Apie agresiją paprastai susimąstoma tada, jei žaisdamas vaikas ima mušti, stumdyti ar netgi kandžioti bendraamžius, rašoma tinklalapyje parents.com. Šios įprastos agresyvaus elgesio apraiškos, kurias nesunku pastebėti, gali būti vaiko kova už nepriklausomybę, frustracijos išraiška ir nesėkmingas bandymas susivaldyti. Toliau suminėtos kelios vaikų agresijos priežastys, kurias specialistai išskiria kaip dažniausiai pasitaikančias. Jie taip pat siūlo tam tikrus agresijos malšinimo metodus ir perspėja, kada dėl pernelyg įžūlaus vaiko elgesio derėtų sunerimti.
Vaikų agresijos priežastys
Vaikystėje pasireiškianti agresija dar anaiptol nereiškia, kad vaikui lemta tapti nusikaltėliu. Jei mažametis linkęs skriausti bendraamžius, jo elgesį veikiausiai stimuliuoja pyktis arba su asmenine erdve susiję dalykai. Gali būti, kad vaikas dėl kažko supykęs. Nesvarbu, ar iš jo atėmė žaisliuką, ar patempė už plaukų, jis sureaguoja, tačiau tiesiog nežino jokio nuosaikaus būdo, kaip išreikšti sukilusius jausmus, todėl nueina primityviausiu keliu – ima talžyti žaidimų draugą.
Pamėginkite įsijausti į vaiko padėtį, ragina pediatrė Ari Brown. „Pasaulis jums atrodo milžiniškas. Tenka grumtis dėl vietos po saule. Jūs dar nemokate sklandžiai kalbėti. Jūs manote, kad žmonės gali perskaityti jūsų mintis. O štai dabar kažkas atėmė žaislą, kuris teisėtai priklauso jums. Nieko stebėtino, jei tokiu atveju vaiko veiksmus padiktuoja frustracija“, – sako ji.
Nutinka ir taip, kad polinkis į agresiją randasi iš vaiko noro paeksperimentuoti. Tarkim, vaikas gali galvoti: „Įdomu, kas nutiks, jeigu pastumsiu Tomą?“ arba „Gal imsiu ir įkąsiu Ingai į ranką?“
Dar gali būti, kad vaikas yra matęs agresyviai besielgiantį vyresnį brolį arba seserį ir tiesiog mėgdžioja jo elgesį – juk, šiaip ar taip, vaikai mokosi imituodami.
Kaip padėti vaikui atsikratyti polinkio į agresiją
Kaip gi išmokyti agresyviai besielgiantį vaiką ramiai reaguoti į nuviliančias, erzinančias situacijas? Pirmiausia, pademonstruojant tinkamą pavyzdį, t. y. patiems ramiai ir pamatuotai reaguojant į įžūlų vaiko elgesį, sako vaikų raidos specialistė Karen DeBord iš Šiaurės Karolinos universiteto.
Reaguokite nedelsdami. Į agresyvų vaiko elgesį būtina sureaguoti tuojau pat. Jeigu nutarsite palaukti, vaikas gali suvis pamiršti, ką buvo iškrėtęs. Pasistenkite, kad vaikui būtų nesunku įsisąmoninti taisykles, kurias jam pateikiate, ir kad jis suprastų, kodėl privalo tų taisyklių laikytis. Pavyzdžiui, galite sakyti, kad žmonių mušti negalima, nes jiems skauda.
Nenusileiskite vaiko valiai. Neleiskite vaikui agresijos keliu pasiekti savo tikslą, pavyzdžiui, gauti norimą žaislą. Jei taip padarysite, vaikas supras, kad netinkamas elgesys gali padėti gauti tai, ko nori.
Paguoskite auką. Visų pirma, būtinai paguoskite nuo agresijos nukentėjusį vaiką, nurodo psichologė Eileen Kennedy-Moore. Taip pasielgdami pademonstruosite, kad agresija nėra tinkamas būdas atkreipti į save dėmesį.
Pripažinkite agresoriaus jausmus. Pasak E. Kennedy-Moore, pripažindami, kad suprantate, kokių jausmų vedinas vaikas pasielgė agresyviai, galite padėti jam nusiraminti. Galite paprasčiausiai pasakyti, kad žinote, kaip nesunku susinervinti, kai kas nors atima žaislą.
Pasiūlykite alternatyvių sprendimų. Vystantis vaiko verbaliniams ir mąstymo gebėjimams, pasiūlykite efektyvesnių nei agresija būdų, kaip dorotis su neigiamomis emocijomis, sako E. Kennedy-Moore. Pavyzdžiui, jei kilus kivirčui dėl žaislo vaikas sudavė draugui, galite paklausti, kaip, jo manymu, tas draugas dabar jaučiasi, o tada pasiteirauti, argi nėra kitokio būdo gauti norimą žaislą. Jei pasistengsite įtraukti vaiką į alternatyvaus sprendimo paieškas, labai tikėtina, kad kitą kartą jis tą sprendimą įgyvendins.
Pastebėkite gerą elgesį. Šiukštu nepamirškite pagirti vaiko už gerą elgesį bendraujant su kitais vaikais, sako K. DeBord. Tarkim, pastebėję, kaip puikiai vaikas sutaria su draugu, galite pasakyti: „Šiandien taip gražiai žaidėte. Esu nepaprastai laiminga (-as), kai matau, kaip noriai daliniesi žaislais.“
Stebėkite bendravimą su draugais. Išryškėjus vaiko polinkiui į agresiją, privalote stebėti, kaip jis bendrauja su bendraamžiais, be to, tuojau pat įsikišti, jei randasi ženklų, bylojančių apie artėjantį agresyvaus elgesio epizodą. Griežtai sudrausminkite vaiką ir nusiųskite porai minučių pabūti vieną į tokią vietą, kurioje jis galės nusiraminti (namuose tikrai gali būti specialiai vaiko nusiraminimui skirta vieta, o jeigu esate ne namie, galite improvizuoti).
Nereaguokite agresyviai. Taisyklė „Agresija už agresiją“ baudžiant įžūlų vaiką tikrai nepasiteisina, todėl jokiu būdu nesielkite agresyviai. Vaikui trenkti arba įkąsti, kad žinotų, ką tai reiškia, tikrai negalima. Taip tik pasiūsite labai aiškią žinutę, kad galima mušti tik mažesnius ir silpnesnius už save.
Kada derėtų sunerimti dėl vaiko demonstruojamos agresijos
Pirmiausia, tėvai turėtų nepamiršti, kad agresyvus elgesys yra primityviausia frustracijos, pykčio ir noro kontroliuoti išraiška. Anot specialistų, ypač nerimauti dėl įžūlumo proveržių tikrai neverta. Reikalas tas, kad vaikui mokantis reikšti stiprius jausmus kalba ir gestais, agresijos apraiškų palaipsniui mąžta.
Vis dėlto jei vaikas nenustoja būti agresyvus (ypač jei toks išlieka iki mokyklos), vertėtų pasikonsultuoti su psichologu.
