„Karantinas daug ko išmokė mokyklas, tačiau darbo nuotoliniu būdu daug kas nenori tęsti nei tarp mokytojų, nei tarp tėvų, kurie negalėjo eiti į darbą“, – pripažįsta Tomas Jankūnas, Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius.
Nors, anot pedagogo, iššūkis susidraugauti su technologijomis visiems be išimties buvo naudingas, nuotolinis mokymas privertė susimastyti apie vertybes. Mokantis nuotoliniu būdu nukenčia artimas ryšys su vaikais, o juk mažųjų mokinukų raida neatsiejama nuo bendravimo klasėje.
Namuose dirbanti ir du vaikus auginanti mama neslepia, kad vaikai „okupavo“ patogesnes vietas, mat jiems reikia susikaupti.
„Man lieka tik virtuvė. Jei būtų dar vienas vaikas, turbūt tektų dirbti vonioje“, – juokauja Aistė.
Panašiai apie nuotolinio mokymo minusus kalba ir Tadas. Nors namuose auga vienas vaikas, kartais pokalbius su kolegomis, dirbant iš namų, tenka „perkelti“ į balkoną.
„Buvo atvejis ir pačiam, kai su mokytojais vyko susirinkimas, – vienas iš mokytojų sako: „Išjunkit mikrofonus, pas kažką labai triukšmauja“. Paaiškėjo, kad pas mane, mat žmona garsiai kalbėjo su klientais“, – sako Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktorius.
Į darbą einantys tėvai, kalbant apie mokymą per karantiną, įžvelgia ir privalumų.
„Nebereikėjo važiuoti per pusę miesto, kad vaikus išvežiotume į mokyklas, tad visi ryte galėjome kiek ilgiau pamiegoti“, – sako vilnietis Vidas.
„Į pamokas vaikai „išeina“ vos atsikėlę iš lovos, nebereikia galvoti, ką įdėti užkandžių tarp pamokų“, – atvirauja kaunietė Virginija.
Pedagogai kaip privalumus įvardija tai, kad kompiuteriu kur kas lengviau suvaldyti triukšmadarius. Visgi iššūkių ir trukdžių per nuotolines pamokas įžvelgia daugiau.
„Pedagogai per karantiną susidūrė su nemažai išbandymų – vykstant rašymo darbams staiga imdavo gesti technika ir ne vienam, o keliems mokiniams, aiškinant pamoką staiga ant mokinio kompiuterio ateina pasivaikščioti kačiukas ar dėmesį nukreipia kitas augintis. O tada pusę pamokos vaikai blaškosi – „koks mielas gyvūnėlis“. Privalumas, kad nuotoliniu būdu lengviau suvaldyti triukšmadarius – mokytojai turi galimybę išjungti kompiuterius. Kai kurie savo namų aplinkoje atsiskleidė, ėmė drąsiau bendrauti. Visgi nuotolinio mokymo minusų daugiau. Kai kuriems vaikams buvo nejauku, jei jie iš mažiau pasiturinčios aplinkos; jiems ir taip sudėtinga mokykloje, tai per nuotolinį mokymą tokie vaikai dar labiau nutolo“, – T. Jankūnas patikina, kad tik teigiamo ar tik neigiamo vertinimo su Vilniaus Antakalnio progimnazijos kolektyvu neturi.
O štai Kėdainių muzikos mokyklos muzikos teorijos mokytoja metodininkė Žaneta Markova, kalbėdama apie papildomą veiklą, sako, kad, kitaip nei užsiimdami pagrindine veikla, vaikai labiau motyvuoti.
„Situacija privertė suktis iš padėties. Mokiniai į muzikos mokyklą eina labiau motyvuoti. Aš mėgstu iššūkius, tad man buvo visai įdomu. Iš tiesų praleidom be galo daug laiko prie kompiuterio ir, kalbant visų kolegių vardu, pavargome, nes muzikos istorijos dar niekas nemokė per nuotolį, neturėjome nei medžiagos, nieko. Reikėjo pradėti nuo nulio. Minusas, jog nenormuotai praleidome daug valandų, kad spėtume pasiruošti ir kad tai, ką darome, per nuotolį būtų įdomu. Teorija – kaip matematika mokykloje: ne visi mokiniai nori mokytis, o dar jei ta teorija sausa ir neįdomi, tai stengiamės, kaip padaryti patraukliai, kad vaikus sudomintume ir jie nemestų mokyklos, juk muzikos mokykla – ne pagrindinė. Jie užsiėmę gimnazijose, progimnazijose, mes tai pasvėrę turėjome savo keliu nueiti ir tas kelias pasiteisino – pasiruošėme daug medžiagos, be to, tėveliai mato mūsų darbą, tai, ką mes siunčiame vaikams. Nesinorėjo iš tėvų sulaukti komentarų, kad vaikams šios pamokos neįdomios“, – apie įveiktus iššūkius pasakoja Ž. Markova.
Nuo pirmokų iki paskutinių klasių mokinius mokanti pedagogė sako, kad perkėlus informaciją į skaidres, atlikus begalę pasiruošimo darbų per karantiną matė gerai motyvuotus vaikus. Tiesa, šį laikotarpį pedagogė įvardija labiau pasikartojimo ir žinių įtvirtinimo laiku, mat kaskart ieškojo būdų, kaip vaikams mažiau pavargti prie kompiuterių.
„Kai radau, kokia forma perkelti informaciją į skaidres, visa kita padaryti jau buvo kūryba. Pasiimi temą ir kuri – dėl to ir miegodavau po porą valandų, nes, negana to, kad turi padaryti, dar turi išgvildenti mintį, kaip sudėti į popieriaus lapą tą skaidrę, kad mokinys suprastų, besimokydamas namie savarankiškai. Susidarė daug medžiagos ir ji išvydo dienos šviesą. Dirbau iš namų, turėjau visą įrangą namuose – ir pianinai, ir kompiuteriai, programėlės, kurios leido daryti įrašus. Mokykla nupirko „iPad'us“, kad galėtume kurti kokybiškus įrašus, įrašinėjome ir dainas, ir pratimus, darėme viską, ką darydavome klasėje“, – dalijasi pedagogė ir priduria, kad mokytojai labai pasiilgo apsikabinimų, gyvo bendravimo su vaikais, kurį atima nuotolinis darbas.
