Mokyklos turi pačios priimti lyderystę dėl priemonių pasirinkimo

Už skirtas lėšas mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti papildomai kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ugdymo priemonių, finansuoti mokytojų skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus. Kita, antroji bei didesnė lėšų dalis mokyklas pasieks jau kitąmet. Lėšas bus galima naudoti iki kitų metų pabaigos lygiai toms pačioms reikmėms, kaip ir šiemet.

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė sako pastebinti didelį mokyklų vadovų ir mokytojų susidomėjimą dėl galimybių įsigyti skaitmenines priemones, paslaugas mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti. Įstaiga yra parengusi ir pristačiusi nuotolinio mokymo vadovą mokyklų vadovams ir savivaldybėms.

Ministerija laikosi principo, kad mokyklų vadovai ir savivaldybių atstovai, atsižvelgdami į konkrečios mokyklos situaciją, geriausiai žino poreikius bei turėtų patys prisiimti atsakomybę, kam teikti prioritetus dėl priemonių pasirinkimo bei jų padalijimo.

„Prieš įsigyjant priemones reiktų įvertinti mokyklos turimus skaitmeninių mokymosi priemonių išteklius, informacinių technologijų įrangą, skirtingų mokomųjų dalykų pamokose siekiamus tikslus, mokinių poreikius, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos specifiką. Kokių konkrečiai priemonių reikia, turėtų nuspręsti mokyklos steigėjas, daugeliu atvejų tai yra savivaldybės, arba mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba“, - pabrėžia A. Ranonytė.

Kaip ir kur pasirinkti priemones

Nacionalinė švietimo agentūra yra sukaupusi Lietuvoje parengtų ir naudojamų tiek mokamų, tiek ir nemokamų skaitmeninių mokymo(si) išteklių ir priemonių sąrašą, kuris skelbiamas švietimo portale www.emokykla.lt. Žinoma, mokyklų bendruomenių atstovai patys taip pat domisi, kokias skaimenines mokymosi priemones siūlo jų kūrėjai.

A. Ranonytė pabrėžia, kad mokykla, pirkdama skaitmenines mokymosi priemones, privalo remtis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais kriterijais. Mokyklos gali įsigyti įvairaus skaitmenio turinio, taip pat ir elektroninių pratybų iš joms skirtų mokymo lėšų, prie kurių šiemet ir kitąmet prisideda ir minėtos 14 mln. Eur dotacijos pinigai.

Kompiuterinei įrangai – ne daugiau kaip 30 proc. skirtų lėšų

Pasak agentūros atstovės, iš skirtų DNR plano lėšų taip pat galima pirkti kompiuterių ir kompiuterinės įrangos, leisti mokytojus į skaitmeninės kompetencijos tobulinimo kursus.

Taip pat galima užsisakyti skaitmeninio turinio: skaitmeninių visų mokomųjų dalykų priemonių įvairaus amžiaus vaikams ir mokiniams, skaitmeninius kūrinius, vadovėlius, internetines mokymo sistemas, virtualias mokymo aplinkas, mokymosi programėles, skaitmeninius muzikos, dailės bei kino kūrinių archyvus, skaitmeninę metodinę medžiagą mokytojams, vaizdo pamokų įrašus, skaitmeninius edukacinius žaidimus, virtualias bibliotekas ir kt.

Kompiuterinei įrangai mokyklos iš skaitmenizavimui skiriamų papildomų lėšų gali panaudoti ne daugiau kaip 30 proc.

Skaitmeninius išteklius bei įrangą galima įsigyti iš mokyklos ar savivaldybės pasirinktų tiekėjų. Jų gali būti ne vienas. Svarbu, kad skaitmeniniai mokymo(si) ištekliai, priemonės, informacinių ir komunikacinių technologijų įranga, taip pat ir mokytojų skaitmeninio raštingumo tobulinimo kursai atitiktų konkrečios mokyklos mokinių ir mokytojų poreikius pagal siekiamus ugdymo(si) tikslus.

