Į mokyklą 6 ar 7 metų: tėvai, kuriems palikta sprendimo laisvė, dažnai daro „meškos“ paslaugą

Dar prieš keletą metų vaikui, kurį tėvai norėdavo pradėti leisti šešerių, o ne septynerių metų į pirmąją klasę, turėdavo būti atliekamas brandos vertinimas. Šiuo metu įstatymai pasikeitė ir patys tėvai gali nuspręsti ar jų atžala jau pasirengusi mokyklos suolui. Pasak specialistų, per anksti išleidus nepasirengusį vaiką į mokyklą, galima sulaukti neigiamų pasekmių.

Daroma „meškos“ paslauga?

Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos direktorius Roman Juchnevič teigia, kad norint, jog vaikas jau šešerių metų pradėtų lankyti pirmąją klasę, apie tai galvoti reikia atžalai esant vos penkerių.

Pasak jo, kuomet vaikas tokio amžiaus, galima kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą, kurios specialistai įvertins galimybę mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus pradinis ugdymas įmanomas teikti anksčiau, t.y., šešerių metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau, nei jam tais kalendoriniais metais suėjo šešeri.

„Brandos vertinimas vyksta individualiai kiekvienam vaikui. Vertinama jų intelektinė branda, kurią sudaro pažintiniai ir kalbiniai gebėjimai, smulkiųjų judesių tikslumas, dėmesio suvokimas, atminties, kalbos ir motorikos procesų integracija bei socialinė ir emocinė branda. Taip nustatoma ar vaikas pasirengęs mokyklai, o gal geriau neskubėti ir vaiką leisti į mokyklą kartu su jo bendraamžiais“, – sako psichologinės tarnybos direktorius.

Pasak jo, ankstesniaisiais metais, kuomet vertinimas norint pradėti lankyti mokyklą šešerių buvo privalomas, tik nedidelė dalis (apie 10 proc.) vertintų vaikų sulaukdavo rekomendacijų nieko nelaukti ir pradėti mokslus metais anksčiau.

„Kartais tėvai akivaizdžiai pervertina vaiko gebėjimus ir nori, kad jis suaugtų greičiau nei to reikia. Norint, kad vaikas šešerių metų pradėtų lankyti pirmąją klasę, svarbu kritiškai įvertinti vaiko gebėjimus ir pasirengimą ugdymui. To tinkamai nepadarius, liūdnos pasekmės gali pasirodyti nebūtinai pirmojoje klasėje, bet kiek vėliau“, – teigia pašnekovas.

Kiekvienas atvejis – individualus

Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Olga Bartkevič teigia, kad geriausia vaikui pradėti mokytis pagal priešmokyklinio, o vėliau ir pagal pradinio ugdymo programas tada, kai jis tam labiausiai pasirengęs. Pasak specialistės, kuomet vaikas sėkmingai pradeda mokslus mokykloje, jam sekasi ir įvairios akademinės užduotys, mokinys sukuria pozityvius emocinius ryšius su mokytojais ir bendraklasiais. Tokia sėkminga pradžia prisideda prie to, kad vaikas tampa labiau motyvuotas, pasitiki savimi ir nori mokytis.

„Vieniems vaikams tinkamiausias amžius pradėti pirmosios klasės mokslus yra šešeri, kitiems – septyneri metai. Kiekvieno vaiko raida yra individuali, skirtingų funkcijų raida taip pat skiriasi. Gali būti taip, kad vaiko intelektinė branda lenkia amžių, tačiau socialinė ar emocinė branda jį atitinka, arba priešingai. Variantai gali būti įvairūs. Manoma, kad geresnis prisitaikymas bus tada, kai visi trys komponentai bus pakankamai aukšto lygio. Mokymosi sėkmei ir sėkmingai adaptacijai mokykloje svarbūs gali būti ir kiti kriterijai, pavyzdžiui vaiko dėmesio išlaikymo ypatumai, gebėjimas klausytis, atlikti nenorimą veiklą, atsparumas stresinėms situacijoms ir patirtai nesėkmei, savireguliacija, savikontrolė, vaiko asmenybės ypatumai, palaikantys tėvai ir mokytojai. Svarbu ir pačio vaiko, mokytojų ir tėvų lūkesčiai“, – sako psichologė.

