„Neretai mokyklos susiduria su problema, kad po kiekvienų atostogų mokiniams reikia laiko „įsivažiuoti“ – vėl priprasti prie kasdienio ugdymo proceso. Po atostogų mokiniui sugrįžti lengviau, jei vaikas turi aiškią dienos rutiną, kurios laikosi nuolat. Taigi atostogos yra puikus laikas formuoti moksleivio rutiną, jei tokių įgūdžių dar nėra, arba mokytis gyventi kiek pakoreguojant dienos rutiną ir kartu neiškrentant iš jos“, – atsiųstame pranešime paaiškina Lina Sergejevienė, Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ pagrindinio ugdymo vadovė.
Išgirdus žodį „rutina“, vis dar neretas galvoja apie ją, labiau kaip apie neigiamą dalyką, o ne kaip apie teigiamą. Dažnai tai siejama su monotonija, nuobodžiu gyvenimu, spontaniškumo ir linksmybių nebuvimu. Tačiau tai daugiau stereotipinis mąstymas. L. Sergejevienė ne tik kviečia susimąstyti apie rutinos teikiamą naudą, bet ir kiekvienam tėvui pirmiausia paaiškinti vaikui, kodėl svarbu laikytis kasdienio režimo, kokią naudą jis teikia pačiam vaikui.
Turint dienotvarkę:
- daugiau nuveikiama (mažesnė tikimybė, kad nereikšmingi ir neplanuoti darbai išmuša iš kelio ir nedaromos nebūtinos užduotys);
- geresnė psichinė sveikata (chaose daugiau streso ir susierzinimo, atsiranda jausmas, kad nuolat veikiama ir nieko nepadaroma, o miego ir mitybos rutinos svarbą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija);
- daugiau laiko atsipalaidavimui (kai virš galvos nekaba skubūs bei svarbūs nebaigti darbai, nes jie padaromi, tai daugiau laiko lieka ir kokybiškam poilsiui, kas daro mus efektyvesnius ir produktyvesnius);
- išvengiama atidėliojimo, atsirandančio dėl motyvacijos stokos (dienotvarkė suteikia kryptį, nes kiekvienas veiksmas orientuotas į rezultatą, kurį trokštama pasiekti);
- atsikratoma blogų įpročių (kai susidėliojama dienotvarkė ir laikomasi jos 2–4 savaites, greitai geri dalykai tampa įpročiu ir visiškai išstumia senuosius netinkamus;
- geriau miegama (ritualai, atliekami prieš miegą, iš anksto nuteikia kūną miegui, sureguliuoja budrumo ir miego ritmą, o tai leidžia greičiau užmigti ir mėgautis kokybiškesniu poilsiu);
- visiškai kontroliuojamas savo pačių gyvenimas (atliekami veiksmai reikalingi jums ir jūsų asmeniniams tikslams pasiekti, o ne plaukiama pasroviui, nesuprantant, kaip greitai prabėga diena).
L. Sergejevienė sukonkretina, kad formuojant rutinos įgūdžius, tėvai su vaiku turėtų aptarti, ką vaikas norėtų veikti, tačiau kartu tėvams derėtų išsakyti ir savo lūkesčius, ko jie tikisi iš vaiko. Sudarant veiksmų sąrašą derėtų aptarti biologinius poreikius, dalykus, kurie privalomi daryti, veiklas, kurios suteikia gyvenimui prasmės, malonumus (kasdieninius už dienotvarkės laikymąsi) bei pramogas (kartą per savaitę kaip apdovanojimą).
Keltis ir gultis panašiu laiku
Atostogos – poilsio laikas, tačiau tai nereiškia, kad miegojimas iki pietų yra naudingas. L. Sergejevienė pataria, kad kalėdinių atostogų metu vertėtų laikytis miego režimo, tik švelniai koreguoto. Pavyzdžiui, jei vaikas kasryt į mokyklą keliasi 7 val., tai per atostogas tegul iš lovos išsiridena 8 val. Miegoti iki pietų arba keltis bet kokiu metu nepatartina.
„Mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti 9 val. ir jei norime, kad vaikas gebėtų susikaupti ar atsimintų dalykus, kurių mokosi, tai miegoti reikia eiti laiku. Pavyzdžiui, jei vaikas keliasi 8 val., tai 23 val. jis jau turi miegoti (ne tiesiog gulėti). Jei vaikas užmiega ne iš karto, į tai reikia atsižvelgti ir guldyti jį atitinkamai anksčiau. Organizmui režimas naudingas, nes padeda: tinkamai pailsėti, atsistatyti po dienos įtampų, išvengti nuovargio, lengviau susikaupti ir atlikti dienos darbus“, – kalba L. Sergejevienė.
Knygų skaitymas
Laikas su knyga turėtų būti kiekvieno moksleivio kasdienybė. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbu pats skaitymo procesas, o ne perskaitytų knygų kiekis. Taigi tėvai neturėtų vaikų spausti per atostogas perskaityti visos bibliotekos. Pasak L. Sergejevienės, jeigu įprastai vaikas skaitymui skirdavo, pavyzdžiui, 30 minučių, tai per atostogas šį laiką galima pailginti ir knygą skaityti po valandą kasdien.
