Dulų savaitės proga organizuotoje paskaitoje šią vis dar tabu laikomą temą nagrinėjo ir vertingais praktiniais patarimais pasidalijo seksologija besidominti akušerė Marija Mizgaitienė bei dula Lina Gabrijolavičienė.

Taigi – seksas po gimdymo. Ir čia akušerė M. Mizgaitienė iškart pasidalijo, kaip ji pati sakė, pačiu populiariausiu šią temą lydinčiu mitu: jei vyras dalyvaus gimdyme, tai santuokai galas. „Kaip gali tęstis intymus gyvenimas, jei mačiau, kaip gimsta vaikas? – juokdamasi mitą aptarė akušerė. – Ir iš tiesų statistika yra baisi. Pirmaisiais metais po vaiko gimimo įvykusių skyrybų procentas yra didžiulis. Tačiau tikrai ne dėl to, kad vyras kažko prisižiūrėjo ir moteris jo nebetraukia. Priežastys yra visai kitos. Labai dažnai tos šeimos dar iki vaiko gimimo būna atsidūrusios ties skyrybų riba. Poros tarpusavyje nesikalba, nebendrauja, o kai gimsta vaikas, vyrai labai dažnai pasijaučia nuskriausti, gauna mažai dėmesio, nors normalu, kad moteris visą dėmesį skiria vaikui. Tą dėmesį vyrai galėtų rodyti ir patys.“

Nepamirškite kitų malonumų

Akušerės nuomone, labai dažnai poros padaro didelę klaidą: nelieka sekso – nelieka nieko. Nebėra apsikabinimų, glamonių, bučkių, prisilietimų – taip partneriai vienas nuo kito atitolsta. „Šito atsisakyti tikrai negalima, tam būtinai reikia rasti laiko, – patarė M. Mizgaitienė. – Labai įprasta, kad pagimdžiusioms moterims, o kartu ir tėčiais tapusiems vyrams sekso nebesinori – jie išvargę ir nori pamiegoti. Todėl spausti savęs tikrai nereikia, nes tai yra normalu. Poilsis yra būtinas. Tačiau būtina ir rasti laiko artimumui.“

Taip pat svarbu suprasti, kad mylėtis gali nesinorėti ir dėl lengvai paaiškinamų fiziologinių priežasčių. Jei moteris žindo, jos organizme išsiskiria didžiulis kiekis hormono prolaktino, kuris mažina estrogeno kiekį, o šis atsakingas už lytinį potraukį, susijaudinimą ir už makšties lubrikaciją. „Evoliuciškai taip susiformavo, kad pagimdžiusios moters darbas yra rūpintis vaiku. O kai ji visą dėmesį nukreipia į vaiką, nelieka noro ir laiko kitiems dalykams. Taip jau užkoduota mumyse“, – paaiškino akušerė.

Su tuo, kad vaiko atsiradimas šeimoje pakeičia daugelį sričių, neaplenkiant ir intymiąją, sutiko ir L. Gabrijolavičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad prieš susilaukiant pirmojo vaiko seksas dažniausiai būna spontaniškas, aistringas, nes pora paprastai dar būna nelabai ilgai pažįstama, turi mažai bendros buities. O po vaiko gimimo reikia atrasti, kaip suderinti buvimą šeima ir buvimą pora, intymumą tenka sukurti iš naujo.

Anot dulos, jėgų seksui po vaiko gimimo gali pristigti net ištisiems mėnesiams, todėl porai reiktų pagalvoti, per ką jie dar galėtų įsileisti malonumą į savo gyvenimą. „Gal tai galėtų būti seksualios žinutės vienas kitam, intymūs pokalbiai, žvilgsniai, prisiminimai, prisiglaudimai – daugybė tokių paprastų dalykų. Dažnai seksas suprantamas kaip sueitis, tačiau moteriai tai kur kas daugiau, ji intymumą ir malonumą suvokia kur kas plačiau“, – kalbėjo ji.

