Į šiuos klausimus atsako ir patarimais dalijasi „Family Lab Academy“ visuminio ugdymosi šeimai akademijos įkūrėja, edukologė Jovita Starkutė ir „Family Lab Academy“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lina Dumbliauskienė.

Kokios priežastys lemia padidėjusį vaiko irzlumą grįžus po darželio?

Pirmiausia, norint įvertinti ir pastebėti, kodėl vaikas po darželio yra irzlus, reikia suprasti, ką vaikui apskritai reiškia diena darželyje. Diena darželyje lygiagreti suaugusiojo darbo dienai, juk vaikas darželyje sužino daug naujų dalykų, būna bendruomenėje, geba pabūti be tėvelių, atlieka įvairias užduotis ir žaidžia žaidimus, tad galime suprasti, kad nuo naujos aplinkos, įvairių veiklų vaikas natūraliai pavargsta.

Kadangi vaiko irzlumą gali sukelti daug veiksnių, svarbu nepamiršti, kad vaikas tiesiog dar nemoka valdyti savo emocijų ir elgiasi taip, kaip jam tuo metu atrodo tinkama. Vaikas pakeisdamas aplinką ir išgyvendamas dėl išsiskyrimo su tėvais darželio adaptacijos metu energingai protestuoja ir mėgina pakeisti situaciją arba grįžęs iš darželio – visas susikaupusias emocijas perduoda tėvams ir ieško nusiraminimo.

Tokie emocijų šuoliai išvargina vaiką, tad pirmiausia, ką galime padaryti, tai būti saugumo uostu savo vaikui, leisti jam išsiverkti, padėti pašalinti susikaupusią įtampą vien savo ramiu buvimu šalia.

Taip pat, atrodo, toks paprastas rodiklis, kaip patenkinti baziniai vaiko poreikiai, padeda vaikui greičiau nurimti ir išvengti emocijų pasunkėjimo. Kol nepatenkinti visi pagrindiniai, primityvūs vaiko poreikiai (maistas, miegas, patogumas, poilsis), vaikas, kaip ir suaugęs, negali galvoti apie aukštesnius siekius. Todėl labai svarbu rūpintis tinkama vaiko mityba, reikalingu miego režimu ir poilsiu.

Kaip tėvams ištverti vaiko irzlumą?

Įprastai vaiko zirzimas yra prastai kalbančių vaikų pagalbos ir globos prašymas. Labai svarbu vaiką mokyti kalbėti judesiais, kūno kalbos gestais bei garsais. Nebijokite vaikui pasakyti ir ramiai paaiškinti, kad jo nesuprantate, paprašykite, kad vaikas paaiškintų ar parodytų, ko jis nori.

Konstruktyviai bendraudami su vaiku išmokysite jį sekti savo pavyzdžiui – jūsų vaikas supras, kad dėmesio galima sulaukti ne vien zirziant, bet ir kalbantis ar parodant, ko norisi.

Nepamirškite pagirti vaiko už kiekvieną aiškesnį prašymą, o esant dažnam susierzinimui neleiskite vaikui jumis manipuliuoti, pasirinkite ilgesnį kelią – daugiau laiko skirkite pokalbiams ir nusiraminimui jūsų glėbyje, o ne greitu dėmesio nukreipimu telefoniniais žaidimais, animaciniais filmais ar saldainiais. Tokie dėmesio nukreipimo būdai gali būti naudojami tik labai retais atvejais, kai patys balansuojate prie emocinės ribos, nes jei tai bus jūsų pirmasis pasirinkimas – vaikai išmoks šį paprastą būdą, kaip jumis manipuliuoti. Todėl, kalbėdami apie šį vaiko raidos etapą ir irzlumą, turite atkreipti dėmesį ne vien į vaiko savijautos gerinimą, bet ir į savo, kaip tėvų, psichologinę būseną.

Svarbu suprasti, kad jūs rodote vaikui pavyzdį, kaip reaguoti į įvairias situacijas, tad daugeliu atvejų stenkitės išlikti ramūs, neprarasti kantrybės vien dėl to, kad pagal tokį pavyzdį mokysis jūsų vaikas, kaip sprendžiamos problemos. O tais atvejais, kai pasirenkate trumpesnį chaoso įveikimo kelią, neteiskite savęs, o pasistenkite kuo kokybiškiau pailsėti ir atgauti vidinę ramybę.

Kaip padėti vaikui šio etapo metu?

Vaiko zirzimas yra tikras iššūkis tėvams. Tik tinkamas pasiruošimas ir laiko skyrimas šiems momentams padės sumažinti pasikartojančio irzlumo tikimybę. Labai svarbu neskubėti šiuose etapuose ir išbūti, leisti emocijoms pagyventi namuose ir leisti jas suprasti tiek vaikui, tiek jums mokytis valdyti.

Tam puikiausiai tinka įvairios veiklos. Ikimokyklinio amžiaus vaikams geriausias nusiraminimo būdas – veiklos, kurios skatina nurimti.

1. Viena iš veiklų, kuri padės nusiraminti, yra sensoriniai buteliukai.

Ši veikla tinkama tiek mažiems, tiek vyresniems vaikams, tiesiog vyresnieji daro savarankiškai, kuriasi savo buteliuką.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Jums reikės:

  • skaidraus vandens buteliuko;
  • plastikinių karoliukų, gumelių;
  • kitų mažų plaukiojančių elementų (pavyzdžiui, žaislinių figūrėlių).


Į skaidrų vandens buteliuką įpilkite vandens, įdėkite plastikinių spalvotų karoliukų, gumelių, mažų figūrėlių ir užsukite buteliuką. Plaukiojančių elementų stebėjimas nuramins ir atpalaiduos vaiką, šis sensorinės veiklos užsiėmimas veikia tuo pačiu principu, kaip žuvyčių stebėjimas. Pasitelkite žibintuvėlį ir naudokite stebėjimui tamsoje ir analizavimui plaukiojančių objektų.

2. Smulkiosios motorikos veiklos, kurios turi labai raminantį poveikį. Jos leidžia susikoncentruoti, nurimti ir įsijausti.

Ankstyvajame amžiuje vaikai turi natūralų norą tyrinėti, liesti, pilstyti kruopas. Viena iš motorinių veiklų, kuri padės vaikui užsimiršti ir atsipalaiduoti, yra kruopų pilstymas į įvairias formeles.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Jums reikės:

  • kruopų;
  • dažų
  • pirštinių;
  • kartono;
  • rašymo priemonių.


Suberkite kruopas į indą ir nudažykite dažais. Nudažytoms kruopoms leiskite išdžiūti. Kruopas galite pilstyti į įvairias smėlio žaidimų formeles, kiaušinių dėklus, o tam, kad veikla taip greitai neatsibostų, iš kartono galima iškirpti skaičiukus, raides, mokyti vaiką jų reikšmių.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Iš kartono išpjovus apvalius apskritimus leiskite į juos vaikui mesti kruopas. Paraginkite nebijoti, jeigu vaikas paragaus nudažytų kruopų – dažų kiekis yra labai mažas, vaikui neturėtų pakenkti. Jeigu abejojate, ar jūsų vaikas yra alergiškas kruopoms, rinkitės tokias kruopas, kurioms nėra alergijų. Dvejojantiems dėl netvarkos – netvarka rodo, kad vaikui buvo smagu ir įdomu.

Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Stebėkite vaikus, kokios veiklos padeda nurimti ir paliesti emocijas, – tai gali būti tapymas, lipdymas, karpymas ir daugelis kitų kasdienių veiklų!