Motinos pienas yra pats maistingiausias ir imunitetą stiprinantis produktas kūdikiams ir mažamečiams vaikams, rašoma pranešime spaudai. Tai ne tik natūralus ir optimalus būdas maitinti vaikus, bet taip pat jis skatina motinos ir vaiko bendravimą nepriklausomai nuo aplinkos. Žindymas yra sveikatinantis, neteršiantis, daug išteklių nereikalaujantis, gamtą tausojantis ir natūralus mitybos būdas bei maistinių medžiagų šaltinis.
Siekiant įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos tikslą, kad išimtinai būtų žindoma 50 proc. ir daugiau kūdikių, planuojama iki 2025 m. imtis koordinuotų veiksmų. Yra daug akivaizdžių įrodymų, kad optimalus žindymas turi teigiamą poveikį. Anot specialistų, motinai padeda reguliuoti pastojimą, mažėja krūtų ir kiaušidžių vėžio rizika, mažėja hipertenzijos rizika. Vaikui padeda kovoti su infekcijomis, mažėja viduriavimo atvejų dažnumas ir sunkumas, mažėja kvėpavimo takų infekcijų ir ūminio vidurinės ausies uždegimo rizika, užkerta kelią dantų ėduoniui ir netaisyklingam sąkandžiui bei didina intelektą.
PSO ir UNICEF rekomenduoja:
– Žindymą pradėti (inicijuoti) ne vėliau kaip 1 valandą nuo gimimo.
– Išimtinio žindymo trukmė – 6 mėnesiai.
– Tęsti žindymą iki 2 metų amžiaus ir ilgiau, nuo 6 mėnesių į mitybą įtraukiant tinkamus papildomus maisto produktus.
Trumpalaikės ir ilgalaikės su nežindymu susijusios išlaidos daro įtaką visai visuomenei. Tyrimai rodo, kad nežindomi kūdikiai turi žemesnį IQ, todėl sumažėja jų galimybės gauti tinkamą išsimokslinimą, dėl to ateityje jų pajamos bus mažesnės. Žemi žindymo rodikliai prisideda prie išaugusio sergamumo, dėl to didėja sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos. Be to, kūdikių mišinukų gamyba, pakavimas, saugojimas, platinimas ir paruošimas prisideda prie žalos aplinkai.
Pasaulio žindymo iniciatyvų aljanso (World Alliance for Breastfeeding Action – WABA) pateikiami faktai:
– Visame pasaulyje 155 mln. vaikų iki 5 m. turi augimo sutrikimų.
– 52 mln. vaikų kenčia nuo išsekimo ir 41 mln. vaikų turi antsvorio.
– Tyrimai rodo, kad žindymas, palyginti su dirbtiniu maitinimu, sumažina nutukimo riziką 10 proc.
– Daugiau nei 1,9 mlrd. suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) turi antsvorio, tarp jų 650 mln. yra nutukę.
– Žemo ir vidutinio lygio pajamų šalyse žindomų kūdikių mirties rizika pirmaisiais gyvenimo metais yra 21 proc. mažesnė nei tų, kurie niekad nebuvo žindomi.
– 815 mln. žmonių visame pasaulyje trūksta saugaus maisto, jie kenčia nuo nepakankamos mitybos, o didžioji jų dauguma – 489 mln. žmonių – gyvena karinio konflikto kamuojamose šalyse.
– Motinos pieno kokybė ir kiekis nepriklauso nuo moterų mitybos sąlygų, išskyrus retus išsekimo atvejus (tik 1 proc. atvejų).
– Manoma, kad iki 2019 m. dirbtinio maitinimo mišinių, skirtų kūdikiams maitinti, pardavimai pasieks beveik 70,6 mlrd. JAV dolerių.
– Vos 1 kg dirbtinio maitinimo mišiniui paruošti reikia daugiau nei 4000 tūkst. litrų vandens.
– Visame pasaulyje skaičiuojama apie 60 mln. pabėgėlių ir migruojančių asmenų, daugelis iš jų yra vaikai ir moterys, kuriems gresia įvairių formų nepakankama mityba. Maitinimas krūtimi galėtų padėti spręsti šią problemą.
– Sumažinus kūdikių žindymo trukmę, intelekto koeficientas (IQ) sumažėja 2,6 balo.
– Žindymas yra viena geriausių investicijų į pasaulinę sveikatą. 1 JAV doleris, investuotas į žindymą, generuoja 35 JAV dolerių ekonominį atsaką.
– Atsisakymas maitinti krūtimi kasmet sudaro 302 mlrd. JAV dolerių ekonominių nuostolių – tai sudaro 0,49 proc. bendrojo pasaulinio vidaus produkto.
