Daugiau žinių apie vaikus ir tėvystę psichologė ir sąmoningos tėvystės instruktorė dalijasi savo „Instagram“ paskyroje.
Pasikartojantis ar ilgą laiką trunkantis stresas siejamas su aukštu kraujo spaudimu, ateroskleroze, insultais, nuo kurių miršta daugiausia žmonių, ypač vyrų. Taip pat ilgą laiką patiriant stresą slopinama imuninė sistema bei virškinimo veikla, dėl ko padidėja tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis ir skrandžio opomis.
Stresas veikia mūsų nervų sistemą ir mes, kaip ir kiti žinduoliai, reaguojame į jį vienodai: paeiliui pereidami streso pašalinimo būsenas. Pirmiausia bandome įveikti jį bendraudami, palaikydami akių kontaktą, žaisdami, juokaudami ir pan. Jei dirgikliai lieka, pereiname į „kovok arba bėk“ būseną. Šiame etape organizmas sprendžia, ar stresą galima pašalinti aktyviai kažką keičiant, arba pačiam pasišalinant iš stresinės situacijos. Grėsmei išliekant, pasiekiama drastiškiausia būsena: kai mūsų organizmas, saugodamas mūsų gyvybę, pereina į sustingimą. Taigi, mūsų, kaip žinduolių, organizmas stresą identifikuoja jau nebe kaip emocinį dirgiklį, bet kaip fizinę grėsmę išlikimui.
Dėl ko vaikai gali patirti stresą ir ilgai verkti?
Yra išskirtos 6 pagrindinės priežastys: stresas būnant gimdoje ir gimimo trauma, nepatenkinti poreikiai, per didelė stimuliacija, sunkumai vystantis, fizinis skausmas ir kitos bauginančios patirtys.
1. Stresas būnant gimdoje ir gimimo trauma. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau verkė tie naujagimiai, kurių mamos nėštumo metu patyrė depresiją, nerimą ar didelį stresą. Taip pat daugiau verkė tie naujagimiai, kurie patyrė sunkų gimimą, jei buvo daromas cezario pjūvis, naudojami įrankiai ištraukti vaiką, kūdikiai buvo užstrigę gimdymo takuose ar patyrė kitų komplikacijų.
2. Kūdikis verkia dėl nepatenkintų poreikių, ypač poreikio būti laikomiems ant rankų. Atlikti tyrimai rodo, kad kūdikiai, kuriuos mamos/tėčiai ilgiau nešiojo, verkė mažiau. Taip pat kūdikio nervų sistema mokosi nusiraminti, kai kuriame ryšį su juo – kalbiname, palaikome akių kontaktą, liečiame, leidžiame užuosti natūralų mūsų kūno kvapą ir tt. „Antrą kartą esu užtikrintesnis tuo, ką darau, nesimėtau. Žinau, ko reikia kūdikiui. Daugiau stengiuosi jį treniruoti. Judinti. Mokau verstis. Mokau statytis žingsnius. Daugiau bendrauju akimis. To labai reikia“, – sakė dukrą ir sūnų auginantis tėtis.
3. Per didelė stimuliacija. Kūdikiai naudojasi visais savo pojūčiais, kad pažintų pasaulį. Jie uodžia, mato, girdi, liečia, skanauja ir bando visoje naujoje patirtyje sau sukurti prasmę. Kaip ir suaugusieji, kai susiduriame su kažkuo visiškai nauju ar nueiname pirmą dieną į naują darbą. Kai stimuliacijos būna per daug, kūdikius tai gali trikdyti ir dėl to jie gali pravirkti. Rekomenduoju tokiais atvejais sumažinti stimuliaciją, pasitrauktį į tylesnę, ramesnę vietą ir būti šalia kūdikio. Mūsų nervų sistemos dėl veidrodinių neuronų atpažįsta viena kitos būseną, todėl kai mes esame ramūs šalia savo kūdikio, jo nervų sistema mokosi nusiraminti, pajusti saugumą.
