„Į paruošiamąsias grupes Ispanijoje vaikai privalomai eina nuo 3 iki 5 metų. Iki to lanko lopšelius – darželius arba vaikus prižiūri jų seneliai, čia tai gan populiaru, nes vaiko priežiūros atostogos nėra tokios ilgos kaip Lietuvoje. Kadangi mokslas vaikams privalomas nuo 3 metų, tai į ugdymo įstaigas patenka absoliučiai visi trimečiai. Jeigu nėra vietos šalia namų, priims į artimiausią esančią. Kai atsiranda vietos, vaikas iškart perkeliamas. Jeigu vaiko nevedi į mokyklą, iškart prisistato socialiniai darbuotojai patikrinti situacijos namuose.
Lietuviai į ispanų valstybines mokyklas priimami taip pat kaip ir vietiniai ar vaikai iš kitų Europos Sąjungos šalių. Mokslo metai čia neprasideda rugsėjo 1 dieną, kaskart skirtingai. Šiais metais prasidės rugsėjo 11 d. Beje, pirmoji mokslo diena čia visiškai nesureikšminama, su gėlėmis pamatysi nebent tik ką atvykusius iš tų šalių, kurie įpratę sveikinti mokytojus ir švęsti šią dieną. Čia nėra jokios pompastikos. Bet kas čia švenčiama rimtai, tai mokslo metų pabaiga. Va tada būna tikros fiestos: mokinių pasirodymai miestų aikštėse, vyksta visokie koncertai, visi džiaugiasi, kad baigėsi dar vieni metai ir tikrai linksmai švenčia! Žodžiu, nelabai panašu į mus, kai daugiau švenčiame mokslo metų pradžią, nei pabaigą“, – nuoširdžiai juokiasi Rūta.
Vaikai, pasak lietuvės, parengiamosiose mokyklos grupėse nemiega. Bent jų mokykloje jos vaiko didelė klasė suskirstyta atskiromis zonomis: gamtos pažinimo, istorijos, geografijos, muzikos, dailės, matematikos, klasė turi išmaniąją lentą. Viskas pateikta žaismingai, kartu paveiki aplinka, tinkama pradėti ugdytis. Vaikai daug būna lauke, kiekviena grupė turi savo atskirą kiemą, išeinantį į bendrą.
Suėjus šešiems metams ispanų vaikai eina į šešiametę pradinę mokyklą, tuomet seka keturmetė privaloma vidurinė mokykla, ir jau tuomet galima rinktis ką nori veikti: eiti mokytis toliau dvejus metus į taip vadinamas bakalaureato studijas (kurias pabaigus, gali stoti į universitetus) arba gali rinktis profesines įvairių pakopų mokyklas pagal mokslo trukmę ir lygį.
Ateina su muzika, per pertraukas iš teritorijos neišleidžiami
Rūta pasakoja, kad jos mieste į visas mokyklas vaikai ateina skambant muzikai, ir išlydimi su muzika: „Lauke kaba kolonėlės, iš kurių sklinda nuotaikingos ispaniškos dainos, parengiamosiose grupėse – daugiau vaikiška, mokyklose – populiari to meto muzika. Čia ji groja tol, kol visi vaikai susirenka ir atitinkamai, kai visi išeina. Vaikai pasitinkami ir išlydimi lauke. Pasitikdamos ar išlydėdamos vaikus, aišku, daugiau jaunesnėse klasėse, auklėtojos juos apsikabina, būna ir išbučiuoja. Labai retai mačiau vaikų, kurie verktų, liūdėtų. Gal net išvis nemačiau, nes neprisimenu.
Ispanijoje labai dažnai naudojamas žodis tranquilo, kas lietuviškai reiškia nesijaudink, ramiai. Tai ispanai taip gyvena, stengiasi nesukelti vienas kitam streso, turbūt dėl to ir gyvena ilgiausiai Europoje, čia vidutinė gyvenimo trukmė yra 83.3 metai.
Nuo pat pirmos atėjimo minutės mokyklos suteikia šiltą, jaukią, draugišką, pakilią ir nestresinę atmosferą. Nuo pat pradžių pastebėjau labai aiškiai, kad čia ypatingai vertinama ir stebima vaiko psichinė sveikata. Mums neteko susidurti su patyčiomis, nes vis paklausiu vaikų, ar jų arba kitų klasėje kas nors nežemina, neskaudina, ar jie patys neskriaudžia kitų. Nieko panašaus į patyčias negirdžiu. Kad su vaikais čia gražiai elgiamasi labai matosi pačiuose vaikuose, kurie visada noriai ir laimingi tiek eina į mokyklą, tiek patenkinti sugrįžta iš jos, patys bėga prie mokytojų, apie juos gražiai kalba.
