– Ką gali padaryti mama dar laukdamasi, kad užbėgtų įvykiams už akių ir nepatirtų pogimdyminės depresijos?

– Išskirčiau du dalykus: pirma, tai turėti kuo mažiau lūkesčių apie kūdikį ir save kaip mamą, antra, mokėti paprašyti ir priimti kitų pagalbą pirmaisiais mėnesiais po gimdymo. Kuo moteris turi daugiau svajonių, koks bus vaikas ir kaip ta motinystė turi atrodyti, tuo sunkiau gali būti priimti realybę. O realybė gali būti tokia, kad tau skauda, nori miego, o vis tiek turi keltis naktį ir rūpintis verkiančiu kūdikiu. Dažnai moteris graužia didžiulė kaltė, kad kažkaip ne taip ne pagal planą pagimdė ar maitinimas krūtimi yra ne toks sklandus. Sudarinėjant gimdymo planą jau reiktų leisti sau, kad gimdymas gali vykti visaip. Ir kartais besirūpinantis gydytojas ar akušerė gali geriau žinoti, kas yra geriau kūdikiui ir mamai. Dar didžiulis kaltės jausmas kyla, kai žiūri į kūdikį ir nėra tos meilės, o juk turėčiau mylėti vos tik pamačius. Leiskite kūdikio meilei kilti savaime, neperspauskite savęs.

Net jei labai ir nusiteiksite pozityviai, paruošite artimuosius ir save, negali žinoti kaip hormonų pokytis jūsų organizme paveiks jūsų nuotaiką
Psichologė Vitalija Mikutaitienė

Labai svarbu ir gebėjimas priimti kitų šeimos narių pagalbą. Neturėti lūkesčio, kad aš viena pati pasirūpinsiu kūdikiu, geriausiai mama tik žino, ko reikia jos vaikui. Bet čia vis tik sudėtingiausia susiplanuoti, kad gimus vaikeliui tikrai būtų šalia mylimas vyras ar mylintys tėvai. Reiktų nebijoti paprašyti pagalbos jau ligoninėje, kad pamokytų, kaip taisyklingai maitinti kūdikėlį, perrengti, jei labai trūksta miego, kad koks artimas žmogus vyras, mama, teta, draugė pabūtų šalia pirmąją naktį po vaikelio gimimo. Labai gerai jei jau prieš gimdymą žinote, kieno galėsite paprašyti pagalbos pirmaisiais mėnesiais. O pagalbos gali reikėti pačios įvairiausios, svarbiausia nesmerkti savęs už prašymus. Vis tik visko gyvenime neįmanoma numatyti ir susidėlioti, tad gali būti visaip. Net jei labai ir nusiteiksite pozityviai, paruošite artimuosius ir save, negali žinoti kaip hormonų pokytis jūsų organizme paveiks jūsų nuotaiką, ypatingai jei jau esate sirgusi depresija ar turite genetinį polinkį į depresiją.

Foto: Vida Press

– Kokie yra jos pirmieji simptomai ir kada jie pasireiškia?

– Pogimdyminė depresija gali prasidėti dar nėštumo metu tiek 12 mėnesių po gimdymo. Pirmieji simptomai tai liūdna, slogi nuotaika. Moteris gali išgyventi daug neigiamų jausmų: kaltės, kad blogai rūpinasi kūdikiu, baimės, kad ką nors daro ne taip arba, kad gali pakenkti vaikui. Labai dažnai sutrinka miegas, kad nebegali užmigti, nuolat jaučiasi pavargusi, išsekusi. Nuolat kankina savigrauža, dažnai verkia ir jaučiasi kalta, kad negali susiimti. Atsiranda apetito stoka arba nuolatinis valgymas. Kūdikis jausdamas mamos neigiamas emocijas tampa verksmingesnis irzlesnis, kas dar labiau sunkina mamos būseną.

Svarbiausia ne priekaištauti, kad kitos moterys tai susitvarko ir su daugiau vaikų, o tu čia viena tokia nesusitvarkai
Psichologė Vitalija Mikutaitienė

– Kaip vyras šiuo atveju galėtų padėti lengviau išgyventi šį laikotarpį?

– Pirmiausia išklausyti ir nekritikuoti jaunos mamytės nei jausmų, nei minčių. Suprasti, kad po gimdymo praeina euforija ir kūdikiui reikia labai daug rūpesčio, dėmesio švelnumo. Geriausiai prisidėti prie rūpinimusi kūdikiu, keltis naktį pakeisti vystyklus, panešioti verkiantį kūdikėlį, padėti ruošoje, išleisti moterį grožio procedūrų ar tiesiog pasivaikščioti po parduotuvę. Skatinti kažkiek laiko per dieną skirti tik sau. Nereikalauti namuose iki šiol buvusios idealios tvarkos. Svarbiausia dabar mažutis kūdikėlis, o indai, skalbiniai gali palaukti. Svarbiausia ne priekaištauti, kad kitos moterys tai susitvarko ir su daugiau vaikų, o tu čia viena tokia nesusitvarkai. Motinystė yra darbas nepertraukiamas 24 val. per parą. Tad vyras grįžęs iš darbo turėtų pagelbėti, nes jo darbo valandos – 8, o tai daug mažiau nei 24.

– Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistus?

– Kuo anksčiau kreipsitės, tuo geriau. Svarbiausi simptomai – užsitęsusi liūdna nuotaika, nuolatinis savęs kaltinimas, sutrikęs miegas, ašarojimas ar padidėjęs jautrumas, pasikeitęs apetitas ir nebegebėjimas pasirūpinti savimi ir kūdikiu.

– Ar gali pogimdyminė depresija praeiti savaime? Jei taip, po kiek laiko?

– Negydoma pogimdyminė depresija dažniausiai pereina į depresijos epizodą. Dažniausiai vis tik prireikia stiprios artimųjų pagalbos ar paramos, kai mamai leidžiama išsimiegoti ir skirti daugiau laiko sau. Tačiau, jei moteris išsimiegos, pailsės, dar nereiškia, kad ji ims galvoti kitaip. Čia jau reikalinga specialistų pagalba, kurie padėtų moteriai persidėlioti dienotvarkę ir keisti mintis į pozityvesnes.

Pogimdyvinė depresija
Foto: Shutterstock

– Kas yra „Baby blues“? Kuo ši būsena skiriasi nuo pogimdyminės depresijos?

– „Baby blues“ yra pogimdyminė melancholija, kuri prasideda 3-5 dienos po gimdymo ir tęsiasi iki 2 savaičių. Ši nuotaika būdinga apie 70-80 proc. moterų po gimdymo. Ši būsena labai staiga prasideda ir gali labai staigiai baigtis.

– Kokie šios būsenos simptomai?

– Šiai būsenai būdingi nuotaikos svyravimai. Nuotaika gali labai greitai keistis nuo euforijos iki liūdesio, ar net verksmingumo be priežasties. Gali užvaldyti vienišumo jausmas ar didžiulis nerimas dėl kūdikio ar savo ateities.

– Ar ji gali pereiti į depresiją?

– Gali, jei ši būsena tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, paprastai būsena moters sunkėja ir ji pereina į pogimdyminę depresiją.

– Vėlgi – kada reikėtų kreiptis į specialistus?

– Moterys dažniausiai dėl „Baby blues“ būsenos nesikreipia į specialistus pagalbos, nes didžiulis dėmesys šiuo periodu skiriamas kūdikiui. Ši būsena gali savaime praeiti be jokių pasekmių.

– Gal žinoma, statistika, kas kelintai moteriai būna pogimdyminė depresija?

– Pogimdyminė depresija pasitaiko 1 moteriai iš 8.

Pogimdyvinė depresija
Foto: Shutterstock

– Ar dažniau ji būna po pirmojo gimdymo, ar nepriklausomai nuo to, kelintas vaikas?

Nepriklausomai nuo to kelintas vaikas gali ištikti pogimdyminė depresija. Dėl ko taip nutinka, priežasčių labai daug. Yra tekę konsultuoti tiek jaunas mamytes, tiek susilaukusias antro ar trečio vaiko. Skiriasi tik priežastys, vienoms buvo labai sudėtingas gimdymas, neramūs kūdikiai, kitoms – prieš tai buvę depresijos epizodai, ar labai greiti gimdymai, kada kūnas nespėjo atsigauti ir nebėra fiziškai jėgų rūpintis kūdikiu ir kitais vaikais.

– Gal turite kokių nors konkrečių patarimų, ką daryti, kad mamos palengvintų sau tą laikotarpį?

– Svarbiausia išdrįsti prašyti artimųjų pagalbos. Tai nereiškia, kad esate bloga mamai, tai tik reiškia, kad jums reikia pagalbos.

Labai svarbu dienotvarkė, kurioje būtų pakankamai miego ir fizinio aktyvumo. Miegokite ir dienos metus. Jei jūs būsite pailsėjusi, ramiau reaguosite į kūdikio verksmą, geriau atpažinsite jo tikruosius poreikius. Fizinis aktyvumas reikalingas, kad jaustumėtės laimingesnė ir tuo pačiu sportuodama atsikratysite papildomų kilogramų.

Bendraukite su mamytėmis, auginančiomis panašaus amžiaus vaikus. Suprasite, kad susiduriate su panašiais iššūkiais ir galėsite pasikalbėti aktualiomis temomis (sauskelnės, dantukai ir t.t..). Vėliau paaugę vaikai, turės žaidimų draugų.

Mityba. Valgykite sveikai ir subalansuotai kiek tai įmanoma. Kartais mamytės maitindamos kūdikius pradeda laikytis dietų ir atsisako tam tikrų maisto produktų dėl vaiko galimai alergijos ar pilvuko pūtimo, taip dar nualindamos savo organizmą. Geriausiai dėl mitybos reiktų pasitarti su specialistais, kad jaunos mamytės organizmui netrūktų reikalingų medžiagų.

Laikas sau. Kiekvieną dieną skirkite laiko sau. Geriau, kad tai nebūtų socialiniai tinklai, o tai, kas teikia malonumą jums. Tai gali būti knyga, pokalbis su drauge, masažas, vonia, sportas ar karoliukų vėrimas.