– Kokios yra dažniausios priežastys, dėl kurių moterims nesiseka žindyti ir tenka kreiptis į žindymo specialistes?
– Dažnai trūksta pasiruošimo žindymui. Taip pat, tai gali lemti aplinkinių įtaka, kada moteris daugiau klauso ne specialistų, bet aplinkinių patirties. Tai kelia nerimą. Tokiu atveju žindant dažnai kyla problemų. Reikia paminėti, kad labai svarbi yra žindymo pradžia - žindymo inicijavimas. Gimdymo namuose turėtų būti užtikrinta teisinga žindymo pradžia, kai kūdikis uždedamas ant krūtinės ir pats susiranda krūtį. Tarkime, dėl netinkamos žindymo technikos gali būti pažeisti speneliai, atsiranda skausmas, dėl kurio keičiasi žindymo taktika, sutrinka pieno gamyba. Taip pat dažnai tinkamai neatsižvelgiama į naujagimio poreikius: neteisingai pasirenkama žindymo trukmė, dažnis arba tam tikra taktika mažai žindyti naktį, o daugiau žindyti dieną, dėl ko sutrinka hormonų, atsakingų už pieno gamybą, balansas. Mamytės nesugebėjimas suderinti poilsio ir žindymo, nesugebėjimas laiku reaguoti į naujagimio alkio požymius.
– Gal žinote, kiek yra moterų, kurios dėl kokių nors fiziologinių bėdų negali žindyti?
– Tai nėra labai dažni atvejai. Taip gali nutikti dėl tam tikrų anatominių problemų arba tam tikrų ligų, pavyzdžiui, policistinio kiaušidžių sindromo, dėl ko gali nepakankamai skirtis hormono, kuris yra atsakingas už pieno gamybą.
– Dažniausiai bėda yra ta, kad moterys negali žindyti, nes, kaip sako pačios, nėra pieno, bet yra ir kita pusė, kad negali žindyti, nes to pieno per daug ir vaikas atsisako krūties...
– Dažniausiai pieno perteklius yra jau tam tikra pasekmė. Reikia žiūrėti, kodėl to pieno yra per daug. Dažniausiai taip nutinka dėl neteisingos taktikos. Tarkime, vis dar yra toks mitas, kad po maitinimo krūtį reikia ištuštinti. Tai yra neteisingas požiūris. Krūtyje pienas gaminasi nuolatos: ji ištuštėja ir vėl prisipildo. Tik kūdikis gali sureguliuoti teisingą pieno kiekį. Viena mamytė pažindydavo ir likusį pieną nusitraukdavo, nes bijojo, kad jis dings. Pieno pradėjo gamintis labai daug. Kai kūdikiui buvo keli mėnesiai, mama pritraukdavo 4 litrus pieno per parą! Tai yra hyperstimuliacija. Jei žindoma pagal poreikį, pats kūdikis reguliuoja pieno kiekį.
– Užsiminėte, kad viena iš problemų yra nepakankamas pasiruošimas žindymui. Kaip tam pasiruošti?
– Dabar yra daug nėštumo mokyklėlių, seminarų, knygų. Bet dažnai moterys pasirenka tik tam tikras temas, su kuriomis nori susipažinti. Dažnai jos ruošiasi gimdymui, bet nesiruošia žindymui, nes galvoja, kad ruoštis nereikia: „..ko ten nemokėti? padavei krūtį ir pamaitini...“. Bet, anaiptol, ne visada taip būna. Gimdymui reikia ruoštis, bet tai trumpalaikis procesas, o žindymas – ilgai trunkantis procesas ir laikotarpis. Yra moterų, kurioms iškart pasiseka, o kitoms tai kelia labai daug rūpesčių ir reikalauja daug pastangų. Žinių bagažas apie žindymą užtikrina ramybę ir saugumą. Žindymas labai priklauso nuo emocinio stabilumo ir geros nuotaikos. Kartais reikia ir atkaklumo. Tai yra pagrindas. Be to, moterys nori greito rezultato, o žindymas reikalauja kantrybės.
– Minėjote, kad labai svarbu yra pati pradžia. Ar įmanoma sėkmingai žindyti, jei ta pradžia buvo bloga?
– Įmanoma. Jei nebuvo geros pradžios, tai nereiškia, kad nebus galima sėkmingai žindyti. Tokiu atveju procesas gali būti ne toks sklandus arba lėčiau įsibėgėja. Kiekviename žindymo etape yra tam tikra taktika, kaip viską pakoreguoti. Dėl tam tikrų priežasčių savo kūdikio ilgai nežindžiusi mamytė visada gali pradėti žindyti. Aišku, tai nėra labai paprasta, bet įdėjus meilės, kantrybės ir pastangų visada įmanoma.
– Dar vienas mitas – maisto produktai, kurie skatina pieno gamybą...
