Apsaugo nuo ligų ateityje
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnioji akušerė Lina Pakamorienė teigia, jog mamos pieno sudėtis mokslininkų dar nėra iki galo ištirta, kad būtų galima pasakyti, kokią įtaką turi viena ar kita jo medžiaga. Vis dėlto specialistai įsitikinę, mamos pienas – ne paprastas maistas, o tikras gyvybės eliksyras. Mat jis yra ne tik turtingas riebalų, angliavandenių, baltymų, mineralų, vitaminų ir mikroelementų, bet ir tokių medžiagų, kurios daro įtaką aukštesniam intelektui, stiprina imunitetą, gerina organizmo antibakterinę apsaugą, taip pat ateityje apsaugo nuo sunkių ligų.
„Žindomas vaikas rečiau serga ne tik peršalimo ligomis, bet yra didesnė tikimybė, kad ateityje išvengs tokių sunkių ligų kaip pirmo tipo cukrinis diabetas ar vėžys, taip pat nutukimo, virškinamojo trakto ligų. Be to, išimtinis kūdikių žindymas iki šešių mėnesių puikiai apsaugo vaikus nuo alergijų“, – naudą vardija Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnioji akušerė L. Pakamorienė.
Anot jos, daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą, yra motinos priešpienyje (net 83 proc.), todėl gimdymo skyriuje iškart tik gimęs naujagimis guldomas mamai ant krūtinės pirmam kontaktui ir žindymui. Taigi pirmasis sėkmingas žindymas ypač svarbus mamos bei vaiko sveikatai.
Pieno sudėtis kinta
Pasitaiko atvejų, kai mamos nerimauja dėl prastai augančio mažylio svorio – esą jos pieno sudėtis yra nepakankama ar jis per liesas ir dėl to liaujasi žindyti. L. Pakamorienė aiškina: nors mamos pieno sudėtis keičiasi – pats riebiausias yra priešpienis ir pienas pirmaisiais mėnesiais po gimdymo – nėra pagrindo manyti, kad vaikutis nepriauga svorio, nes pienas per liesas. Dažniausiai už to slepiasi nesugebėjimas žindyti teisingai.
„Žindoma per trumpai, per retai. Be to, kūdikį neteisingai priglaudus prie krūties traumuojami speneliai, dėl ko prasideda kitos bėdos. Žindymo taisyklė paprasta: glausti kūdikį prie krūties kuo dažniau, nežiūrėti į laikrodį, o atsižvelgti į jo poreikius“, – teigia pašnekovė ir priduria, kad mamos pienas niekada nepraranda vertės, tik keičiasi jo sudėtis: vienokia yra po gimdymo, kitokia – po metų ar dvejų, tačiau pienas vaikui visada labai vertingas ir naudingas.
„Netgi kai vaikas jau turi dantukus ir valgo kietą maistą, jam sveika priglusti prie mamos krūties ir atsigerti pienuko. Vis dėlto nėra aiškios nuostatos, iki kada rekomenduojama žindyti, todėl yra mamų, kurios tai daro, iki vaikui sueina ketveri ar penkeri. Mamos jaučia ir žino geriau, nes žindymo nauda – ne tik turtinga pieno vertė, bet ir mamos artumas“, – kalba L. Pakamorienė.
Nusiteikti iššūkiams
Apsispręsti žindyti vaiką – dar ne viskas. Vilniaus gimdymo namų gydytoja akušerė ir žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė įsitikinusi, kad žindymui reikia ruoštis iš anksto, nes tai yra tikrų tikriausia technika. Nesuprantant jos, nebus ir sklandaus proceso.
„Pasiruošimas žindyti itin svarbus. Be jo, tvarkinga žindymo abėcėlė nesusidėlios. Kaip be raidžių pažinimo neišmoksime skaityti, taip ir neišmanydami žindymo kertinių dalykų – žindyti. Kad maitinimas krūtimi nestebintų ir nekeltų streso, žindymo kursuose reikalinga apsilankyti trečią nėštumo trimestrą. Tai padės žinoti, ko tikėtis pirmąją žindymo savaitę ir vėlesniais jo etapais, suprasti, kad tai – normalūs fiziologiniai procesai. Taip pat žinoti, kur kreiptis pagalbos iškilus sunkumams“, – kokia kursų prasmė, aiškina Vilniaus gimdymo namų gydytoja akušerė ir žindymo konsultantė I. Girdvainienė.
Specialistė sako, jog dažnai moterys prisipažįsta nemaniusios, kad žindymas bus toks sudėtingas ir daug žinių reikalaujantis procesas – jį prilygina rimtam darbui. Mat mamas dažnai suklaidina socialiniai tinklai, kurie vaizduoja kur kas šviesesnę motinystę, nei dažnai ji yra.
„Mamos įvairiose medijose peržiūri filmukus, kur vaizduojamos jau ūgtelėjusį, kelių mėnesių, kūdikį žindančios moterys. Savo ruožtu naujagimystės etapas dinamiškas. Pirmomis savaitėmis niekada nebus sklandaus žindymo. Svarbu žinoti, kad pirmomis savaitėmis fiziologiškai krenta naujagimio svoris, prasideda priešpienio gamyba, moterys susiduria su laktostazėmis – pilnomis krūtimis, jų pabrinkimu, jautrumu. Gali varginti ir skausmingi speneliai“, – pasakoja I. Girdvainienė.
