Vaikai renkasi patys
Socialiniuose tinkluose, tėvystės forumuose verda karštos diskusijos apie tai, kuo po pamokų reikėtų užimti vaikus. Nuomonės svyruoja nuo vieno kraštutinumo prie kito. Yra įsitikinusių, esą vaikų gyvenimo tempas dabar toks didelis, kad nebereikia jų apkrauti jokiomis papildomomis veiklomis, jei vaikas pats primygtinai to neprašo. Kitos stovyklos atstovai įsitikinę, kad neformalusis ugdymas – ne tik papildomi įgūdžiai ir gerai praleistas laikas, bet ir terpė būtinai socializacijai.
Vaikų neformaliojo ugdymo veiklos srityje Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktorius Valdas Jankauskas dirba ištisus dešimtmečius ir mato, kaip keičiasi jaunosios kartos poreikiai. „Galbūt galėčiau suteikti kiek objektyvumo šioms diskusijoms, neprisidėdamas nei prie aistringų užklasinės veiklos propaguotojų, nei prie vaiko naminės ramybės gynėjų. Juolab matau tendenciją, kuri gal ne visiems tėvams patiks, bet bent jau juos išvaduos nuo dalies atsakomybės: vaikai vis drąsiau patys renkasi, ką veiks (arba neveiks) po pamokų. Tėvams tenka labiau patarėjų-konsultantų vaidmuo – jie turėtų atidžiai išklausyti vaiką, leisti jam eksperimentuoti, išvaduoti nuo baimės keisti užsiėmimus ir, svarbiausia, nuoširdžiai domėtis vaiko veikla“, – sakė direktorius.
Pomėgių gali būti daug
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) statistika patvirtina, kad vaikų poreikiai vienu metu gali telktis skirtingose srityse. Centre siūloma 116 skirtingų ugdomųjų veiklų – nuo baseino, įvairaus stiliaus šokių, muzikos užsiėmimų iki veiklų, orientuotų į Z kartą, kaip naujosios technologijos ir kulinarija. Dešimtmečius skaičiuojančių klasikinių veiklų – chorinio dainavimo, gatvės šokių, Rytų kovų menų ir kt. – „portfelį“ pastaraisiais metais papildė su technologijų pažanga susiję užsiėmimai: IT, STEAM (angl. „science, technology, engineering, arts, maths“) veiklos.
„Natūralu, kad, susidūręs su didele pasirinkimo gausa, vaikas nori išmėginti kuo daugiau – ir, mano įsitikinimu, reikia leisti jam tą daryti. Tegu išmėgina keletą būrelių, derina kelias skirtingas veiklas – pavyzdžiui, baseinas ir naujosios technologijos, šokiai ir keramika, kovų menai ir kulinarija. Iš beveik 5400 LVJC besilankančių vaikų daugiau nei 400 yra pasirinkę dvi veiklas, 30 vaikų „įveikia“ po tris būrelius. Vaikai vis noriau renkasi šiuolaikiškas – technologijų, tokias kaip fotografija ar techninė kūryba, taip pat su sveika gyvensena susijusias veiklas. O kulinarijos būrelio populiarumas apskritai šovė į viršų“, – pasakojo V.Jankauskas.
Kai derinamos skirtingos veiklos, vaikui sudaroma galimybė tiek tvirtėti fiziškai, tiek įgyti tam tikrą hobį ir plėsti savo pažinimo erdvę kitose srityse. Nuobodu tikrai nebūna.
„Patarčiau neliūdėti ir nepykti, jei vaikas, trumpai palankęs būrelį, nutaria jį mesti. Ieškojimų kelias – turbūt tiesiausias į tai, kas labiausiai tinka ir patinka. O dar pagalvokime apie tai, kad vaikas nuo mažens daug ką privalo – eiti į darželį, vėliau mokyklą, laikytis privalomų kasdienės rutinos reikalavimų – taigi bent jau būrelį jis galėtų rinktis pats. Nuolat stebiu šias pirmąsias pažinimo pamokas, susijusias su pasirinkimu, ir nebūtinai tos pamokos – lengvos“, – teigė pašnekovas.
Kas per daug – tas nesveika
Savaime aišku, tėvai gali neįkyriai brėžti tam tikras gaires. Neseniai buvo atliktas Pasaulio ekonomikos forumo tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip technologinė pažanga keičia darbo rinką. Nors tyrimas ir nesusijęs su vaikais bei jų pomėgiais, tačiau jo įžvalgos iškalbingai liudija, kokie gebėjimai tampa patys svarbiausi dabartiniame pasaulyje, kuriame įsigali robotai, dirbtinis intelektas ir virtuali realybė. Pasaulio ekonomikos forumo atliktos apklausos dalyviai tarp gebėjimų, kurie taps svarbiausi laikotarpiu iki 2020 m., įvardijo kompleksinį problemų sprendimą, kritinį mąstymą, kūrybiškumą, žmogiškųjų išteklių vadybą, gebėjimą bendradarbiauti, emocinį intelektą.
„Mano įsitikinimu, tokių kompetencijų poreikio augimas įrodo, kad kuo daugiau funkcijų bus perleidžiama robotams ir technologijoms, tuo vertingesnės taps išskirtinai žmogiškosios savybės, kuriomis robotai niekada nebus apdovanoti“, – sakė direktorius.
Turininga neformaliojo ugdymo veikla, jei tik ji – „prie širdies“ vaikui, ir padeda ugdyti šias žmogiškąsias savybes. Juk būrelis – ne tik užimtumas po pamokų, suorganizuotas vien tam, kad vaikas „nesėdėtų nieko neveikdamas“. Tai – nauji draugai, mokymasis megzti kontaktus, nauji įgūdžiai ir žinios, kurios pravers vėliau, kitomis aplinkybėmis, taip pat ir suaugusiojo gyvenime. Be to, veikla būreliuose neatkartoja mokyklos programų, taigi, taip išplečiamas visuminis vaiko ugdymas.
„Yra dar kai kas, ką galbūt turėčiau nutylėti, kaip neformaliojo ugdymo veiklą organizuojančios įstaigos vadovas, bet noriu likti sąžiningas. Labai svarbu suprasti: vaikai nesuserga nuo nuobodulio, o nesuplanuotas laisvas laikas nereiškia, kad vaikas „nueis klystkeliais“. Veiklomis perkrauta ir iš nuovargio vakare negalinti užmigti atžala – daug blogiau, nei apskritai nelankyti jokių būrelių. Turbūt čia ir yra didžiausia tėvų atsakomybė: subalansuoti užimtumo ir „nieko neveikimo“ laiką, nukreipti vaiką linkme, kuri labiausiai atitinka jo charakterį, aktyvumą, pomėgius, amžių. Ir jokiu būdu neįstumti vaiko į konkuravimo, rezultatų siekimo bei lyginimosi aplinką – bent jau būrelyje vaikui turėtų būti tiesiog smagu“, – teigė pašnekovas.
