikrai svarbus. Bet tą daryti būtina, nes priešingu atveju paauglystėje susidursite su dar didesnėmis bėdomis.
– Kuo rizikuoja tėvai augindami lepūnėlį? Kas išaugs iš tokio žmogaus?
– Žmogus augdamas tokioje aplinkoje anksčiau ar vėliau susidurs su realybe, kur yra žodis „negalima“. Tada kris jo savivertė, jis gali nusivilti aplinka ir savimi. Nė vienas tėvelis nelinkėtų tokių emocijų savo vaikams. Todėl geriau nuo mažų dienų parodyti ribas, kas galima, o kas – ne.
– Grįžkime prie Kalėdų ir Kalėdų Senelio. Ar protinga gąsdinti vaiką, kad jei blogai elgsiesi, negausi per Kalėdas dovanų?
– Jokie gąsdinimai ilgalaikio poveikio neturi. Galbūt mes išspręsime problemą tą akimirką, bet ne ilgam. Reikėtų paanalizuoti giliau, kodėl vaikas taip elgiasi. Be to, jei gąsdinsime, kad jis negaus žaislo, mes apsimeluosime. Nes vaikas vis tiek gaus dovanų.
– O jei tėvai tikrai nuspręstų nepalikti dovanos po eglute?
– Jei taip padarysite pirmą kartą, vaikui bus didelis nusivylimas, nes šventės dalis yra tos išsvajotos dovanos laukimas. Todėl nuoširdžiai patarčiau įsigilinti, ko vaikas nori, pažiūrėti, ar ta dovana atitinka jo poreikius ir įgyvendinti svajonę.
– O jei supranti, kad finansiškai negali įpirkti tam tikros dovanos, kaip jam tą paaiškinti?
– Vaikui reikia nemeluoti. Tarkime, vaikas pradėjo žaisti šachmatais ir svajoja gauti tokią dovaną. Mes galime rasti nebrangius ir nupirkti. Kita vertus, svarbu ne tik dovana, bet ir jos įteikimas. Pavyzdžiui, kodėl negalima paprašyti draugo, kaimyno, brolio, kad šis persirengtų Kalėdų Seneliu. Trimečiui ir keturmečiui tai padarys tikrai didelį įspūdį.
– O kada vaikas ima suprasti piniginę dovanos vertę?
– Kalbant apie tai, svarbu pagalvoti, o kaip elgiasi tėvai. Čia dar galima grįžti prie kalbos apie pasipuikavimą. Jei vaikas neturi kuo didžiuotis, bet mato, kad tą daro tėvai namuose, jis puikuosis tuo, ką turi jo tėtis ar mama. Tą pastebime darželyje. Mes žinome, kokius darbus dirba tėvai, žinome, kokius automobilius vairuoja ir kartais net už kokią sumą juos pirko. Vaikas giriasi ne savo pasiekimais, o tėvų, nes namuose apie tai kalbama. Kita vertus, jei jūs pabrėšite, kad tai yra labai brangi dovana, kad ji kainuoja tiek ir tiek, kad turi ją saugoti, tai vaikas jau ir 6, ir 7 metų supras tai ir pasigirs draugams.
– Kaip nepabrėžiant piniginės vertės išmokyti vaiką saugoti ir vertinti daiktus?
– Jei mes vaiką apipilsime pigiais niekučiais, vertinti jis jų neišmoks. Svarbiausia įsigilinti į vaiko norus. Kaip jau minėjau, dovanos turi skatinti kūrybiškumą, vaizduotę. Jei jis gaus vieną dovaną, bet tokią, apie kurią svajoja, bus gerai.
– Ar tinkama dovanoti pinigus po eglute?
– Jei žinome, kad vaikas taupo pinigus kažkokiam rimtam daiktui, tai kodėl gi ne.