4. Sunkumai augant ir vystantis. Kūdikiai gali jaustis bejėgiai ir negebantys atlikti to, ką norėtų, pavyzdžiui, apsiversti, pasiekti norimą daiktą, pasakyti, ko nori. Šio nusivylimo visiškai pašalinti neįmanoma, nes tai natūrali raidos dalis. Kūdikiai dažniau verkia prieš pat ko nors išmokdami, o išmokę tampa linksmesni dėl įgyto gebėjimo. Mes galime padėti kūdikiams būdami šalia, prisimindami, kaip patiems buvo nelengva, kai mokėmės kažko naujo ir galbūt prisimindami patį kantriausią savo turėtą mokytoją, senelį, močiutę ar kitą suaugusį, užtikrinusį jums saugią aplinką ir leidusį tyrinėti.
5. Vaikai gali verkti ir dėl patiriamo fizinio skausmo, todėl jei nerimaujate dėl sveikatos, gydytojo patarimai tikrai bus ne pro šalį. Tačiau kartais sunku atskirti, ar kūdikiai verkia dėl fizinio, emocinio skausmo, ar dėl abiejų. „Su pirmąja buvo daug klausimų. Ir viskas buvo užkraunama žmonai. Dabar yra kitaip“, – prisiminė mergaitės ir berniuko tėtis.
Stresas gali sukelti diskomfortą pilve dėl patiriamos įtampos, streso hormonai gali sutrikdyti įprastą virškinimo procesą. Todėl naudos gali duoti bet kas, kas padėtų kūdikiui atsipalaiduoti, pavyzdžiui, kūno padėties pakeitimas, šilto vandens pūslė, maitinimas ar švelnus masažas. Tačiau jei kūdikis verkia ilgai ir jūs įtariate, kad taip yra dėl streso, efektyviausias būdas padėti yra su meile laikyti kūdikį ant rankų ir leisti jam verkti tiek, kiek jis nori. Galite sakyti jam, kad esate šalia, klausotės jo, kad jis gali jums pasiguosti, kad verkti yra gerai. Laikykite ant rankų ir tada, kai vaikas serga ar susižeidė. Patirdamas fizinį skausmą, jis gali būti išsigandęs ar sutrikęs, nes jam nėra aišku, kas vyksta. Todėl kartais net praėjus fiziniam skausmui, kai vaikas buvo užsigavęs pirštą, jis gali verkti toliau būtent dėl šių emocijų.
6. Gąsdinančios, bauginančios patirtys. Atsiskyrimas nuo tėvų, tėvų patiriama depresija ar tarpusavio nesutarimai, kiti sunkumai gali sutrikdyti ar išgąsdinti kūdikius. „Kas būtų padėję? Ech... jei būčiau supratęs KAIP IŠ TIKRŲJŲ SUNKU ŽMONAI buvo nuo pat pradžių, ir žinojęs, ko Ji iš tikro iš manęs tikėjosi... ji man viską buvo susakiusi, bet pirmais mėnesiais viskas išgaravo iš galvos, o laiko atgal nebeatsuksi“, – pasakojo dvynukių tėtis. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata ir gerove, nes kūdikiai yra labai jautrūs aplinkinių nuotaikai.
„Pats verkimas manęs neerzino. Aš labiau pastebėjau, kad brangiausioji dėl to labai nervinosi. Ji kartais pati paima vaiką iš manęs, kai jis verkia. Nors manęs tai nė kiek netrikdo“, – užsiminė mergaitės ir berniuko tėtis.
Vaikui stresą gali kelti ir nerimaujanti mama. Ji patiria didelę atsakomybę 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę rūpindamasi kūdikiu, kas jai taip pat yra nauja. Ji turi mažiau galimybių atlikti kitus darbus namuose. Todėl naudinga aptarti darbų perskirstymą šeimoje. „Jei kalbant apie pirmą vaiką, tai tėvystė pasijuto ne iš karto. Viskas buvo palaipsniui. Sunkiau gebėjau perimti tam tikrus darbus. Nepasitikėjau savimi“, – minėjo mergaitės ir berniuko tėtis.