M. Mizgaitienė ragino moteris intymų gyvenimą po gimdymo pradėti tada, kai jos tam jausis visiškai pasiruošusios. Tačiau priminė, kad nereikia atsisakyti kitų malonių gyvenimo akimirkų. „Versti savęs fiziškai ar emociškai tikrai nereikia. Tačiau tikrai nereikia visko suvesti ir į vaginalinį seksą. Jei galvosite, kad štai vargšelis vyras šitiek laiko laukia... tai turiu priminti, kad niekur nedingo nei masturbacija, nei oralinis seksas. Jeigu jūs nesate pasiruošusi vaginaliniam seksui, gal esate pasiruošusi kitoms formoms. O jei nesate pasiruošusi ir joms, tai gal reikia pasikalbėti su partneriu apie tai, kad jums reikia laiko“, – sakė akušerė.

Nestigmatizuokite savo kūno

Aptardama dažniausius su seksu po gimdymo susijusius mitus akušerė prisiminė ir kitą dažnai pasitaikantį mitą iliustruojančią istoriją. „Pamenu, vienas vyrukas per mano vedamą seminarą taip ir paklausė: o tai taip ir liks kaip kaliošas? Auditorija prapliupo juoktis, bet tai nebuvo taip jau šmaikštu. Juokinga buvo nebent dėl to, kad tas vyrukas visiškai nesuprato moters fiziologijos, kas yra makštis, kaip ten telpa vaikas ir kad makštis neliks tokia plati, kaip tuo metu, kai pro ją lįs vaikas“, – pasidalijo ji.

Tai, kad po vaginalinio gimdymo makštis niekada nebeatsistato iki pradinio jos būvio, yra tiesa, sakė M. Mizgaitienė. Tačiau priminė, kad pokyčiai vyksta ne tik dėl gimdymo. Dubens dugno raumenys silpsta net ir negimdžius ar vaiko susilaukus po cezario pjūvio operacijos, nes veikia ir nėštumas, ir amžius. Be to, kaip ir bet kurie netreniruojami raumenys, šie irgi silpsta.

„Tikėtis, kad viskas sugrįš savaime, negalima. Arba mes turime priimti tuos pokyčius, arba, jei jie mums nepatinka, pasistengti tuos pokyčius sumažinti. Kai moterys klausia, kada gi ta jų makštis bus tokia pati, kaip buvo, mes galime pasakyti, kad fiziologiškai tai įvyks po šešių–aštuonių savaičių. Per tą laiką gimda ir makštis susitraukia, bet ji niekada nebebus tokia pati visu 100 procentų. Nepamirškite, kad tie pokyčiai po gimdymo yra normalu. Be to, greičiausiai jūs to nė nepastebėsite“, – tvirtino M. Mizgaitienė.

Ji kvietė moteris nestigmatizuoti savo kūno ir „nebausti“ savęs, pavyzdžiui, už atsiradusias strijas, už tai, kad krūtys nebebus tokios, kokios buvo ir pan. Gerai, kai pagimdžiusios moterys nori ir gyvena intymų gyvenimą, nors daugybė jų, kaip bebūtų gaila, patiria gimdymo traumų, sakė akušerė. „Plyšimai, kirpimai gali palikti savo antspaudą lytiniame gyvenime, bet tai tikrai jokiu būdu nėra nuosprendis, kad nuo šiol bus blogai. Tikrai yra būtų, kaip galima sau padėti“, – sakė M. Mizgaitienė.

Kalbėdama apie makšties pokyčius po gimdymo pašnekovė išskyrė du dažniausiai pasitaikančius. Pirmiausia – psichologinis, kai iš tiesų jokių fizinių pokyčių net nėra, tačiau moteris mano, kad po gimdymo jos makštis išplatėjo ir pan. Vis dėlto pokyčiai gali būti ir realūs, tuomet prireikia tam tikrų pastangų ir pagalbos. „Dažniausiai pagelbėti gali dubens dugno stiprinimo pratimai. Jei yra randų, kurie kelia diskomfortą, padės jų masažas, lubrikantų naudojimas. Mane labai nustebino, kad lietuviai į lubrikantus žiūri labai priešiškai. Aš tikrai patariu juos naudoti, nes tai labai pagerina lytinį gyvenimą ir sumažina diskomforto ar net skausmo pojūtį“, – rekomendavo akušerė.

