Vaikų lopšelius, darželius ir dienos centrus, kuriuose dirba specialistai, lankantys mažyliai rečiau turi prastus socialinius įgūdžius, sudėtingus santykius su bendraamžiais ir elgesio sutrikimus vėliau vaikystėje, palyginti su vaikais, kuriuos iki trejų metų prižiūrėjo šeima, draugai ar kvalifikuota vaikų auklė.
Ankstesni tyrimai parodė, kad ankstyva vaikų priežiūra gali paskatinti vaiko kalbos ir mąstymo įgūdžius bei galbūt jų akademinius gebėjimus, tačiau nebuvo galutinių išvadų apie galimą jos poveikį vaikų elgesiui.
Naujas Sorbonos universiteto (Prancūzija) mokslininkų atliktas tyrimas aiškinosi šių veiksnių poveikį vaiko sveikatai ir raidai. Tyrime dalyvavo 1428 vaikai. Buvo stebima jų emocinė raida nuo gimimo iki aštuonerių metų, naudojant tėvų atsakymus, pateiktus vaikui esant trejų, penkių su puse ir aštuonerių metų amžiaus.
Tyrime teigiama, kad Prancūzijoje formali vaikų priežiūra yra plačiai paplitusi, ji pasižymi gera kokybe ir yra prieinama visiems, beveik visi vaikai pradeda mokytis būdami trejų.
Tyrimas, publikuotas leidinyje „Journal of Epidemiology and Community Health“, ištyrė 636 vaikus, kuriuos iki trejų metų prižiūrėjo kvalifikuota vaikų auklė, 367 vaikus, lankiusius dienos priežiūros įstaigas, ir 425 mažylius, kuriais rūpinosi šeima ar draugai.
Iš tyrime dalyvavusių vaikų 15,5 procento turėjo elgesio sutrikimų, 16 procentų – emocinių sutrikimų, 13 procentų – prastus socialinius įgūdžius ir 7 procentai sunkiai mezgė draugystes su savo bendraamžiais. Tačiau nagrinėjant skirtingas grupes, specialistų lopšeliuose ir dienos priežiūros centruose iki trejų metų prižiūrėti vaikai išsiskyrė geresniais socialiniais įgūdžiais, turėjo mažiau emocinių ir elgesio problemų palyginti su vaikais, kuriuos prižiūrėjo šeimos nariai ar draugai. Šis skirtumas labiau išryškėjo tarp vaikų, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankė metus ar daugiau. Pasak tyrimo, kvalifikuotų auklių prižiūrėti vaikai turi daugiausiai elgesio problemų.
Mokslininkai pažymi, kad tai buvo stebėjimo tyrimas, ir, norint išsiaiškinti minėtų veiksnių poveikį tolimesniam šių vaikų gyvenimui, reikia daugiau tyrimų.
Pasak tyrėjų, prie mažesnės ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankiusių vaikų elgesio problemų rizikos galėjo prisidėti psichiniai stimulai, kuriuos vaikai gauna žaidimų metu, taip pat jų sulaukiami pagyrimai, taisyklės, kurių jiems reikia laikytis, ir bendravimo su jais besirūpinančiais žmonėmis kokybė.
„Prieiga prie aukštos kokybės vaikų priežiūros pirmaisiais gyvenimo metais gali pagerinti vaikų emocinę ir kognityvinę raidą, užkirsti kelią tolimesniems emociniams sunkumams ir paskatinti prosocialinį elgesį“, – teigiama tyrimo išvadose.
