Pirmiausia, artėjant prie antro–trečio gyvenimo mėnesio, balsiai, kuriuos kūdikiui pavykdavo išgauti vos gimus, pamažu virsta „gugavimu“, o maždaug 4 mėnesių mažyliai ima veblenti, rašoma portale Parents.com.

Kūdikiui veblenant, čiauškant, dažniausiai girdisi priebalsiai p, b ir m, išgaunami tiesiog suspaudžiant lūpas, sako Diane Paul, vadovaujanti Rokvilyje (Merilandas, JAV) veikiančiam kalbos sutrikimų centrui. Taigi, keturių mėnesių kūdikiai gali dažnai kartoti „pu pu pu“, „bu bu bu“ ir „mu mu mu“.

Štai keletas būdų, kaip padėti kūdikiui kuo greičiau išmokti kalbėti:

• Įsitraukite su kūdikiu į „pokalbį“ – kalbėkitės su juo.

• Ką nors pasakiusios padarykite pauzę, kad kūdikis turėtų laiko apdoroti išgirstus žodžiu ir „atsakyti“.

• Kaitaliokite balso toną, akcentuokite skiemenis, kad kūdikis galėtų pamėginti juos pakartoti ir taip išmoktų naujų garsų.

• Pamėginkite iššifruoti kūdikio veblenimą. Tarkim, jei jis ištaria „ma ma ba ba“ ir žvalgosi aplinkui, galite paklausti: „Ieškai buteliuko? Kurgi dingo buteliukas?“

Kada kūdikiai ima tarti pirmuosius žodžius?

Užtektinai pasipraktikavusio, kaip naudotis lūpomis ir liežuviu, kad išgautų garsus, kūdikio veblenimas pamažu ima panėšėti į kalbą. Tai įvyksta, kai mažylis sulaukia maždaug 6–7 mėnesių. Tuo laikotarpiu, pasak D. Paul, pavyksta prisiklausyti įvairių skiemenų virtinių, pavyzdžiui, „ba-ba-pa-ta-bi-bi-bi“.

Nors gali atrodyti, kad kūdikis vien padrikai veblena, įdėmiau įsiklausius į jo tariamus garsus pavyksta pastebėti balso tono permainų, išskirti tam tikras intonacijas.

Foto: Adobe Stock

Dar galima pastebėti, kaip vaikas stabteli, pasakęs tai, ką sugalvojo, ir tarsi laukia atsakymo. Tai reiškia, kad jis pradeda suvokti, jog pokalbis – dvikryptis procesas, o ne savarankiškas užsiėmimas.

Labiausiai koncentruotis derėtų į tai, ką vaikas pasako, o ne į tai, kaip bando išsireikšti. Jeigu iš kūdikio tono jo „žodžių“ reikšmė nepaaiškėja, atkreipkite dėmesį į jo vaido išraišką ir kūno kalbą. Tarkim, jeigu „kalbėdamas“ vaikas plačiai šypsosi ir straksi, veikiausiai jis nori pranešti kokią nors džiugią žinią. Ir atvirkščiai – jei vaiko mina rūsti, jis rodo į jus pirštu ir klykauja pakeltu tonu, labai tikėtina, kad bando jus išbarti.

Ir vis dėlto – kada vaikai turi pradėti kalbėti aiškiai ir sklandžiai?

„Pirmiesiems gyvenimo metams einant į pabaigą kūdikiai jau čiauška ilgesnėmis „frazėmis“, susidedančiomis iš įvairių beprasmių skiemenų, tačiau parinkdami intonacijas ir ritmą jie jau akivaizdžiai mėgdžioja suaugusiuosius“, – sako logopedė Sherry Artemenko.

Tokio čiauškėjimo etapas yra įžanga į pirmųjų žodžių tarimą, na, o juos paprastai pavyksta išgirsti maždaug tada, kai vaikui sukanka metukai. Įdomu, kokį žodį mažylis ištars pirmiausia? „Mama“ ir „tėtė“, žinoma, yra tarp dažniausiai pasitaikančių.

Kada derėtų kreiptis į gydytoją

Atminkite, kad vaikų įgūdžiai susiformuoja skirtingu laiku. Jei vaiko čiauškėjimas progresuoja ir jis stengiasi dalyvauti pašnekesyje su jumis ir kitais žmonėmis, nėra jokio pagrindo nerimauti. Tačiau jei kuriuo nors momentu kalbinių įgūdžių formavimasis sustoja arba net pastebite regresą, jei kūdikis nepradeda „guguoti“ arba nesistengia užmegzti akių kontakto ir negestikuliuoja, taip pat jeigu sulaukęs 15 mėnesių dar netaria žodžių, derėtų pasikonsultuoti su pediatru ir kreiptis į logopedą. Atminkite: kuo anksčiau vaikui bus suteikta pagalba mokantis kalbėti, tuo lengviau pavyks išspręsti galimas problemas.