Norintys mokytis neįperka net ir mažai kainuojančių pamokų
Matematikos korepetitorius G. Beresnevičius, moko mokinius, studentus ir eksternus matematikos beveik 13 metų. Baigęs matematikos ir informatikos mokymo bakalaurą ir dėstymo magistrą, savo valandinių pamokos įkainių neatskleidžia, bet net ir norint pas jį patekti, nepavyktų. Norintys išmokti matematikos mokiniai dar birželio mėnesį rezervavo visą jo laiką metams į priekį, įskaitant ir šeštadienius.
Mokytojas, pats matematikos valstybinį egzaminą išlaikęs 100 proc, sako, kad jo mokymo strategija yra aiškiai išaiškinti, tuomet mokiniams pradeda patikti mokytis, atsiranda stipri vidinė motyvacija. „O jeigu ir tada nekyla, tai reiškia jie yra beviltiški“, – juokiasi G. Beresnevičius.
Mokyklų mokytojams, pasak matematikos mokytojo, dažnai sunkiai sekasi motyvuoti mokytis: „Aišku, yra mokytojų, kurie susitvarko, bet šiuolaikiniai mokiniai nelabai yra motyvuoti, jiems sunku susikaupti, blaškosi pamokose naudodami telefonus. Yra mokyklų, kurios juos pamokų metų surenka. Pas mane per pamokas nenaudojami telefonai, tai susitarimas, kurio laikomės. Nesu toks griežtas, bet jeigu matau, kad vaikas nemotyvuotas, atėjo dėl draugo, mamos ar dar ko nors, tai dažniausiai pasikalbame, kad jis arba mokosi, arba ne. Bandome susitarti. Buvo tik keli mokiniai, su kuriais teko atsisveikinti“, – sako G. Beresnevičius.
Paprastai jo pamokas daugiausiai renkasi nuo 7–12 klasių mokiniai. Mokytojas pastebi, kad kartais būna mažiau dešimtokų, nes jie žino, kad egzaminas lengvas ir dauguma patys susitvarko.
Mokyklose matematika atrodo atgarsi, nes mokytojai neįdomiai ją pateikia
„Tai labai individualu, labai priklauso mokinio motyvacijos ir kokiu tikslu pradėjo lankyti pamokas. Pavyzdžiui, natūralu, kad gabūs aštuntokai, pasiryžę įstoti į geras gimnazijas, bus labiau motyvuoti nei tie, kuriems mokytis sekasi sunkiau. Tačiau pastebėjau, kad tiek vieniems, tiek kitiems noras eiti į papildomas pamokas padidėja, kai šie po kelių susitikimų pajaučia jų naudą“, – paklausus, ar noriai vaikai eina į jos pamokas, sako matematikos mokytoja Ūla Žiūraitė.
Sunkiausia, bet ir svarbiausia darbo dalis, pasak matematikos mokytojos, yra rasti, kaip prieiti prie kiekvieno mokinio, kad mokymasis vyktų efektyviausiai: „Manau, kad būtent individualizuotas darbas ir yra pamatinė vertybė, ant kurios viskas pastatyta – nėra jokio šablono, kiekvienoje pamokoje naudojami metodai bei priemonės yra pritaikomi pagal mokinio poreikius“.
Ū. Žiūraitė sako pastebėjusi, kad mokyklose labai trūksta įdomaus matematikos pateikimo: „Pačioje matematikos programoje labai retai kalbama apie gaunamų žinių pritaikomumą, nors tai puikiai daroma dėstant fiziką. Žinoma, matematika gerokai abstraktesnė nei kitos disciplinos, tačiau visada galima sudominti pasakojant istoriją, kaip buvo prieita prie tam tikrų teoremų, arba kaip jos įsipiešia į platesnį filosofijos ir mokslo pasaulio vaizdą. Manau, kad tuomet mokiniams būtų daugiau motyvacijos mokytis matematikos ir ji neatrodytų tokia atgrasi“.