Priemonės turi veikti tiek kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose

Renkantis priemones rekomenduojama atsižvelgti į Nacionalinės švietimo agentūros parengto „Nuotolinio mokymo(si) /ugdymo(si) vadovo“ rekomendacijas informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrai.

Įgyvendinant reikalavimų laikymąsi, mokykloms siūloma juos taikyti rengiant prekių bei paslaugų pirkimo dokumentus.

Vienas iš reikalavimų yra tas, kad skaitmeninių išteklių turinyje neturi būti diskriminacinio pobūdžio informacijos dėl rasės, tautybės, kalbos, kultūros, tikėjimo, socialinio ekonominio statuso, lyties, amžiaus, specialiųjų poreikių, etninės kilmės ar kt.

Priemonės turi veikti tiek asmeniniuose kompiuteriuose, tiek mobiliuosiuose įrenginiuose, nepriklausomai nuo juose esančios operacinės programinės įrangos tipo. Taip pat, turi būti nurodyti teikėjo techninės pagalbos kontaktai ir veikianti pagalbos sistema, kuri užtikrintų kylančių problemų sprendimą per 1–3 darbo dienas.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad turinys turi būti parengtas valstybine kalba, išskyrus tuos atvejus, jeigu jis skiriamas mokiniams, besimokantiems tautinių mažumų mokyklose, arba skirtas mokytis užsienio kalbų. Kartu su perkama įranga ar skaitmeniniu turiniu turi būti pridėtas naudojimo vadovas lietuvių kalba. Neturi būti jokios reklaminės medžiagos“, - sako A. Ranonytė.

Paslaugos turi būti teikiamos ne trumpiau kaip dvejus metus, bet ne ilgiau kaip trejus metus nuo sutarties sudarymo dienos.

Mažiausiai 16 valandų vienai mokytojo kompetencijai tobulinti

Nacionalinė švietimo agentūros atstovė pabrėžia, kad mokytojų kvalifikacijos programos turi atitikti švietimo ir mokslo ministro 2007 m. patvirtintą Reikalavimų mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų skaitmeninio raštingumo programoms aprašą.

Taip pat programos turi apimti vieną ar keletą skaitmeninio raštingumo kompetencijos sričių, o kiekvienos iš sričių apimtis - ne mažesnė nei 16 valandų vienai kompetencijai.

Programa privalo būti užregistruota Neformaliojo švietimo programų registre.

A. Ranonytė atkreipia dėmesį, kad šių metų lėšas reikia panaudoti šiais kalendoriniais metais. Kitiems metams savivaldybėms bus pervesta likusi, didesnioji DNR plano, dotacijos skaitmeninėms mokymosi priemonėms dalis: ,,Nuolatinė komunikacija su savivaldybių atstovais, mokyklų vadovais ir jų teikiamos užklausos, siūlymai, rodo, kad mokyklų bendruomenės turi pakankamai aiškų planą, kaip ilgalaikėje perspektyvoje racionaliai ir efektyviai panaudoti tiek mokinio krepšelio, tiek DNR plano lėšas, skirtas skaitmeniniam proveržiui“.

Mokykloje jau pasiteisino skaitmeninio mokymosi priemonės

„Žinia iš savivaldybės apie mokyklai skiriamas lėšas skaitmeniniam turiniui ir kompiuterinei įrangai įsigyti bei mokytojų skaitmeninei kompetencijai tobulinti šiais ir 2021 metais pasiekė ir nudžiugino mokyklos bendruomenę“, - sako Ramutė Siliūnienė, Druskininkų „Saulės“ pagrindinės mokyklos direktorė.

Atsiradus tokiai galimybei, ši mokykla sudarė sutartis su įmonėmis dėl licencijų mokytojams ir mokiniams naudotis skaitmenine mokymo(si) aplinka.

Mokiniai taip pat turi galimybę naudotis skaitmenine biblioteka, nes kai kuriems labiau patinka skaityti programinius kūrinius elektroninėse knygose.