Būtina įvertinti gebėjimus

Pašnekovė teigia, kad prieš pradedant leisti vaiką šešerių metų į mokyklą, svarbu atkreipti dėmesį į intelektinę, socialinę ir emocinę brandą. Taip pat svarbūs ir fiziniai gebėjimai. Būtina atkreipti dėmesį į bendrosios ir smulkiosios motorikos išsivystymo lygį. Svarbus ir vaiko motyvacijos lygis, tad būtina atkreipti dėmesį į tai, ar vaikas yra pajėgus fiziškai ir emociškai atlaikyti mokymosi krūvį, ar jis domisi mokyklinio tipo užduotėlėmis ir ar tokia veikla jam įdomi ją nuosekliai vykdant kasdien, ilgesnį laiką, tačiau su trumpomis pertraukėlėmis. Taip pat tėveliams svarbu įvertinti, ar ankstyvas vaiko ugdymas atitinka vaiko, ar visgi labiau tėvų, o kartais ir ugdymo įstaigos interesus. Geriau pradėti vaikui mokytis mokykloje tada, kai tai atitinka būtent vaiko interesus ir poreikius.

„Santykio su vaiku metu, įvairių žaidimų pagalba, skirdami jam įvairias užduotėles formuosite jo pažintinius, socialinius ir emocinius gebėjimus. Deja vos per metus vaiko paruošti mokyklai nepavyks. Kalbant apie vaiko psichologinį pasirengimą mokyklai – siūlyčiau būti atviriems su vaiku ir sakyti jam tiesą. Rekomenduočiau formuoti teigiamą, bet adekvatų požiūrį į mokymosi procesą. Svarbu realiai paaiškinti vaikui, kas iš tiesų jo laukia mokykloje, mat jis dar neturi mokymosi mokykloje patirties. Svarbu, kad jis suprastų, kad ne viskas bus įdomu ir smagu, greičiausias bus visokių dienų ir situacijų. Bus kas patiks ir kas nelabai patiks, bus sėkmių ir nesėkmių. Svarbu vaikui paaiškinti, ką daryti tokiu atveju, pabrėžti, kad reikia nebijoti prašyti pagalbos. Tėvai turi mokyti vaiką patį mąstyti, suprasti įvairias situacijas, pasitarti, priimti sprendimus, esant reikalui tuos sprendimus pakeisti. Tam taip pat reikia sukurti glaudų ryšį su vaiku, kad jis suprastų ir pasitikėtų suaugusiuoju“, – sako psichologė O. Bartkevič.

Tėvų varžybose pralaimi vaikai

Lopšelio darželio „Bebenčiukų namučiai“ vadovė Aleksandra Leontjeva Freind mano, kad šiuolaikinių tėvelių varžybose dažniausiai pralaimėtojais lieka vaikai. Pasak specialistės, jei vaikas per anksti iškeliauja į mokyklą ir negeba įsisavinti ugdomosios medžiagos, tuomet akivaizdžiai mažėja jo savivertė, jam būna sunku susikaupti, vaikas serga, gali išsivystyti psichosomatiniai sutrikimai.

„Rekomenduoju tėveliams visuomet žvelgti individualiai į savo vaiką, nelyginti jo su kitais grupėje, kieme ar giminėje esančiais vaikais. Mažąjį galima lyginti tik su juo pačiu, su jo asmeniniu tobulėjimu ir akademiniu progresu. Šiuolaikiniai vaikai yra akademiškai labai pažengę ir lenkia savo amžiui keliamus reikalavimus, tačiau emociškai jų branda ateina savo laiku su atitinkamu amžiaus tarpsniu. Taigi, jei svarstote ar vaiką leisti į mokyklą šešerių ar septynerių metų, būtinai stebėkite jo emocinę būklę, savarankiškumo įgūdžius, ar jis atlieka darbus iki pačios pabaigos, ar gali prisiversti atlikti užduotis, kurios jam nepatinka.