Ieškoti pagalbos
Norinčioms žindyti savo mažylį moterims, kai renkasi gimdymo namus, svarbu pasidomėti, ar tai – kūdikiui palanki ligoninė, ar ji turi žindymo konsultantą, kas įstaigoje atsakingas už žindymą. Jei vis dėlto gydymo įstaigoje žindymo konsultanto nėra, ieškoti pagalbos galima pas šeimos gydytoją.
„Mamai gydymo įstaigoje turi būti atsakyta į su žindymu susijusius klausimus, tačiau nereikia pamiršti, kad žindymo etapai keičiasi. Po gimdymo praėjus kelioms paroms mamoms aktualūs vieni klausimai, po savaitės – jau visai kiti, taigi didelę reikšmę teikčiau specialistams, kurie vėliau mamą ir naujagimį aplankys namuose.
Žindymo sunkumai praėjus trims mėnesiams dažniausiai baigiasi. Jei rūpesčių pradžioje buvo labai daug, paprastai moterys, kurios stengiasi ir konsultuojasi, sklandžiai ima žindyti praėjus šiam etapui“, – teigia I. Girdvainienė.
Specialistė aiškina, jog taip yra todėl, kad keičiasi kūdikio burnos motorika, mažylis auga, prie žindymo adaptuojasi ir mamos kūnas, susireguliuoja laktacija bei hormonų pusiausvyra, kas yra ypač svarbu sklandžiam žindymui.
Tėtis svarbus ne mažiau
Žindymas – ne tik mamos užduotis. Akušerė sako, jog mažylio tėtis – ypač svarbus mamos palaikytojas, todėl į žindymo kursus vyrai taip pat yra kviečiami.
„Gal vyrui ir nereikia išmanyti krūties anatomijos ar smulkiausių žindymo ypatumų, tačiau žinoti bazines taisykles privalu, nes tai – darbas, reikalaujantis šimtaprocentinio moters dėmesio. Būsimas tėtis turi suprasti, kad namų buities rūpesčiai, maisto gamyba kurį laiką kris ant jo pečių. Taip pat vyras turi žinoti ir apie po gimdymo moterį aplankančią nėštumo melancholiją. Beje, vyrai – šaltas šeimos protas – dažnai ima ieškoti pagalbos moteriai, skambina ieškodami žindymo konsultanto, nes pačios mamos tampa tiesiog nebepajėgios tuo pasirūpinti“, – pasakoja I. Girdvainienė.
Savo ruožtu senelių pagalba nėra tokia svarbi. Priešingai, jie šeimoje gali sukelti suirutę. Mat senesnės kartos atstovai dažnai patys turėję prastą žindymo patirtį. I. Girdvainienė atkreipia dėmesį, jog istoriškai žindymas Lietuvoje neturėjo gero pavyzdžio, jis nebuvo laikytas svarbiu, todėl ir mūsų seneliai dažnai neturi tinkamų žinių apie tai.
„Su visa pagarba seneliams, jie turėtų tik užimti stebėtojų poziciją, palaukti, kol šeima susitvarkys su šiais rūpesčiais. Prisidėti galėtų nebent prie buities – juk išvirti sriubos ir sutvarkyti namus visada reikia. Jei šeimoje yra vyresnių vaikų, padėti pasirūpinti jais“, – sako pašnekovė.
Verta žinoti
Pieno skonis nėra visada vienodas. Tai priklauso nuo mamos mitybos. Kūdikis, jausdamas skonio skirtumus, žįsti gali ir atsisakyti.
Nereikėtų nustebti, jei, prisivalgius vienų ar kitų stiprių, aštrių, kvapnių produktų, kūdikis staiga nenoriai ims žįsti krūtį. Dar daugiau – suvartotas mamos produktas vaikui gali sukelti alergiją.
Patarimais dalinasi organizacijos „Pradžių pradžia“ mamos savanorės
Aušrinė:
– Draugės paskatinta užsirašiau į žindymo kursus. Džiaugiuosi čia apsilankiusi, nes dar net neturėdama kūdikio supratau, kaip veikia pieno mechanizmas, kodėl jis veikia, kaip veikia kūdikio ir gamtos sintezė. Tikrai svarbu tai žinoti bei suprasti norint kuo geriausio rezultato sau ir vaikeliui.
Gaila, kad mano vyras negalėjo dalyvauti kursuose, nes jis man – didžiulė parama ir palaikymas. Tikrai svarbu, kad tėčiai žinotų tiek, kiek ir mamos – nesvarbu, kad patys negali pamaitinti mažylio, bet gali padaryti labai daug, kad šis būtų sotūs.
Normantė:
– Šiandien drauge su vyru Vilniuje baigėme mūsų trijų dienų žindymo kursus, nes netrukus gimdysime. Dabar tapo aišku, kaip veikia žindymo mechanizmas, o žindydama būsiu sąmoningesnės ir geriau žinosiu, ką darau bei kodėl. Taip pat kokie su žinomu susiję nesklandumai gali atsirasti.
Kursų vadovė turėdama daug tiek praktinės, tiek teorinės patirties žino, ką daro ir moka pateikti tai į motinystę žengiančioms moterims.