Padėti sau galima ir išdrįsus pačiai pažinti savo kūną. M. Mizgaitienė pasidalijo dar vienu naudingu patarimu: „Labai dažnai moterys po gimdymo įsivaizduoja, kad tie fiziniai pokyčiai yra milžiniški ir intymus gyvenimas nebėra įmanomas. Jos mano, kad ten visai nebėra vietos arba tapę pernelyg platu. Todėl aš patarčiau nepabijoti, nusiplauti rankas, pasiimti veidrodėlį, atsigulti apnuogintai ir įvedus lubrikantu pateptą vieną savo pirštą pabandyti patyrinėti apčiuopiant, kas ten pas jus yra. Susipažinkite su savo kūnu, susidraugaukite. Tai nebūtinai turi daryti ginekologas, prisilieskite pačios. Žinoma, ne iškart po gimdymo, bet po 2–4 savaičių tikrai rekomenduoju.“

Įveikite atsiradusias baimes

Taip, kaip ir fiziniai pokyčiai, pagimdžius gali atsirasti ir psichologinių pokyčių, nes nėra paprasta priimti naują savo kūną, atkreipė dėmesį L. Gabrijolavičienė. „Dažnai būna, kad iki gimdymo moteris puikiai žino, kaip atlikti seksualios merginos vaidmenį, o kaip būti su visu savo kūnu, kuris nebėra toks, lyg būtų nulipęs nuo viršelio, kaip juo mėgautis? Dažnai atsiranda toks slenkstis ir jį perlipti būna baisiai sunku, – kalbėjo ji. – Tie vidiniai randai gali užsilikti dar ilgiau, nes juos lengviau užčiuopti. O kadangi tema labai intymi ir moterys drovisi apie jas kalbėti, tai dažnai ima galvoti: aš kažkokia nenormali, su manimi kažkas negerai. Iš to, kad mes su nieko nesidalijame ir nežinome, kaip yra kitiems žmonėms, ši stigma labai stipriai išauga.“

L. Gabrijolavičienė kvietė pasistengti priimti save pasikeitusią, o įgytus randus traktuoti kaip stiprybės ir galimybių įrodymą, o ne kaip nekokybę ir trūkumą. Jei po gimdymo intymaus gyvenimo atsisakote dėl atsiradusių baimių, pirmiausia pašnekovė patarė išsiaiškinti, kas konkrečiai kelia nerimą, o tuomet jau bandyti sau padėti. „Reiktų tiksliai sau nusakyti, kas konkrečiai jus baimina – ar fiziniai pokyčiai, kad gali skaudėti, o gal galimybė vėl pastoti. Baimių gali būti įvairių, tačiau gal dabar yra tinkamiausias laikas, kai jūs galite pasistengti jas įveikti. Gali būti, kad jums padės paprasčiausias lubrikantas, galbūt – ginekologo konsultacija ar pokalbis su psichologu, dula arba gera drauge. O gal užteks tik pasivaikščioti ir išsiverkti. Yra daug priemonių“, – patarimais dalijosi ji.

Nelabai lengva, tačiau dar viena veiksminga praktika siekiant susigrąžinti prarastą intymų gyvenimą – tai tiesiog pradėti daryti. Dula patarė pamėginti partneriams pradėti skirti pasimatymus vienas kitam ir visai nesvarbu, kur – ar namie, ar išėjus pasižmonėti. Kad akys atsivertų, neretai užtenka ir atviro pokalbio, tačiau kalbėtis reikia mokėti: „Pasakykite – dabar aš kalbu 10 minučių, o tu tuo metu aktyviai klausai, neruoši savo atsakymų, neatsikalbinėji, neplanuoji rytojaus darbų, nepertraukinėji, nerodai mimikų, tiesiog klausai, ką aš sakau. O po to aš tavęs klausau apie tai, kaip yra tau.

Gali būti, kad gyvenate tuose pačiuose namuose, miegate tame pačiame kambaryje ir auginate tą patį vaiką, tačiau vidiniai jūsų išgyvenimai visiškai skirtingi. Ypač, jeigu vienas eina į darbą, lanko sporto klubą, susitikinėja su draugais ir jo gyvenimas po vaiko gimimo mažai pasikeitė, o kito gyvenimas pasikeitė absoliučiai. Taigi visa tai reikia tiesiog iššnekėti.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją