Kas dešimtas naujagimis – neišnešiotas
Kaip spaudos konferencijoje Seime sakė asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė Asta Radzevičienė, ne šiaip sau neišnešiotukai vadinami brangiausiais pasaulyje vaikais. „Planuodami šeimą niekas nesitiki, kad vaikutis gims anksčiau laiko. Neišnešiotumas ištinka netikėtai, neplanuotai, ir tai didžiulis šokas, stresas šeimai. Kūdikėlį, kuris dar turi būti tavo pilve, matai inkubatoriuje, apraizgytą laideliais, negalintį ne tik kvėpuoti, bet ir valgyti. Negali jo priglausti, kasdien esi tarp gyvybės ir mirties. Vienas iš dešimties kūdikių pasaulyje gimsta neišnešiotas. Lietuvoje 1704 naujagimiai pernai gimė neišnešioti, tai yra 5 proc. daugiau nei užpernai. Stebima, kad neišnešiotų naujagimių daugėja“, – sakė A.Radzevičienė.
Organizacijos atstovai keliaus po regionus, dalindamiesi informacija su šeimomis, kurios susilaukia neišnešiotukų. Kaip pabrėžė A.Radzevičienė, problemos išrašius iš ligoninės nesibaigia. „Ypatingai trūksta pagalbos regionuose, nes Lietuva nėra du su puse miesto, kur didžiosiose ligoninėse koncentruota iš tiesų puiki specialistų pagalba. Regionuose žmonėms iškyla didžiulių iššūkių, ypač stebint tolesnę neišnešiotukų raidą“, – sakė asociacijos vadovė.
Pasak A.Radzevičienės, pagalba neišnešiotukų šeimoms regionuose labai skiriasi, nes nėra vieningų pagalbos standartų. „Tam, kad būtų paisoma neišnešiotų vaikų priežiūros ir gydymo standartų visose ES valstybėse, jie lapkričio 27 dieną bus pristatyti Briuselyje. Tikimės, kad visiems bendri ir privalomi reikalavimai pasitarnaus neišnešiotukų priežiūrai Lietuvoje“, – teigė pašnekovė.
Šiandien išgyvena dauguma
Kaip spaudos konferencijoje sakė Neonatologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klinikos vadovė prof. Rasa Tamelienė, prieš dvidešimt metų gimusių mažiau kilogramo svorio naujagimių išgyvendavo apie 10 proc., o šiandien – dauguma. „Tačiau neišnešiotumo problema išlieka labai didelė. Dabar mums nebeužtenka, kad kūdikiai tik išgyventų, svarbu, kad būtų kuo sveikesni. Deja, bet kuo mažesnio svorio naujagimis gimsta, tuo didesnė rizika, kad turės raidos sutrikimų“, – sakė profesorė.
Pasak Neonatologijos klinikos vadovės, kiekviena neįgalumo ar sutrikimo sritis šeimai be galo didžiulis stresas. „Šiuo metu neišnešiotus gimusius kūdikius stebime prenataliniuose centruose iki metų. Tačiau jie vėliau išsibarsto po visą Lietuvą ir centralizacijos nebelieka. Specialistai sako, kad neišnešiotukai turėtų būti centralizuotai stebimi ir vėliau, iki pat mokyklos, nes skiriasi nuo išnešiotų vaikų“, – pabrėžė prof. R.Tamelienė.
Daktarės nuomone, nepakankama pagalba ir šių vaikų šeimoms. Kaip ją stiprinti ir suvienodinti regionuose, ir buvo kalbama ketvirtadienį Seime surengtoje konferencijoje.
ELTA primena, kad kūdikiai iki 34 savaičių gimsta ir prižiūrimi tik dviejose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. „Europoje kas dešimtas žmogus gimsta neišnešiotas, ir visi turime stengtis, kad neišnešiotukams bei jų šeimoms būtų suteikta kuo geresnė pagalba“, – pabrėžė prof. R.Tamelienė.
Padės socialinė akcija
Kaip gyventi, kai kūdikis gimsta anksčiau laiko, kur ieškoti pagalbos, spręsti vėliau iškylančias problemas dažnai šeimai – iššūkis. Šį kelią praėjusi mama Dalia Kuliešienė sako, kad Lietuvoje vaikams su negalia sąlygos ugdytis – nepakankamos, o tėvams – labai ribotos pagalbos galimybės.
Kaip sako pati mama, ji gyvena per 16 tūkst. šeimų, auginančių vaikus su negalia, realybėje. Socialinę akciją „Galios dėžutė“ sumaniusi D.Kuliešienė inicijavo informacinį leidinį apie neišnešiotukus su aiškiai išdėstyta informacija, kokie iššūkiai laukia šeimų ir kaip konkrečiai juos spręsti. Planuojama, kad „Galios dėžutės“ jau kitų metų pradžioje pasieks visos šalies savivaldybes.
„Tai koncentruotas informacinis leidinys apie švietimo aktualijas, socialinę, medicininę pagalbą specialistams ir neišnešiotukų šeimoms. Leidinyje įvardyti pagalbos būdai, paslaugų sąrašai, institucijų žemėlapiai, kur šeimai kreiptis. Informacija susisteminta, vienoje vietoje“, – pridūrė iniciatyvos autorė.
D.Kuliešienė apgailestavo, kad augindamos vaikus su negalia Lietuvoje šeimos vis dar priverstos reikalauti pagalbos, kuri turėtų būti visiems prieinama. „Tai, kas viešai deklaruojama apie koordinuotą pagalbą, realybėje tėra tik žodžiai. Supratusi, kad pati esu valstybė valstybėje, ėmiausi iniciatyvos „Galio dėžutė“, – sakė mama.
Spaudos konferenciją „Galimybių plėtojimas, šeimai pritaikant koordinuotą ankstyvąją diagnostiką ir prevenciją“ inicijavo Seimo narė Monika Navickienė. Pasak parlamentarės, neišnešiotukus auginančioms šeimoms labai trūksta pagalbos, kuri galima tik bendradarbiaujant skirtingoms institucijoms tarpusavyje. „Teoriškai lyg ir viskas turėtų sklandžiai veikti, aprašai sutvarkyti, bet realybėje susitarimai veikia tik popieriuje, ypač regionuose, kur profesionalų mažiau“, – konstatavo Seimo narė.
M.Navickienė padėkojo nevyriausybinei organizacijai, siūlančiai instrumentus, kaip kompleksinę pagalbą užtikrinti šeimoms, auginančioms anksčiau laiko gimusius vaikus. Pasak asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovės A.Radzevičienės, neišnešiotukas laiką dažnai aplenkia ne tik gimdamas, bet ir mąstydamas, pastebėdamas tai, ko kiti nepastebi. Šie maži žmonės kovai už gyvenimą sutelkia visas savo jėgas, todėl, pasak asociacijos vadovės, jautrias jų charakterio savybes ir polinkius derėtų ne slopinti, o kaip tik puoselėti.
Neišnešiotukų ir jų šeimų džiaugsmus bei rūpesčius atspindi fotografijų paroda, kuri kelias savaites bus eksponuojama Seime.
