Šiuo metu didžiausiu profesijos trukūmu Ignas laiko visą nematomą darbą: „Labai daug dokumentų ir popierių, kurie turi būti sutvarkyti, viskas natūralu. Kai juos rašai, supranti, kodėl taip turėtų būti, bet to darbo yra labai daug“, – kalba biologijos mokytojas.
Ignas dirba itin dideliame kolektyve, čia virš 100 mokytojų, o mokykloje mokosi virš 1000 vaikų. Biologijos mokytojas per dieną turi 4–5 pamokas, tai yra vadinamasis etatas, daugiau pamokų jis neima. Taip pat jis turi auklėtinių grupę, tad krūvis yra pakankamas.
Pašnekovas sako, kad dažnas pedagogas turi didesnį pamokų krūvį ir tą nulemia tam tikrų mokytojų trūkumas: „Tie krūviai tokie didžiuliai, kad mokytojų tiesiog trūksta ir kad tą patį krūvį pakelti, tos pamokos išdalinamos esamiems mokytojams“, – kalba jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šalies mokymo įstaigose trūksta apie 600 mokytojų, prieš Rugsėjo 1-ąją ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad besirenkančių pedagogikos studijas yra pakankamai.
„Mokytojų baigė pakankamai, skaičiai yra dideli, mums tiek pilnai užtektų, tačiau tik dalis iš jų ateina į mokyklas, dar mažesnė dalis grįžta į rajonus ir mažesnius miestelius dirbti mokytojais“, – kalbėjo ministrė.
Iki COVID-19 pandemijos atlikti tyrimai rodė, kad po kelių metų Lietuvos mokyklose truks kelių tūkstančių skirtingų dalykų mokytojų, pandemija prisidėjo prie mokytojų trūkumo didėjimo. 2021 m. vyriausybės strateginės analizės centro atlikta prognozė parodė, kad karantino sukelta įtampa ir nerimas stipriai pagausino darbo mokyklose paliekančių pedagogų gretas. Po pirmųjų pandemijos metų darbą planavo palikti pusantro tūkstančio mokytojų.
„Nėra mokyklos, kurioje netrūktų mokytojų. Šiuo metu yra dramatiška situacija, po trijų metų bus katastrofinė situacija“, – sako Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.
Nekonkurencingas atlyginimas
Biologijos mokytojas Ignas sako, kad kol kas gaunamo atlygio užtenka. Papildomai pinigų gauna už turimą auklėtinių klasę. Galimybių užsidirbti papildomai mokytojas mato, svarbiausia, kad tik būtų noro.
„Man, kaip jaunam žmogui, kuris gyvena savo bute, tikrai užtenka kol kas. Aišku, kaip aš sakau, namo nepasistatysi, bet patogiam pragyvenimui man tikrai užtenka“, – pasakoja biologijos mokytojas.
Ignas pripažįsta, kad būtent nekonkurencingas mokytojo atlyginimas gali būti viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nesirenkama šitos profesijos.
„Kai esi mokytojas, tu gauni algą pagal koeficientą. Ir tu gali kopti laipteliais, bet tas koeficientas keičiasi nedaug ir atlyginimas tikrai nebus žymiai didesnis net ir po daug metų darbo“, – kalba jis.
Rugsėjo 1-ąją aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovai surengė protesto akciją, ragindami didinti atlyginimus. Jie reikalavo darbo užmokestį akademikams didinti ne 10 %, o 30 %.
„Tų mokytojų atlyginimai, kurie daug dirba, yra neblogi, bet iš principo infliacija smarkiai apkarpė jų atlyginimus ir jie pradeda brazdenti“, – sakė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Darbas iš pašaukimo
Pasak ŠMSM viceministro Ramūno Skaudžio, siekiant, kad kuo daugiau mokytojų išbandytų mokytojo kelią, yra priimtas sprendimas, kad šiais metais pirmą kartą būtų padidintos stipendijos tiems, kas iš anksto sudarys sutartį su savivaldybe, mokykla ir tokiu būdu įsipareigos dirbti bent 3 metus per 5 m. laikotarpį, bent 0,7 etato.
Kaune dirbantis biologijos mokytojas Ignas sako, kad neturi atsakymo į klausimą, kaip pritraukti į mokyklas jaunus žmones. Jo manymu, nereikia į mokytojo darbą žiūrėti kaip į bet kurią kitą profesiją.
„Vis tiek šis darbas šiek tiek iš pašaukimo, tu jauti, kad tu nori dirbti su jaunais žmonėmis, tu nori ugdyti augančius žmones ir gal ne visi to nori“, – kalba mokytojas Ignas.
ŠMSM duomenimis, šiuos mokslo metus pradėjo 460 tūkst. mokinių ir studentų bei 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.
