Nemoko abejingi elektros saugumui
Kaip rašoma pranešime spaudai, beveik 96 proc. šalies tėvų moko savo vaikus apie saugų elgesį su elektra ir dauguma jų pradeda tai daryti anksti: 43 proc. šalies gyventojų apie tai kalba su vaikais iki 3 metų, o 32 proc. – kai vaikams yra 4–5 metai. Tai atskleidžia reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje. Vis tik, yra ir neraminančių faktorių.
„Siekėme išsiaiškinti, ar vaikai yra tinkamai mokomi saugaus elgesio su elektra bei jos prietaisais namuose. Rezultatai rodo, kad dauguma tėvų iš esmės elgiasi atsakingai, tačiau ne visi žino, kada vertėtų tai pradėti daryti: 21 proc. tėvų pradeda apie tai kalbėti su jau mokyklinio arba net paaugliško amžiaus vaikais, o 4 proc. tėvų apskritai to nedaro tikėdamiesi, kad vaikai patys išmoks saugaus elgesio su elektra“, – apklausos rezultatus komentuoja energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio Lietuvoje vadovas Edmondas Daukšas.
Eksperto pastebėjimais, vaikų dažniau nemoko tie respondentai, kurie patys yra abejingi elektros saugumui ir niekada nėra tikrinę elektros instaliacijos būklės namuose. Be to, dalis tėvų nurodo, kad patiki tai ir ugdymo įstaigoms. Vadinasi, atsakomybė kartais perkeliama ant svetimų pečių.
Potencialios elektros grėsmės vaikams
Tokia praktika nėra pagirtina, nes elektros grėsmės vaikų tyko jiems dar nepradėjus lankyti ugdymo įstaigos. E. Daukšo teigimu, namuose vaikams gali kilti dviejų rūšių elektros pavojai: tiesioginiai ir netiesioginiai. „Viena pavojingiausių tiesioginių grėsmių yra kištukiniai lizdai, kurie masina vaikus kišti ten įvarius daiktus. Dar didesnis pavojus kyla, jei tie elektros lizdai netvarkingi“, – teigia ekspertas.
Kitas tiesioginis pavojus – vandens ir buities prietaisų ar elektros lizdų kontaktas, ypač – vonios kambaryje. „Nesant papildomoms apsaugoms įvadiniame elektros skydelyje, vandens ir elektros kontaktas yra labai pavojingas. Be to, nereta situacija, kuomet paaugliai, maudydamiesi vonioje, šalia krauna išmanųjį telefoną. Tokiais atvejais išlieka grėsmė, kad jis įkris į vonią“, – komentuoja E. Daukšas.
Pavojus kyla ir tuomet, kai namuose nėra sutvarkytas įžeminimo kontūras, – yra rizika būti nukrėstam kokio nors buities prietaiso. Tokios grėsmės nėra, jei tas prietaisas yra kokybiškas ir atitinkantis visus saugumo reikalavimus.
Prie netiesioginių elektros grėsmių ekspertas priskiria elektros lanką. Jis gali susiformuoti, kai, tarkime, klibančiame elektros lizde ar prailgintuve įvyksta trumpasis jungimas. Jo metu elektra kibirkščiuoja ir, jei vaikas yra šalia, jis gali nusideginti.
„Siekiant apsisaugoti nuo tokių grėsmių, įvadiniame namų elektros skydelyje turi būti sumontuoti atitinkami sprendimai. Jeigu skydelyje yra priskirti automatiniai jungikliai ir nuotėkio relės, minimali apsauga jau yra. Norint apsisaugoti nuo rimtesnių grėsmių, tokių kaip elektros lankas, turėtų būti įdiegta ir lanko apsaugos įranga. Deja, dažniausiai būstuose būna tik automatiniai jungikliai, o to nepakanka. Juolab kad šiuolaikinės apsaugos reikalingos ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir dėl namų turto tausojimo“, – teigia E. Daukšas.
Rekomenduoja mokyti anksti
Visi eksperto minėti atvejai gali pasibaigti nudegimais ar elektros traumomis. Todėl tėvams svarbu užtikrinti vaikų saugumą imantis papildomų saugumo priemonių ir juos ugdant. Vaikų psichologo, psichiatro Lino Slušnio teigimu, pradėti apie tai kalbėti galima jau su dvimečiais. „Vos išmokę vaikščioti, jie pradeda domėtis elektros lizdais, taip pat greitai perpranta, kaip kraunami išmanieji telefonai, ir patys nori tai išmėginti“, – argumentuoja L. Slušnys.
Jo teigimu, dažniausiai tokiose situacijose tinkami du būdai: kalbėjimas apie saugumą bei galimus pavojus ir iliustracijos. Pastarosios itin svarbios, siekiant atžaloms parodyti, kas nutinka, jei elgiamasi nesaugiai.
Atsižvelgiant į vaikų amžių, L. Slušnys rekomenduoja skirtingus mokymo būdus. 2–5 m. vaikai tiesiogiai priima tai, kas jiems sakoma. Tai reiškia, kad jei pasakysite, jog į elektros lizdą įkišus virbalą trenks žaibas, jie tuo tikės. Vaikams nuo 6–7 metų jau reikia įrodymų, todėl tėvai turėtų pasitelkti iliustracijas ir paaiškinti plačiau. Tam tinka knygutės, vaizdai, piešiniai, socialiniai tinklai, „YouTube“ pamokėlės. O štai su paaugliais galima kalbėti rimčiau ir netgi parodyti įvadinį elektros skydelį namuose pasakant, kad, jei tuo metu nėra suaugusiųjų, o kažkas namuose dega, nutekėjo vanduo ar yra problemų su elektra, reikėtų išjungti elektros įtampą.
Eksperto teigimu, kalbėjimas apie elektros grėsmes nėra vaikų gąsdinimas – tai pasekmių aiškinimas. „Mažieji tokių dalykų neišsigąsta – jei nuolat su jais kalbame apie saugumą, tai jie net ir kitiems vaikams papasakoja, kaip gali nutikti. Tai nereiškia, kad pakalbėjus jie 100 proc. niekada to nepabandys, bet rizika sumažėja“, – paaiškina L. Slušnys.
Žinoma, kalbantis apie pavojus gali būti pažadintas vaikų smalsumas. Neretas atvejis, kuomet jie daro ką nors puikiai žinodami, kad taip negalima. „Jeigu yra gąsdinami, vaikai nebūtinai supranta, ar tas pavojus realus, ir jiems norisi pabandyti, kaip tai atrodo realybėje. Todėl grasinimai šiuo atveju neveikia. Tačiau kalbėti šia tema būtina, nes jei galvosime, kad vaikas išmoks savaime, tai tokios pamokos brangiai kainuos“, – apibendrina L. Slušnys.
