– Didžioji vaikų dalis Lietuvoje pradeda lankyti darželį nuo dvejų metų. Kiek šis amžius, žiūrint psichologiškai, yra tinkamas vaiko atskyrimui nuo mamos?
– Jeigu vaikas pradeda lankyti darželį dvejų, tai yra nepalyginamai geriau, negu tai, jei jis būtų jį pradėjęs lankyti prieš metus, tačiau pradėti lankyti darželį dvejų – tai, tikėtina, dar ne taip gerai, kaip pradėti jį lankyti bent pusmečiu vėliau. Taip, dvejų metų vaikas jau nebe taip įtariai žvelgia į svetimus, kaip tai dar daro metų mažylis, dvimečiui jau lengviau suprasti, kad jį palikusi mama pas jį grįš, tačiau dveji metai – vis dar yra ta amžiaus riba, kai dažnam vaikui vis dar labiau norisi ne žaisti su draugais, o būti globojamam vieno žmogaus. Noriu pabrėžti, kad tai – bendros tendencijos. Yra vaikų ir tėvų, kurie džiaugiasi ankstyva lopšelio lankymo patirtimi, kuriai, panašu, turėjo įtakos tam tikros vaiko individualios savybės.
– Kitose šalyse vaikai į lopšelius atiduodami ir vienerių metų. Gal tada vaikui nebūna tokio streso?
– Tėvai, o labai dažnai ir auklėtojos mano, kad vaiko streso lygį puikiai parodo jo reakcija į išsiskyrimą. Nebūtinai. Metų mažylis, paliktas lopšelyje, patiria visą jūrą stiprių jausmų. Tai patirdamas jis vizualiai gali atrodyti santūresnis nei rėkiantis trimetis, tačiau toli gražu nebūtinai jausis geriau už jį, tiesiog viso to išraiška yra kitokia. Juk vienerių metų mažyliai dar ir ant grindų parduotuvėje nekrenta, negavę norimo daikto, neatsikalbinėja, neprotestuoja visu savimi taip stipriai, kaip tai daro trimečiai, tad nėra labai išmintinga lyginti vienerių metų mažylį su trimečiu ir sakyti: aš leidau vaiką į darželį vienerių ir buvo mažiau ašarų nei kaimynės trimečiui, pirmąkart ten paliktam.
– Jei vis tik atsiribotume nuo visų kitų aplinkybių (to, kad mamai reikia grįžti į darbą ir pan.), kokie vaiko elgsenos pokyčiai byloja (ir kada dažniausiai jie atsiranda), kad jis jau pats pasiruošęs atsiskirti ir eiti į darželį, bendrauti su vaikais ir pan.?
– Tada, kai pastebime, jog vaikas, žaisdamas su kitais, nebe taip dažnai sekioja akimis mamą, o kur kas dažniau ir ilgiau užsižaidžia su kitais bendraamžiais smėlio dėžėje. Kai vaikui sukanka 3–4 metai, jis pamažu pradeda bendrauti žaisdamas, tad galima galvoti, kad tokio amžiaus vaikas atras įdomios veiklos jau ir darželyje: jis drauge su kitais kurs, konstruos, žais nebe greta, o kartu su kitais vaikais.
– Kokių privalumų turi tie vaikai, kurie lankė darželį, palyginus su tais, kurie iki mokyklos buvo namuose su mama ar močiute, ar aukle?
– Yra duomenų, rodančių, kad vaikai, lankę darželį, greičiau adaptuojasi ir mokykloje. Jiems nebe naujiena taisyklės, dienotvarkė, struktūruota veikla. Tokie vaikai dažnai yra linkę mieliau bendradarbiauti su kitais, tačiau tai patvirtina ne visi tyrimai: dalis jų rodo, kad bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai labiau priklauso ne nuo darželio lankymo patirties, o nuo šeimos aplinkos.
– Kodėl vieni vaikai lengviau atsiskiria nuo mamos, kiti – sunkiau? Ar tai auklėjimas „kaltas“, ar prigimtis?
– Tai priklauso ir nuo vaiko individualių savybių, ir nuo laiko, kada vaikas pradedamas pratinti prie darželio, kaip tai daroma, ir, kas labai svarbu, nuo pačių tėvų nuostatų darželio atžvilgiu. Jeigu tėvai nerimauja dėl savo pasirinkimo vesti vaiką į darželį, jeigu jie nėra įsitikinę, kad vaikas sėkmingai susidoros su visais ten kylančiais iššūkiais, jų neužtikrintumas ir nerimas persmelkia ir patį mažylį. Prisitaikymo prie darželio etapu tėvai turėtų būti saugumo uostas vaikui, o labai dažnai būna atvirkščiai: pirmosiomis darželio lankymo dienomis to jausmo, kad viskas gerai, tėvai ieško vaiko akyse.