„Skaitmeninės mokymosi aplinkos ir sistemos padeda mokytojams ne tik pasiruošti, bet ir vesti pamokas, leidžia greitai ir tiksliai įvertinti mokinių pažangą. Darbas gali vykti grupėse, nes patogiai ir lengvai galima priskirti grupėms mokomąją medžiagą ir stebėti rezultatus. Gausu užduočių pamokoms, įgyvendinta individualizavimo ir diferencijavimo funkcija - mokytojas turi galimybę matyti užduočių sudėtingumo lygį ir paskirti skirtingo lygio užduotis atskiriems mokiniams ar jų grupėms bei pažymėti, iki kada jos turi būti atliktos. Taip pat galima kurti savo testo tipo ar atviras užduotis ir paskirti jas mokiniams. Mokytojas turi galimybę peržiūrėti mokinių rezultatus. Mokiniai savo aplinkoje gali skaityti skaitmeninius vadovėlius bei atlikti mokytojo pateiktas užduotis, gauti greitą grįžtamąjį ryšį ir matyti savo pažangą. Be to, darbas šiose aplinkose paįvairina ugdymo procesą, daro jį patrauklesnį“, - pasakoja direktorė.

Skaitmeniniams mokymo(si) ištekliams mokykla numatė panaudoti 67 proc. lėšų, skirtų iki šių metų pabaigos. Kita dalis bus panaudota įrangai įsigyti pagal poreikius, vykdant nuotolinį ugdymą karantino metu 5-8 ir 10 klasėse: kompiuterinei įrangai, kameroms, grafinėms planšetėms. Gavus lėšas 2021 metais, mokykla planuoja didinti skaitmeninių mokymosi priemonių licencijų įsigijimą, apimant daugiau klasių ir mokomųjų dalykų.

Mažoje mokykloje naudą pajuto visi

Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos direktorius Alanas Magyla sako, kad tokios finansinės galimybės labai pagelbėjo jo vadovaujamai mokyklai - 257 moksleiviams ir jų mokytojams.

„Tai iš tikrųjų yra labai gera paspirtis mokykloms. Su mokytojais apsitarę, apsižiūrėję, ko labiausiai reikia, įsigijome išties šiandien labai reikalingų priemonių: tiek įrangos, tiek programų. Pirkome vaizdo kameras, dokumentų nuskaitymo kameras, elektronines pratybas, skaitmeninius testus“, - teigė direktorius.

A. Magyla teigia, kad vaikas, net ir negalėdamas būti pamokoje mokykloje, šiandien visada gali prisijungti ir pamokoje dalyvauti, aišku, gal ne taip kokybiškai, kaip konktaktiniu būdu, bet vistiek gali. Nesimokantis, bet ir žingeidus vaikas turi visiškai naujas galimybes, nes atsirado naujas požiūris į skaitmenizaciją ugdymo srityje iš esmės. Vienas iš pavyzdžių, kad vaikai gali virtualiai lankytis muziejuose. Tai įdomi patirtis.

Skaitmeninimas, pasak direktoriaus, labai padeda visai mokyklos bendruomenei: „Šiuolaikinis mokinys lengviau ir geriau mokosi planšetės, kompiuterio pagalba, negu įprastai, iš knygų, kaip mes buvome pratę. Iš kitos pusės, virtualus pasaulis, atėjęs į ugdymo procesą, suteikė labai dideles galimybes tiek patiems vaikams, tiek mokytojams. Dabartinėje situacijoje mes visi labai pasikeitėme, daug išmokome. Mokytojams skaitmenizacija irgi buvo ir dar yra iššūkis, nes reikia ne tik vaikus mokyti, bet ir patiems mokytis, programos tobulėja, atsiranda vis naujų. Džiaugiamės, kad dėl tokių programų mokinių vertinimas yra operatyvesnis, individualesnis, tai tomis galimybėmis mes naudojamės ir, aišku, laukiame naujų“.

Mokykla ir toliau planuoja pasinaudoti galimybe bei nusipirkti skaitmenines pratybas, kompiuterius mokytojams, kitas skaitmenines programas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)