Saugo angelas sargas
Iki 24 savaitės antrasis Jurgitos nėštumas buvo visiškai sklandus. Deja, 24 savaitę pradėjo tekėti vandenys. „Supratau, kad kažkas yra ne taip. Su švyturėliais nuvykau į Kauno kliniką. Manęs paklausė ar turiu daugiau vaikų, kai pasakiau, kad auginu sūnų, pasiūlė vieną iš variantų – komplikuotą nėštumą nutraukti. Kai pamatė, kad neturiu tokių minčių ir degu tikėjimu, kad viskas bus gerai, paguldė į ligoninę. Paaiškėjo, kad laukiuosi dvynių. Gulimame rėžime pavyko juos išnešioti iki 28 savaitės. Tada į pasaulį pasibeldė du maži žmogeliukai – Benediktas Jonas, svėręs 1,03 kg, ir Bernardas Petras – 1,3 kg. Skubėjome juos pakrikštyti, nes supratome, kad situacija yra labai trapi. Broliukas išgyveno parą ir iškeliavo pas Dievulį, palikęs visą savo stiprybę Benediktui. Taigi turime angelą sargą ir tikiu, kad būtent jis apsaugojo Benediktą Joną nuo visų bėdų“, – pasakojo dabar jau tris vaikučius auginanti Jurgita.
Moteris prisipažįsta, kad buvo labai sunku. „Reikėjo atsisveikinti su vienu broliuku, o kitam pienelį nešti. Kol mažylis išmoko kvėpuoti, valgyti, palaikyti kūno šilumą, teko daug tyrimų, adatų ir kitokių intervencijų patirti... Apnėjos, širdutės botalo latako uždarymo operacija, sepsis, meningitas... Tačiau žaibiška medikų reakcija ir profesionalumas išsprendė visas iškilusias problemas“, – pasakojo mama.
Nepalūžti ir tikėti, kad viskas bus gerai, Jurgitai labiausiai padėjo vyras, kuris tapo ir mama ir tėčiu namuose likusiam tuomet dvejų metų sūnui. Be to, moteris ypač dėkoja medikams už begalinį profesionalumą ir psichologinę pagalbą. „Netikėjau, kad tokie stebuklai gali įvykti. Kai pati savo akimis pamačiau ir dar mažesnių žmogeliukų inkubatoriuose, supratau, kad medicina daro stebuklus. Taip pat – mamų bendraminčių draugystė. Viena kitos vaikučius pažinome ir pamilome, žinojome apie visus tyrimus, kiekvieną situaciją. Vienoms jau taip buvo, drąsinome, kad viskas bus gerai. Iki šiol susiskambiname ir pasidomime vienos kitų vaikiukais“, – pasakojo moteris.
Vis dėl to kaip po nakties ateina diena, taip ir Jurgitos šeimos gyvenimas ėmė šviesėti. Beveik tris mėnesius praleidus Kauno klinikose Jurgita su net 1,7 kg sveriančiu Benediktu Jonu išvyko namo. Kaip dabar prisimena, močiutė vos pataliukuose rado taip lauktą anūkėlį.
Pasivijo bendraamžius
Kai Jurgita su mažyliu pagaliau grįžo namo, nebuvo „žali“ tėveliai, todėl viskas buvo paprasčiau. „Neramiausi buvo pirmi pusantrų-dveji metukai, nes reikėjo važinėti į tyrimus, puolė kvėpavimo takų ligos. Bet kai kaskart grįždavome su puikiais rezultatais, gyvenome vis ramiau ir ramiau. Benediktas viską darydavo savo koreguotu amžiumi. Iš pradžių skaičiavome ne nuo tada, kada gimė, o nuo tada, kada turėjo gimti. Pirmus metus net šventėme du gimtadienius, o iki dvejų metų jis pasivijo savo bendraamžius: puikiai vaikščiojo, kalbėjo ir iki šiol neturime jokių bėdų“, – džiaugėsi Jurgita.
Jau darželyje auklėtoja pastebėjo, kad Benediktas Jonas labai raiškiai skaito, todėl nusiuntė į konkursą, kur tapo laureatu. Nuo to laiko berniukas kasmet atstovauja mokyklą skaitovų konkursuose. „Jis dainuoja chore, groja klarnetu, šoka tautinius šokius, mėgsta sportuoti, patinka dailė. Yra labai smalsus, turi daug draugų. Kaip ir kiti berniukai, yra aktyvus – ir išdykauja, ir plepa. Yra labai drąsus“, – pasakojo apie dabar jau dešimt metų sulaukusį Benediktą Joną.
Kitoms neišnešiotukų mamoms ji patarė tikėti, kad viskas bus gerai. „Patys įsitikinome, kad ankstukai gali ne tik neatsilikti, bet ir aplenkti kitus. Patariu rinkti žinias, bendrauti su kitais tėvais, medikais. Labai daug drąsos linkiu, nes aplinkinių nuomonė kartais skaudina, žmonės kartais nepagalvodami pasako: nieko čia nebus, per mažas arba kad bus kitoks. Svarbiausia suremti pečius artimiesiems ir su dainomis, maldomis, meile ir tikėjimu laukti to stebuklo. Nesigraužti ir nekaltinti savęs. Nors iš pradžių tai nėra lengva, pradedi galvoti, o ką aš dariau ne taip, o dar ir kiti sako: o gal tu tą ir tą padarei. Užbraukite praeitį ir džiaugitės kiekviena diena, nes tai yra stebuklas. Mes pradėjome tikėti stebuklais nuo Benedikto Jono gimimo“, – sakė Jurgita.
Mitai ir faktai apie neišnešiotukus:
Mitas – tu sukėlei priešlaikinį gimdymą
Neišnešiotukų mama linkusi kaltinti save dėl to, kad pagimdė vaikelį anksčiau laiko ir negali jam padėti. Ši kaltė gali lydėti per visą gyvenimą.
Faktas
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, maždaug pusė visų ankstyvų gimdymų yra dėl nežinomų priežasčių. Apie 30 proc. yra dėl išankstinio ankstyvojo membranų skilimo (pPROM), o 15-20 proc. – dėl medicininių priežasčių, tokių kaip preeklampsija, placentos atsitraukimas, gimdos augimo apribojimas (IUGR) ir kt. Kiti priežastiniai veiksniai, susiję su priešlaikiniais gimdymu, yra genetika, poveikis aplinkai, gyvenimo būdas, nevaisingumo gydymas ir netinkama gimdos kaklelio priežiūra.
Neišnešioti naujagimiai gimti gali bet kurioje šeimoje.
Mitas – negalėsite būti su savo kūdikiu
Jei negalite laikyti savo kūdikio ar kartais net liesti, kaip jūs kada nors sukursite meilę su jais?
Faktas
Jūs negalėsite iš karto paimti vaikelio, gimusio per anksti ant savo rankų ar po kelių dienų parsivežti jo/jos namo. Su medicinos personalo pagalba reikia rasti būdų, kaip užmegzti santykį su savo vaiku ligoninės aplinkoje.
Dalyvaukite „kengūros“ priežiūroje (oda ant odos).
Skaitykite arba dainuokite kūdikiui. Pakeiskite vystyklus, pamatuokite temperatūrą, jei įmanoma, įsitraukite į vaikelio maitinimą.
Atsineškite daiktus iš namų: nuotraukų, pledą – daiktai su kvapu įkvepia ir kuria naminę aplinką. Paklauskite gydytojų, kas yra leidžiama kūdikio inkubatoriuje ar lovelėje.
Mitas – tavo vaikelis pasivys bendraamžius iki 2 metų
Gali būti, bet nebūtinai.
Faktas
Daugelis tėvų stengiasi pakoreguoti koreguotą amžių iki dviejų metų. Bet tai nereiškia, kad neišnešiotukas bus pasivijęs savo bendraamžius. Kai kuriems mažyliam, ypač gimusiems labai ankstyvo gimimo amžiaus ir mažo svorio, vis dar gali vėluoti kalbos vystymąsi, sutrikusi stambioji (pvz.: koordinacija ir pusiausvyra), smulkioji motorika (pvz.: pieštuko laikymas, neišsivysčiusi kalba). Maždaug 40 proc. anksčiau laiko gimusių vaikų patiria silpnus motorikos sutrikimus.
Vėlesniame amžiuje ankstyvas sveikatos sutrikimo atpažinimas yra labai svarbus, nes laiku to nepadarius, gali turėti pasekmes visam likusiam gyvenime.
Mitas – jūsų 36 savaitę gimęs naujagimis nėra neišnešiotas
Neišnešiotas naujagimis yra gimęs iki 37-osios nėštumo savaitės.
Faktas
Kūdikiai, gimę nuo 34 iki 37 savaičių, yra laikomi „vėlesnio laiko neišnešiotukais“. Nors jie dažniausiai atrodo kaip mažesnės kūdikių versijos, moksliniai tyrimai parodė, kad jie taip pat turi sveikatos iššūkių.
Bendrieji neišnešiotų naujagimių iššūkiai, kurie būdingi ir vėlesnio laiko neišnešiotukams:
Kvėpavimo sutrikimai
Hipoglikemija
Gelta
Bloga termoreguliacija
Maitinimo iššūkiai
Vėlyvojo laikotarpio neišnešiotukai paprastai pasiveja raidą per pirmuosius gyvenimo metus, tačiau kai kurie jų turi „nematomą negalią“, kaip:
• Kalbos vėlavimas
• Skaitymo/rašymo sunkumai
• Supratimas
• Dėmesio koncentravimas
• Impulso kontrolė
• Organizaciniai įgūdžiai
Mitas – jūsų kelionė baigiasi, kai paliekate ligoninę
Jūsų kūdikis yra pakankamai sveikas, kad sugrįžtų namo! Dabar galite pamiršti ligoninę.
Faktas
Grįžti namo po didelių išbandymų yra puikus, bet tuo pačiu bauginantis etapas. Tai nereiškia, kad kelionė baigėsi. Kokie draugai ar artimieji gali nesuprasti, kad ankstyvas ar trauminis gimdymas, buvimas ligoninėje, gali turėti ilgalaikių fizinių ir emocinių problemų tiek vaikams, tiek tėvams. 70 proc. šeimų patiria nerimą, depresiją ir potrauminio streso sutrikimą. Didesnė skyrybų, atsiskyrimo, vaiko užgauliojimo rizika.
Pagal PSO ir Lietuvos statistika
• 1 iš 10 naujagimių pasaulyje gimsta neišnešiotas.
• Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė pasaulyje.
• Lietuvoje remiantis statistikos duomenimis 2017 gimė 1704, t.y., 82 naujagimiais daugiau nei 2016.
• Kasmet pasaulyje gimsta apie 15 mln. neišnešiotų naujagimių, arba maždaug kas 10 vaikas.
• Kai kuriose šalyse pasaulį išvysta 5–18 proc. ankstukų, Lietuvoje – 5–6 proc.
• Daugiau kaip 1,1 mln. visų kasmet į pasaulį ateinančių neišnešiotų naujagimių neišgyvena.
• Net 75 proc. jų suteikus reikalingą pagalbą būtų galima išgelbėti.
• 2016 m. Lietuvoje gimdė 28 521 moteris, gyvi gimė 28 767 naujagimiai. Prieš laiką gimė 1622 gyvi ir 84 negyvi vaikai.
• Medikų teigimu, miršta net apie 99 proc. iki 24 nėštumo savaitės pasaulį išvydusių mažylių, 95 proc. – iki 26 savaitės. Tačiau gimę 28 nėštumo savaitę turi net 80 proc. tikimybę išgyventi.
• Išnešiotų naujagimių mirtingumas nesiekia 1 proc.
• Nuo Nepriklausomybės pradžios mažiau nei 1 kg sveriančių naujagimių išgyvenamumas
Lietuvoje padidėjo nuo 12 iki 65 proc., o didesnių, sveriančių 1–1,5 kg, – nuo 48 iki 95 proc.
• Teoriškai įmanoma užauginti net 22 nėštumo savaitę gimusį kūdikį. Japonai didžiuojasi
išgelbėjantys apie 50 proc. tokių naujagimių. Tačiau likusiame pasaulyje jų išgyvenamumas labai nedidelis.