Būtinai teiraukitės pedagogų, kaip vaikas jaučiasi grupėje, kokios jo stipriosios asmeninės savybės, o kokios – silpnesnės, kaip sekasi įsisavinti medžiagą, dalyvauti grupinėse pamokėlėse. Ši informacija yra labai svarbi, mat šiuo metu vyksta ištisinės lenktynės tarp tėvų. Pastarieji konkuruoja dėl kuo ankstesnio vaikų skaitymo, rašymo ir kalbėjimo. Dažnai tėvai nekreikia dėmesio į tai, kad vaikui per anksti viską darant po to tenka atsidurti psichologo kabinete ir spręsti daug didesnes problemas – nenorą mokytis, motyvacijos stoką. Aš nekalbu apie vaikus, kurie tikrai yra išskirtinių gebėjimų ir puikaus psichologinio pasirengimo žygiuoti į pirmą klasę. Tokių vaikų yra vienas kitas, didžioji dauguma auga pagal savo amžių“, – patirtimi ir įžvalgomis dalinasi specialistė.

Dažnai tėvai apsigalvoja

„Bebenčiukų namučiai“ vadovė teigia, kad jos vadovaujamoje įstaigoje vidutiniškai 95 procentai vaikų į mokyklą iškeliauja septynerių metų. Tai, pasak jos, yra todėl, kad patys tėvai tampa sąmoningesni, labiau domisi vaikų psichologija, patarimų klausia specialistų ir nevengia atlikti raidos vertinimą.

„Šiuo metu negalima kartoti priešmokyklinės klasės. Dėl to liūdna, mat jei tėvai ir pedagogai mato, kad vaikas nepasiruošęs keliauti į mokyklą, vis tiek privaloma tvarka jis bus keliamas į pirmąją klasę. Greitu metu šią tvarką planuojama keisti, tad nekantriai laukiame pokyčių. Pasikeitus tvarkai tėveliams per anksti išvedus vaikus į priešmokyklinę klasę būtų galima laiku sustoti ir likti dar metams priešmokyklinėje klasėje“, – teigia A. Leontjeva Freind.

Specialistė pabrėžia, kad labai svarbus faktorius, galvojant apie mokslo suolą anksčiau – vaiko motyvacija pradėti mokslus. Jis taip pat turi išsiskirti gerais savarankiškumo įgūdžiais – mokėti apsirengti, užsirišti batus, tvarkytis tualete, mokėti saugoti ir susitvarkyti savo daiktus.
„Taip pat svarbu ir akademiniai gebėjimai. Vaikas turėtų gebėti skaityti ir rašyti didžiosiomis raidėmis. Taip jam pačiam bus drąsiau ir lengviau mokytis. Būtų gerai, kad vaikas nebemiegotų pietų miego, ir jo dienotvarkė vasaros metu jau būtų tokia pati, kokia bus ir mokykloje. Pavojaus ženklai, kad vaikas visiškai nepasiruošęs anksčiau savo amžiaus žygiuoti į mokyklą būtų šie: vaikas bijo svetimų žmonių, nemoka bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais, nesilaiko susitarimų ar taisyklių, nemoka susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis ir jų raiška“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, tėvai vis dažniau svarsto vaiką vesti anksčiau į mokyklą, bet apsigalvoja. Tėvai deda pliusus ir minusus, konsultuojasi su pedagogais ir psichologais.

„Aš manau, kad tai yra sąmoningų tėvų karta, kuri nori, kad jų vaikui būtų geriausia. Tačiau pasitaiko, kad tėvai skaičiuoja, jog išleidus atžalą į pirmą klasę susitaupys darželiui išleidžiami pinigai, kad brolis ar sesė eina į mokyklą, tad drauge vaikus bus patogiau vežioti. Būtent todėl diskutuojant su tėveliais šia tema visada bandau kalbėti apie patį vaiką ir jo poreikius, o ne tėvelių patogumą“, – įsitikinusi specialistė.
„Bebenčiukų namučiai“ vadovė rekomenduoja tėvams neskubėti, įvertinkite visus pliusus ir minusus, išklausyti žmonių, kurie daug laiko praleidžia su vaiku ir tuomet nuspręsti ar jis pasiruošęs.