Rugsėjo 1-ąją pasitiksime gražiai, iškilmingai Lietuvininkų aikštėje, iš kur Pirmasis skambutis išvežiojamas į mokyklas. Iki rugpjūčio vidurio – dar atostogų metas. Suplanuoti remonto darbai vyksta, vaikų skaičius Klaipėdoje nemažėja, tad didelių problemų kaip ir neturime, tačiau gali būti, kad mokytojų trūks. Šiuo metu dar tiksliai nežinome, dar vyksta trūkstamų specialistų paieškos, gal ši problema ir išsispręs. Beje, tokia problema – ne unikali, ji tokia pat visur. Mums labiausia trūksta ikimokyklinio ugdymo specialistų, visą laiką yra fizikos, matematikos, chemijos pedagogų trūkumas; nors skaičiai nelabai dideli, bet sudėtinga surasti gerus gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistus. Net studentų matematikos mokslai nebesurenka jau daug metų, kalbant apie fizikus ir chemikus – tas pats, tad su metais ši problema gilės visoje Lietuvoje“, – geromis ir nerimą keliančiomis naujienomis dalijasi Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėja.

Klaipėdos mokyklos, anot pašnekovės, gauna ne tik miestiečių prašymus – mokytis Klaipėdoje nori ir aplinkinių miestelių bei gyvenviečių vaikai, mat uostamiestyje dirbantys tėvai turi galimybę juos atvežti. Be to, dalis naujakurių vis dar gyvena rajonuose be mokyklų.

Karantino režimas, anot Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos, į Lietuvą sugrąžino ir nemažai emigracijoje gyvenusių šeimų.

„Mokinių priėmimas vis dar vyksta, yra atvykusių iš kitų miestų ir iš užsienio. Turime prašymų tikrai nemažai ir dirbame tikrai intensyviai, nes mokslo metų pradžia jau čia pat. Kitos savivaldybės, išskyrus Kauną ir Vilnių, skundžiasi, kad mokinių mažėja, o mes galime tik džiaugtis, nes pas mus mokinių vis dar daug. Lyginant su praėjusiais metais, atvykusių iš užsienio mokinių padaugėjo. Tendencija – daugiau iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Ispanijos, Norvegijos, tai populiariausios šalys tarp emigrantų“, – sako L. Prižgintienė.

Klaipėdoje mokiniai ugdomi ir rusų kalba – šios mokyklos, anot pašnekovės, taip pat sulaukia prašymų mokytis. Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriaus vedėja pastebi, kad uostamiestis nelieka toli nuošalyje nuo Baltarusiją krečiančių įvykių. Į Klaipėdą gyventi atvyksta daugiau naujų baltarusių šeimų, kurios vaikams siekia išsilavinimo.

„Anksčiau būdavo daugiau prašymų priimti į mokyklas iš Čečėnijos, Ukrainos, dabar daugiau gauname prašymų iš Baltarusijos. Tai nėra masinis reiškinys, bet atvykstančių iš ten tikrai nemažai“, – atskleidžia L. Prižgintienė.

L. Prižgintienė sako: kad ir kaip būtų, pasiruošimas mokslo metų pradžiai apžvelgtas kaip ir ankstesniais metais, tikintis visokių scenarijų, – nuo gražios didelės šventės iki galimų Vyriausybės naujai pateiktų ribojimų dėl karantino. Sporto tema planuojamoje šventėje tikimasi suburti gausų būrį mokinių ir neprarasti per dvidešimt metų puoselėjamos tradicijos.

„Žiūrėsime pagal aplinkybes, kaip vyks šventė. Būtų gaila, jei netektų išvežioti Pirmojo skambučio į mokyklas. Kiekvienais metais sugalvojame ką nors naujo, tad šiemet planuojame susieti šventę su sportu, mat sporto metai. Įvairovė renginių tikrai didelė ir mums vis pavyksta – tik vieną kartą per dvidešimt metų lijo“, – dalijasi L. Prižgintienė.

Rugsėjo 1-ąją tikimasi atverti visos Lietuvos mokyklų duris, tačiau pastaruoju metu atkreipiamas dėmesys į COVID-19 viruso skaičius, ir jie, anot L. Prižgintienės, verčia visus pasiruošti įvairiems galimiems mokslo metų scenarijams.