Su trimete nereikia prisiminti pasiglėbesčiuoti – pati pasiima meilę. O štai penkiamečio jau taip lengvai neapkabinsi, nepabučiuosi. Vyras. Čia veikia patapšnojimas per nugarą, plaukų pašiaušimas, akių kontaktas, šypsenos, pečių patrinimas ar galų gale pasikočiojimas, padurniavimas arba penkiamečio kalba – „KOVA“.

Ne mažiau veiksminga meilę parodytu per taktilinius eilėraščius. Deklamuoji, lieti eilėraštyje minimas akytes, kojeles, rankeles ir viskas smagiu žaidimu virsta. Neširsta net penkiametis.

Pramokite mėgstamiausius. Deklamuokite, dainuokite, lieskite savo stebukliukus nuo pačios kūdikystės ir jūsų rytai/vakarai taps šviesesni, dienos spalvingesnės, nusiraminimai lengvesni, pasivaikščiojimai ir sūpavimasis sūpynėse linksmesni.

PAKUTENSIU

Pakutensiu aš tau ausį,
Tu iš juoko galą gausi.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka. Pakutensiu aš tau galvą
Tau iš juoko suskaus pilvą.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka. Pakutensiu aš tau nosį
Tu iš juoko ašarosi.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka. Pakutensiu kojos pirštą
Tu iš juoko gali mirti.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka. Pakutensiu aš tau padą
Tu iš juoko neteksi žado.
Man kutenti vienas juokas,
Tai daryt kiekvienas moka.

BĖGA KŪNU SKRUZDĖLIUKAI

Bėga kūnu skruzdėliukai, tipi-tipena,
Bėga šen, bėga ten, bėga šen bei ten, bei ten (pirštų galiukais lakstyti po vaikelio kūną).
Stryksi kūnu zuikužėliai, strykt, strykt, strykt,
Stryksi šen, stryksi ten, stryksi šen bei ten bei ten (pirštais vaikelio kūneliu striksėti),
Šlepsi kūnu rudas meškis, šlept šlept šlept,
Šlepsi šen, šlepsi ten, šlepsi šen bei ten bei ten (delnu vaikelio kūną paplekšnot).

MANKŠTA

Labas rytas, tau galvyte,
Ausis, nosis ir burnyte,
Labas rytas jums pečiai,
Būkit tiesūs kaip kariai.
Rankos būkit visad stiprios,
Pirštai, būkit visad miklūs.
Į svečius keliaukit
Pėdutes pagaukit.
Tu, liemuo lankstykis,
Kojos, patrepsėkit
Ir linksmai pas mamą
Judvi paskubėkit.

Foto: Shutterstock

MYLIU MYLIU

Myliu myliu spust,
Prie širdelės glust,
Prie žandelio kiust,
Ir (vaikelio vardas) krust, krust, krust.

MŪSŲ KŪNAS

Reikalingos kam akytės?
Kad matytų jos mamytę.
Kam vaikeliui ši nosytė?
Kad pauostytų gėlytę.
Reikalingos kam rankytės?
Čiupti viską, kas matyti.
Reikalingos kam kojytės?
Greit lakstyti po žolytę.
Kam burnytė reikalinga?
Valgyt viską, kas patinka.
O dantukai – sukramtyti,
Ausys – pasakų klausyti.
Reikalingas kam pilvukas?
Kad pavalgytų mažiukas.
Štai maža mergytė guli
Ir į mamą meiliai žiūri.

AKYTĖS TAU

Akytės tau – kad verktumei,
O kumščiai – kad kumščiuotum,
Tau keliai – kad ropotumei,
Pirštukai – kad skaičiuotum.
Nosytė – kad tekėtų,
Liežuvis – rodyt draugui,
Ausytės – negirdėti,
Kakta – ragučiams augti.
Žandukai – kad išteptum
Uogienėm ir garstyčiom,
Galva – kad susiprastum,
Kas neteisinga šičia.

IŠ KO PADARYTI VAIKUČIAI

Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?
Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai?
Čia dėta meduolių iš pienių medaus,
Berta mėlynių iš miško tankaus.
Dar būna pridėta aušrinės spalvos,
Rasos įmaišyta ir ryto gaivos.
Melsvųjų akelių mamytė norėjo -
Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo.
Kai pasvajojo žalių ar pilkų,
Ežero buvo prašyta spalvų.
Dukrelės tebūna auksiniai plaukai -
Saulėj bangavo kviečiai ir linai.
Reikia sūneliui plaukelių juodų -
Varnelė atskrido, pamojo sparnu.
Taip po truputį ir turim vaikutį.
Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam.

O be to, eilėraščių ir dainelių mokinimasis treniruoja smegenis, lavina atmintį ne tik jūsų vaikų, bet ir jūsų pačių! Myluokimės ir mankštinkime smegenėles!