– Ar visada tie, kurie lengviau atsiskiria nuo mamos, vienareikšmiškai yra stipresnio charakterio, savarankiškesni?
– Gali būti, kad tokie vaikai turi tam tikrų individualių savybių, padedančių jiems lengviau išgyventi išsiskyrimą, greičiau „persijungti“ iš atsisveikinimo į kitą veiklą. Nepriklausomai nuo temperamento gali būti ir kita priežastis, dėl ko vaikas greičiau prisitaiko prie darželio nei kiti, tai – jo tvirtas saugumo jausmas, kuris formavosi nuo gimimo jam patiriant besąlyginę mamos meilę, dėmesį, šilumą. Saugiai besijaučiantys vaikai taip pat priešinasi pasilikimui darželyje, tačiau jų adaptacija visgi būna nepalyginamai sėkmingesnė.
– Prieš kiek laiko reikia pradėti vaiką pratinti prie minties, kad jis eis į darželį?
– Likus iki darželio lankymo bent kelioms savaitėms jau yra svarbu pradėti vaiką pratinti prie tos minties, kad jo laukia nauji ir įdomūs dalykai. Kuo anksčiau apie tai pradėsime kalbėtis, tuo bus lengviau ir tėvams, ir vaikui. Geriausia būtų, kad tada, kai pradedame intensyviai vaiką pratinti prie tos minties, vaikas jau žinotų, kad toks dalykas kaip darželis egzistuoja. Vadinasi, apie darželį kalbėtis pravartu dar ir tada, kai į darželį net nesiruošiama. Jeigu niekur dar nesiruošdami skaitysime knygutes apie darželyje žaidžiančius vaikus, vieną kitą kartą pasivaikščiosime netoli darželio ir papasakosime vaikui, kas gi ten vyksta tame pastate, vaikui, atėjus laikui lankyti darželį, bus lengviau ir save įsivaizduoti žaidžiantį tame pastate.
– Ko nedaryti tėvams, kas galėtų sukelti vaikui bereikalingą stresą?
– Bene nesmagiausia, kai tėvams tenka taisyti savo pačių klaidas ir bandyti „išteisinti“ darželį, kai pamato, kad vaikas darželio bijo ir į jį eiti nenori. Taip būna tais atvejais, kai tėvai darželį vaikui pristatydavo kaip bausmę: „Neklausysi – eisi į darželį“ arba „Palauk palauk, nueisi į darželį ir baigsis ožiai“.
O jei kalbėtume apie tai, ko nedaryti tėvams adaptacijos laikotarpiu, tai yra daugeliu atveju tos pačios rekomendacijos: leisti vaikui liūdėti išsiskiriant, nepabėgti iš darželio grupės paslapčia ir neatsisveikinus su vaiku, neraminti verkiančio vaiko sakant: „Pabūsi tik trumpam“, jeigu tai yra netiesa ir panašiai.
– Kiek 2 metų vaikams efektyvios įvairios pasakos, kurios skirtos įveikti darželio (atsiskyrimo) baimę?
– Labai veiksmingos ir, laimei, dabar tokių knygučių knygynuose turime ne vieną ir ne dvi. Kuo daugiau apie tai skaitysime, kalbėsimės, žaisime atsisveikinimą, vaidinsime darželio dieną, tuo vaikui bus lengviau patekus į naują aplinką prie jos priprasti: daug situacijų, akimirkų jam jau bus pažįstama iš knygos puslapių arba suvaidintų istorijų.
– Dar viena amžiaus grupė, kurios laukia iššūkiai – būsimi pirmokai. Kaip juos paruošti naujiems potyriams, kad eitų į mokyklą be baimės?
– Bene svarbiausia patiems tėvams tikėti, kad jų pirmokėlis jau yra pasirengęs žengti reikšmingą žingsnį ir įveikti visus iššūkius, kurie kils naujais mokslo metais. Dažniausiai nieko daugiau ir nereikia, kad šią žinutę, kurią savo žvilgsniu, apkabinimu, žodžiais transliuoja tėvai, perimtų ir jų būsimas pirmokas. Nuolat drąsinti vaiką tikėti savimi – didelė dovana, kurią tėveliai gali spėti įteikti būsimam pirmokui dar iki naujiems mokslo metams prasidedant.