Namų darbų pradinėse klasėse neužduodama daug, viską stengiamasi atlikti besimokant mokykloje, vyresnėse klasėse jų proporcingai daugėja, bet kad būtų nežmoniškai apkrauti, taip nėra. Beje, jei vaikas turi sunkumų su kuriuo nors dalyku, jam mokykla skiria mokytoją nemokamai, kad padėtų. Kitų ES šalių vaikus mokyklose puikiai priima, taip pat jiems yra suteikiamos nemokamos ispanų kalbos pamokos“.
Pasak lietuvės, mieste, kur gyvena, prie visų mokyklų visus metus kiekvieną rytą ir kai vaikai išeina iš ugdymo įstaigų visada budi policija, reguliuoja eismą, prižiūri tvarką. Pareigūnai visuomet šypsosi, sveikinasi su vaikais, kaip ir vaikai su jais. Kai kurios gatvės visai šalia įėjimo į mokyklą tuo metu būna netgi užtvertos. Visi tai žino, niekas dėl to panikos nekelia.
Ugdymo įstaigų kiemai yra rakinami, bet kada norint nepateksi. Turbūt todėl čia niekada nevėluojama atvesti vaikų, nes tiesiog rasi užrakintus vartus ir niekas jums jų neatidarys. Vaikai iš teritorijos nei pamokų, nei pertraukų metų neišleidžiami, nebent kažkas atsitinka rimto, tada mokytoja skambina tėvams ir jie juos pasiima. Iš esmės, vaikai iki ketvirtos klasės atiduodami tik tėvams arba kitam žmogui, prieš tai susitarus. Pasiėmimas mažesnių vaikų iš įstaigų labai aiškus ir paprastas: visi tėvai ateina nustatytu laiku, per 10 ar daugiausiai 15 minučių visi vaikai išsivedami. Galima stebėti, kaip šiltai ir betarpiškai tarpusavyje bendrauja tėvai ir jų vaikų mokytojai.
„Kalbant apie aprangą, tai mūsų mokykloje, kaip ir neretai kurioje, uniformų nėra, tad vaikai rengiasi kaip nori, aišku, galioja tam tikros nerašytos taisyklės, neinama su treningais ir panašiai. Šiltų ar skirtingiems metų laikams pritaikytų drabužių Ispanijoje nelabai reikia, tad čia tikrai susitaupo didelės sumos. Drabužiai čia nėra brangūs, batų su kailiukais irgi nereikia. Pastebėjau, kad ispanai išties mėgsta gražiai aprengti vaikus į mokyklas, ir rengia juos pakankamai stilingai, bent jau mūsų mokykloje.
Taip pat pastebiu, kad tėvai yra labai bendraujantys tarpusavyje. Tai natūraliai jiems gaunasi ne tik dėl to, kad tauta yra mėgstanti bendrauti, bet ir dėl to, kad, pavyzdžiui, čia į vaiko gimtadienį įprasta kviesti visą klasę. Dažniausiai šventės vyksta parkuose, kur susirenka vaikai, jų tėvai, leidžia sau laiką ką nors kepdami, užkandžiaudami, bendraudami. Beje, kiekvienas atėjęs į gimtadienį vaikas, gauna dovaną nuo jį švenčiančio. Dovanos būna vienodos visiems vaikams, tai dažniausiai mielos smulkmenos“.
Griežtai draudžiama neštis šokoladą
„Mokyklose mokslai oficialiai baigiasi apie 14 val. Jeigu norima prasitęsti buvimą, mokama už pietus, kurie kainuoja apie 5 eurus, ir vaikas gali būti iki 17 val. Kaip daryti, gali nuspręsti tą patį rytą, norint palikti tądien vaiką ilgiau, užpildai talonėlį, įmeti į mokyklos kieme esančią dėžutę ir tiek. Vyresnėse klasėse sistema mokyklose skirtinga: vienur stovi maisto kioskai, kur vaikai gali nusipirkti ką nori, kitur veikia kavinutės, dar kiti nešasi patys. Jei pamiršai pasiimti maisto iš namų ar pinigų, gali likti ir nevalgęs, jei neturi, kas pavaišintų ar paskolintų, nes, kaip jau minėjau, mokiniai neišleidžiami.
Tie, kurie būna iki 14 val. nešasi savo pietų dėžutes, į kurias tėvai sudeda, ką nori: daržoves, suktinukus, vaisius, sumuštinukus, ką vaikas mėgsta. Griežtai draudžiama neštis į mokyklą šokoladą bet kokiam pavidale, ar tai būtų grynas šokoladas, ar saldainiai, ar bandelės su šokoladu. Mokytojos tikrina, kad nebūtų. Radus, primena tėvams, o gaminį išmeta. Iš esmės, bent jau mūsų mokykloje propaguojamas sveikas maistas, daug apie jį kalbama pamokose. Taip pat kai kuriose mokyklose net ir vyresnėse klasėse besimokantiems negalima neštis stiklinių gertuvių, iš esmės stiklinės taros“, – pasakoja Rūta.
