Pieno mišinukų kūdikiams gamintojams, prisidengiant teikiama labdara, tai yra labai gera landa, nors siūlyti mišinukų, jei to nepaprašo Vyriausybė, net negalima“, – į organizacijas, kurios rūpinasi pabėgėliais, kreipiasi ji.

Specialistę piktina kalbos, kad kai tokia situacija, ne apie žindymą metas kalbėti. „Kaip tik viskas yra priešingai. Žindant išsiskiria hormonai, kurie ramina ir moterį, ir vaiką. O ramesnės mamos labiau susikaupia, susitelkia, išgyvena mažiau streso, galų gale – gali skirti daugiau dėmesio ir kitiems savo vaikams“, – sako D. Šniukaitė.

Tam užtikrinti pirmiausia turėtų būti sudarytos palankios sąlygos. Kol kas, specialistės akimis, deja, apie tai nepagalvota. „Dabar tikrai visi yra geranoriški, rūpinasi karo pabėgėliais, bet, pavyzdžiui, pasižiūrėjom, kaip vienoje Vilniaus Naujininkų mokykloje pabėgėliams paruošta salė – vienoje didelėje patalpoje sustatyta daugybė lovų. Įsivaizduokite – į tokią salę pakliūva moteris su žindomu vaiku, o dabar juk pagrindinės bėglės ir yra moterys su vaikais, kūdikiais. Žindomas vaikas reikalauja būti pamaitintas po 8–12 kartų per parą, o čia jokio privatumo.

Taigi pirmiausia reikia užtikrinti ramybę mamoms, sudaryti specialias sąlygas, atskirti bent kažkokiomis širmomis, žinoma, geriausia – įrengti atskirą patalpą, erdvę, tylesnį kampą bendroje erdvėje, kad jos turėtų bent šiek tiek privatumo. Nepamiršti, kad žindančioms mamoms reikia pasiūlyti geriamojo vandens daugiau nei įprasta suaugusiam žmogui. Jei yra mišiniais maitinamų kūdikių mamų – apmokyti jas, kaip saugiai pasigaminti, sumaitinti ir saugoti pieno mišinį. Šią informaciją turėtų perskaityti visos tos organizacijos, kurios dabar suskubo priimti pabėgėlius“, – dėsto sertifikuota tarptautinė laktacijos konsultantė.

Foto: Vida Press

Didžiausia problema, anot žindymo konsultantės, kad pasinaudojus situacija teikiama pieno mišinių kūdikiams labdara ir jie siūlomi netgi mamoms, kurios pačios žindo, užuot jas parėmus ir padėjus toliau tęsti žindymą. „Nesiūlykite čiulptukų, buteliukų ir pieno mišinių žindančioms mamoms, nes tai sumažins pieno gamybą, padidins riziką kūdikiams susirgti infekcinėmis ligomis, o motinoms – patirti krūtų komplikacijas, pavyzdžiui, krūtų uždegimą.

Kritinėse sąlygose mamai, paragintai mišiniu maitinti kūdikį, bus sunku užtikrinti higieną – tam reikia švaraus verdančio vandens, elektros, buteliukų, žindukų, sterilizatorių, plovimo priemonių ir t.t., todėl iškyla daugiau rūpesčių ir ligų rizikos: kūdikių žarnyno infekcijų, viduriniosios ausies uždegimų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų“, – įspėja D. Šniukaitė.

Pašnekovė primena, kad PSO Motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodeksas ir jį papildančios rezoliucijos, rekomendacijos, kaip valstybės turi užtikrinti kūdikių ir mažų vaikų maitinimą ekstremalių situacijų metu, draudžia priimti pieno mišinių ir kitų dirbtinio maitinimo priemonių gamintojų labdarą. Valstybė turi skirti išteklius įgalinti žindyves žindyti.

Foto: Vida Press

„Dar 1981 metais priimtas PSO dokumentas draudžia bet kokią labdarą pieno mišiniais, nebent jos paprašo pati valstybė. Jei mūsų Vyriausybė kreiptųsi į kokią nors firmą ir paprašytų motinos pieno pakaitalus, tada taip, bet Vyriausybė to nedarys dėl to, kad nėra reikalo. Mūsų asociacijos intencija – organizacijas, besirūpinančias pabėgėliais, tarp kurių gali būti mamų su naujagimiais, kūdikiais ir mažamečiais vaikais, perspėti, kad neimtų tų mišinių, kad mes galime suteikti konsultaciją – ir apie tai, kaip įrengti mamoms patogias vietas, ir kaip įveikti žindyvėms iškylančias problemas“, – dalijasi ji.

Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacija ir jos kvalifikuotos IBCLC žindymo konsultantės teikia informaciją, konsultuoja, kaip pagelbėti motinoms su kūdikiais ir mažamečiais vaikais ekstremaliose situacijose pagal PSO, UNICEF paruoštas rekomendacijas.

Asociacijos svetainėje www.lalak.lt patalpinta naudinga informacija apie žindymą ir ukrainiečių kalba – visą šią informaciją galima parsisiųsti, atspausdinti ir duoti nuo karo pabėgusioms mamoms.

Žindymo patarimai žindyvėms ir maitinimo patarimai kūdikių mamoms ukrainiečių, rusų, anglų ir lietuvių kalbomis suteikiami ir „Pradžių pradžios“ svetainėje.