– Tai jau gana senas mitas, bet pasitaiko, kad ir šiais laikais mamos dar geria kmynų arbatą, tikėdamos, kad bus daugiau pieno. Nėra nei maisto, nei gėrimo, didinančio pieno kiekį. Pieną gausina noras žindyti, geros emocijos ir teisinga taktika. Yra tam tikri rekomendacinio pobūdžio mitybos principai tiek nėštumo metu, tiek žindymo, bet nėra tokio maisto, kuris didintų pieno kiekį.
– Kokie tie mitybos principai?
– Žindyvės mityba turėtų būti visavertė. Ji gali valgyti viską pagal sveikos mitybos piramidės principus. Svarbiausi yra trys principai: subalansuotumas, skaikingumas ir įvairovė. Be to, maistas turėtų būti tinkamai apdorotas. Pavyzdžiui, mamai nerekomenduojama valgyti nepilnai išvirto kiaušinio ar netinkamai apdorotos mėsos, nepasterizuotų sūrių. Reikėtų vengti rūkyto, sūraus maisto, pusfabrikačių, šaldytų produktų. Svarbu gerti pakankamai skysčių, tai yra, 6-8 stiklinės vandens per dieną. Mitas yra ir tai, kad jei yra labai intensyvi pieno gamyba, reikėtų sumažinti skysčių vartojimą. Organizmas yra labai protingas, jis pasiims reikalingą skysčių kiekį pieno gamybai. Jei negersime pakankamai skysčių, įvyks dehidratacija. Mama turėtų valgyti ir daržovių. Mitas, kad jei suvalgysime daržovę, mažyliui pūs pilvuką. Nors daugelis mamyčių dar atsižvelgia į tai, ir daržovių vengia. Išimtys yra nebent dėl alergijų: jei šeimoje yra alerginė anamnezė, reikėtų vengti alergenų turinčių produktų.
– Iki kelių metų rekomenduojama žindyti?
– PSO rekomenduojama žindomam kūdikiui įvesti papildomą maistą nuo 6 mėnesių. Šiuo metu daugelis pediatrų ankstina šį laikotarpį ir rekomenduoja įvesti papildomą maistą jau nuo 4 mėnesių. Tačiau, pagal PSO, jei kūdikio svoris yra pakankamas, jokio papildomo maisto iki 6 mėnesių jam nereikia. Iki kada tęsti žindymą? Rekomenduojama iki 2 metų ir ilgiau. Dabar šis amžius ilgėja ir manoma, kad nutraukti žindymą reikėtų tada, kada vaikas pats atsisako.
– Ar tiesa, kad pieno kokybė, laikui bėgant, blogėja
– Viskas, ką sukūrusi gamta, yra protinga. Tai reiškia, kad jei turime pieno ir turime žindomą vaiką, vadinasi, tas pienas jam yra naudingas.
– O kaip dėl čiulptuko ir žindymo. Ar tiesa, kad jei duosi čiulptuką, bus sunkiau žindyti?
– Tikrai tiesa. Čiulptukas turi daugelį minusų. Vienas jų – higiena, kitas – žandikaulio formavimasis. Žindančio krūtį kūdikio žandikaulis formuojasi taisyklingai, o visos šios papildomos priemonės gali turėti blogų pasekmių ateityje. Čiulptukas yra vienas iš žindymo priešų. Jis dažniausiai atsiranda ankstyvame laikotarpyje, dažnai po gimdymo palatoje, nes pirmos dienos būna sunkios... Naujagimis badauja ir tai yra normalu, nes tam, kad pienas pradėtų gamintis reikia stimuliacijos ir vadinamo „tuščio darbo“ . Todėl naujagimis sunkiai dirba ir negauna greito rezultato bei gali būti labai neramus. Mamytės nori nuraminti, psichologiškai palūžta ir siūlo čiulptuką. Kas nutinka? Tada sunku įvertinti naujagimio maitinimą pagal poreikį. Jis nuraminamas čiulptuku, nors turėtume tą daryti krūtimi. Kitu atveju, mamytės sako: „ta krūtis tuščia, ten nieko nėra“. Tačiau tai labai svarbi proceso dalis - vyksta natūrali pieno gamybos stimuliacija. Kai atsiranda čiulptukas, ji neužtikrinama. Pieno gamyba užtrunka, tada pieno gaminasi per mažai. Reikia atminti, kad bet kuriame laikotarpyje kūdikį reiktų raminti krūtimi.
– O ar žindukas netrukdo išmokti kūdikiui žįsti?
– Taip, yra ši problema. Iš buteliuko per – žinduką pienas teko greičiau, ir nevyksta spenelio stimuliacija. Pamaitinus jo pagalba vieną kartą gali ir nieko nenutikti, bet mažyliai turi labai gerą atmintį. Keletą kartų taip pavalgęs, jis gali atsisakyti krūties ir vėl reikės nemažai pastangų ir kantrybės grįžti prie krūties. Kantrybė ir gera emocinė būsena padeda užtikrinti sklandų žindymą.