Iki trečios klasės vaikui viską apmoka valstybė
„Už parengiamąją grupę, kurią vaikas lanko nuo 3 iki 5 metų kas mėnesį mokėti nereikia. Renkamas vienkartinis mokestis – apie 65 eurus nuo kiekvieno vaiko visiems metams. Tėvams nereikia daugiau nieko nei prisidėti, nei primokėti, nei kažką neštis, išskyrus tai, kad vaikai atsineša gerti ir savo pietus, jei juos pasiima anksčiau.
Auklėtojoms dovanoms renkamos visiškai minimalios lėšos, dažnai tai būna jų auklėtinių sukurti jai darbai. Jokių dovanojamų čekių neteko matyti, kaip ir papildomų rinkliavų, kad suremontuoti langus ar duris, ar net tualetinį nešti, kaip atsimenu kažkada būdavo Lietuvoje“ – sako Rūta.
Kiekvienas į pirmas dvi klases einantis vaikas Ispanijoje, pasak lietuvės, gauna mokinio krepšelį, kurį pilnai apmoka valstybė ir kurį surenka pati mokykla. Į krepšelį įeina visi vadovėliai, pratybos, kanceliarinės prekės nuo pieštukų, kreidelių, trintukų, dažų, flomasterių, liniuočių iki popieriaus it kitų reikalingų dalykų. Tai reiškia, kad tėvams savo vaikams nieko nereikia pirkti, apart mažos kuprinytės, su kuria keliauja į mokyklą, kad joje tilptų vandens gertuvė ir pietų dėžutė, jei nevalgo mokykloje.
Trečioje klasėje mokiniai taip pat turi savo krepšelį, kurį apmoka valstybė, ir kur mokykla duoda viską vietoje, tėvams patiems pirkti nieko nereikia. Tais metais prisideda tik vienas mokestis už dvejas pratybas: ispanų ir anglų kalbos. Kiekviena jų kainuoja nuo 15 iki 30 eur metams.
Knygos ir pratybos parengiamosiose ir iki ketvirtos klasės laikomos klasėse. Tam, kad nesinešioti vyresnėse klasėse knygų, pratybų, bent jų mokykloje galima išsinuomoti metalinę dėžę, kur gali palikinėti daiktus. Nuomos kaina yra 15 eurų metams.
Pabaigus dešimtą klasę gali pasirinkti, kur toliau
„Nuo 4 iki 6 klasės vadovėliai apmokami valstybės, reikia mokėti už pratybas. Priklausomai nuo mokyklos vienur už kanceliarines imamas vienkartinis mokestis iš tėvų, kuris vėlgi priklausomai nuo mokyklos, svyruoja apie 50 eurų. Tuomet mokykla vėlgi superka viską už tą sumą, tėvams rūpintis nereikia. Arba surašo labai konkrečiai, ką reikia nupirkti, turint minty, net ir kokių brandų. Čia iki 6 klasės žiūrima, kad vaikai neišsiskirtų savo daiktais, todėl mokyklos dažniausiai pačios rūpinasi krepšeliu.
Nuo 7 iki 10 klasės prasideda kita sistema, vadovėlius vis dar apmoka valstybė, mokama už pratybas, tėvai jau patys perka vaikams kanceliarines prekes. Kaina gaunasi panašiai iki 50 eur. Jeigu reikia kuprinės, jų kaina prasideda nuo 30 eur.
Nuo 11 klasės prasideda dvimetės bakalaureato studijos, kurios nėra privalomos, mokiniai taip pat gali pasirinkti trimetės vidurinės ir aukštesniosios profesinės mokyklos studijas.
Norintiems mokytis dar dvejus metus bakalaureate, reikia pirkti ir vadovėlius, ir pratybas, ir kitas studijoms reikalingas prekes“, – pastebi Rūta.
Pasak lietuvės, būrelių vaikams kainos čia nesikanžioja, nors tik dabar renkamos grupės, nes mokslo metai dar neprasidėjo, ir bus aišku tikslesnės įmokos, bet praėjusiais metais būrelių kainos svyruodavo apie 25 eurus mėnesiui, ar tai šokiai du kartus per savaitę, ar tai dailė, ar muzika, ar futbolas. Brangesni yra užsienio kalbų užsiėmimai, čia individuali pamoka kainuoja apie 15 eurų.