Individuali gyva matematikos mokytojos pamoka kainuoja 18 eur / ak. val, virtuali 16 eur / ak. val. Porinė pamoka – 12 eur. / ak. val. asmeniui, o grupinė pamoka 8-10 eur. / ak. val. (iki 5 asm.). „Laukiančiųjų eilėje mokinukų visada yra, nes rugsėjį mokytojų laikai užsipildo sparčiai“, – sako „Alfa klasėje“ dirbanti papildomą darbą ir turinti apie 10 pamokų per savaitę Ū. Žiūraitė.
Daugiausiai pagalbos reikia dvyliktokams
„Absoliučiai paklausiausi yra matematikos korepetitoriai. Praktiškai pusė visų mūsų moksleivių kreipiasi būtent dėl matematikos pamokų. Toliau rikiuojasi lietuvių ir anglų kalbos korepetitoriai. Šios tendencijos galioja visose amžiaus grupėse“, – sako Kristina Mačulska, papildomo ugdymo mokyklos „Alfa klasė“ komunikacijos vadovė.
Daugiausia dėl korepetitorių reikalingumo, pasak K. Mačulskos, kreipiasi dvyliktos klasės moksleiviai, antroje vietoje pagal amžių – dešimtokai, tuomet aštuntokai. „Šios klasės išsiskiria, nes metų gale įprastai būna reikšmingi atsiskaitymai, kuriems mokiniai nori ruoštis papildomai. VBE, PUPP, stojimai į gimnazijas)“, – pastebi pašnekovė.
Paklausus, kurių dalykų korepetitoriai nėra populiarūs, K. Mačulska sako, kad vangiausiai kreipiamasi dėl geografijos korepetitorių, tai yra vos keli mokinukai per metus, taip pat užsienio kalbų, kurių rečiau mokomasi mokykloje – ispanų, italų.
Samdančių korepetitorius padaugėjo 70 proc.
Absoliutus pikas, kuomet tėvai kreipiasi į korepetitorius, yra rugsėjo mėnuo. Kasmet būna ir antroji banga – sausio mėnesį, semestrų sandūroje, kai mokiniams tampa aktualūs geresni semestro pažymiai ir jie jau ima aktyviau galvoti apie pavasarį vykstančius stojimus į gimnazijas, kitus pavasario atsiskaitymus“, – sako Kristina Mačulska.
Paklausus, kiek tėvams svarbi korepetitoriaus patirtis, ugdymo mokyklos atstovė sako, kad tėvai registruodamiesi dažniausiai teiraujasi, kokia yra mokytojo patirtis, ar jis ruošia konkrečiai tos klasės, kuri domina, mokinius, ar ruošė konkrečiai tam stojamajam ar tam egzaminui, dėl kurio kreipiamasi. Kadangi „Alfa klasėje“ dirba ir nemažai jaunų mokytojų, tėvai teiraujasi ir mokytojų akademinių rezultatų, jų išsilavinimo.
„Stebint tendencijas, tai mūsų patirtis tokia, kad per pastaruosius metus susidomėjimas paslau paslaugomis didėjo net 70 proc. Įtakos tikrai turėjo karantinas, taip pat 2020 m. rekordiška prasti matematikos VBE rezultatai. Pastaraisiais metais korepetitorių reikalingumas tik auga. Dar vienas svarbus paskutiniųjų metų pokytis – absoliuti dauguma mokytojų prisitaikė vesti pamokas nuotoliniu būdu, įprato ir pamėgo šį mokymo būdą. Pasikeitė ir tėvų bei mokinių požiūris į nuotolinį mokymą, iš pradžių jautėme stiprią atmetimo reakciją iš mokinių šeimų, tačiau ilgainiui nuotolinį mokymą pavyko „prisijaukinti“ ir jiems“, – pastebi K. Mačulska.
Per karantiną visos pamokoms vykus tik nuotoliniu būdu, šią vasarą, pasak ugdymo mokyklos atstovės, pasiskirstymas buvo toks: 60 proc. virtualių, 40 proc. gyvų pamokų. „Manome, kad nuo rugsėjo procentaliai 60–70 proc. pamokų vyks gyvai, 40–30 proc. virtualiai“, – sako pašnekovė.