„Konkretų laiką, kada vaikas skaitys, galima pasirinkti kartu su atžala. Skaitymas – nusiraminimo, atsipalaidavimo priemonė, taigi rekomenduojama ugdyti vaiko įprotį skaityti prieš einant miegoti“, – akcentuoja specialistė ir priduria, kad tėvai turėtų kartu su vaiku aptarti, kokią naudą atnešė skaitymas: ką jis sužinojo paskaitęs knygą, kas buvo įdomiausia, kokius jausmus sužadino, kokie pagrindiniai personažai ir pan. Toks aptarimas gali būti dienotvarkės dalimi arba suderintas su vienu iš turimų ritualų, pavyzdžiui, pietų, kakavos gėrimo su šeima, vakarinio pasivaikščiojimo metu ir pan.
Kasdienė buitis
Mokyklinio amžiaus vaiko rutinos dalis turėtų būti ir tam tikri buities darbai namuose. Kokius darbus galėtų atlikti vaikas, tėvai iš anksto turėtų susitarti su atžalomis ir įsirašyti į dienotvarkę. Rekomenduojama vaikams naudoti įvairius vizualius planuoklius, kur jie galėtų pasižymėti atliktus darbus, o vėliau kartu su tėvais aptarti stebimą progresą. Tai gali tapti puikiu įrankiu ir norint gauti malonumų bei pramogų.
Atsižvelgiant į amžių, ir kalėdinių atostogų metu vaikas turėtų nepamiršti jam patikėtų kasdienių buities darbų: susitvarkyti savo kambario žaislų lentynas, atlikti rašymo stalo ar komodos daiktų inventorizaciją, padengti stalą vakarienei, supakuoti maisto dėžutes visai šeimai, rūpintis augintiniais, šluoti, siurbti, plauti indus ir pan.
Ekranų laikas
Aiškiai sudėliota rutina padeda tėvams kontroliuoti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų. Skaičiuojama, kad mokyklinio amžiaus vaikas prie išmaniųjų įrenginių turėtų praleisti ne daugiau nei 1–2 valandas per dieną. Jeigu tėvai pastebi, kad vaikas prie ekranų leidžia daugiau laiko, tuomet suaugusiesiems reikėtų imtis iniciatyvos ir pasiūlyti alternatyvių veiklų. Pavyzdžiui, tėvai su vaiku galėtų išeiti pasivaikščioti, pasimėgauti žiemos pramogomis, vakarais pažaisti stalo žaidimus ir pan.
Rasti naują hobį
„Mokslo metų eigoje, kai didelę laiko dalį mokiniai skiria akademinių dalykų mokymuisi, dažnai nelieka laiko išbandyti naujų veiklų, kurios skatintų atrasti naujus talentus. Tai atostogų metų gali būti puikus laikas išbandyti kažką naujo“, – pastebi L. Sergejevienė.
Tėvai turėtų paskatinti ir kartu su vaiku į dienotvarkę įtraukti neįprastų veiklų: groti namie turimais instrumentais ar išmokti naują kūrinį, nueiti į kokio nors muzikos instrumento pamokas; sudalyvauti įvairiose stovyklose; nutapyti paveikslą, piešti; parašyti eilėraštį; sukurti dainą ir sugroti ją turimais instrumentais ar buities daiktais; pradėti filmuoti vaizdo įrašus ir juos talpinti „Youtube“, „Tik-Tok“ platformose; kurti atvirutes; lipdyti iš molio, plastelino; išbandyti makiažo ir šukuosenų „tutorial‘us“; lankyti pasirinkto sporto pamokas ar baseiną; išmokti čiuožti slidėmis, pačiūžomis ir pan.
Aktyvus laisvalaikis
Tinkamai fizinei vaikų brandai ir sveikatai labai svarbus kasdieninis fizinis krūvis. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas paaugliams, jis turi sudaryti 2–3 val. kasdien viso paros laiko. Jei vaikas paprastai neturi galimybės tiek judėti kasdien, nes jo dienotvarkėje vyrauja pasyvios poilsio ir pramogų rūšys, tai atostogų metas, anot L. Sergejevienės, puiki proga rasti tam laiko ir formuoti naujus įgūdžius šioje srityje.
Pasitarę su vaiku, į dienotvarkę įtraukite žaidimą kieme, pasivaikščiojimą gryname ore, kiemo tvarkymą, sniego kasimą ar pan. Skatinkite naudotis laiptais vietoj lifto ar nueiti tam tikrus atstumus pėstute, o nesirinkti transporto priemonės.
Apibendrinant, specialistė pabrėžia, kad norint, jog rutinos taptų jūsų vaikų kasdieniniu įrankiu siekti sveikesnio ir efektyvesnio gyvenimo, tai nepamirškite demonstruoti ir savo asmeninio pavyzdžio (vaikai taip mokosi geriausiai). Mokytis kartu ir dar su artimu žmogumi visuomet smagiau.
