Mokyklose dabar viskas kitaip: štai kokių naujovių dabar privaloma laikytis

Šiais mokslo metais šalies mokykloms teko nelengvas iššūkis – mokiniams atverti pagal naujas saugumo rekomendacijas veikiančių mokyklų duris. Mokinių nuotaikas stebintys pedagogai mato, kad didelė dalis mokinių gyvo bendravimo buvo pasiilgusi, o sugrįžimas į mokyklas itin reikšmingas buvo specialių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.

Svarbus gyvas kontaktas

169 dienos – tiek laiko dėl pandemijos šalies moksleiviai praleido ne mokykloje, o mokydamiesi nuotoliniu būdu. Kaip teigia Klaipėdos „Vytės“ progimnazijos specialioji pedagogė Kristina Stankutė-Matė, į šiuos pokyčius moksleiviai reaguoja skirtingai, tačiau galima pastebėti, kad dauguma jų pasiilgo gyvo bendravimo mokyklose.

„Didelė dalis vaikų labai pasiilgo bendraamžių, mokytojų, jie labai norėjo sugrįžti į mokyklą, kiti jautė nerimą. Pradedant naujus mokslo metus, vienas iš pagrindinių mūsų išsikeltų tikslų buvo užtikrinti vaiko emocinę gerovę, todėl su socialine pedagoge ir psichologe vedame klasės valandėles, kurių metu siekiame išsiaiškinti, kaip vaikai jaučiasi, kokia yra jų emocinė būsena“, – pastebi K. Stankutė-Matė.

Nors dalis mokinių pasisako, kad nuotolinis mokymas jiems patiko, pašnekovė išskiria, kad kai kuriems vaikams mokymosi nuotoliniu būdu periodas buvo sudėtingas. Nors sinchroninėse pamokose dalyvavo visi progimnazijos mokiniai, specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams toks mokymas būtų neįmanomas, jei šalia nebūtų tėvų.

„Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus gali būti sudėtinga prisikviesti sėdint kitoje ekrano pusėje, ir, nors dirbome sėkmingai, šalia šių vaikų visuomet turėjo būti tėvai. Kalbant apie specialių ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jiems būtinai reikia gyvo kontakto“, – pabrėžia ji.

Specialiųjų poreikių vaikai mokosi kartu

Klaipėdos „Vytės“ progimnazijoje kasmet mokosi apie 50 vaikų, turinčių specialių ugdymosi poreikių. Kaip teigia K. Stankutė-Matė, apie 70 vaikų turi kalbėjimo sutrikimų, o šiemet mokslo metus pradėjo 52 vaikai, turintys vidutinių ar didelių specialių ugdymosi poreikių. Tam, kad šie vaikai galėtų pilnavertiškai mokytis, progimnazijoje vykdomas įtraukusis mokymas.

„Specialių ugdymo poreikių turintis vaikas tarp savo bendraamžių mokykloje turėtų jaustis visapusiškai gerai, todėl svarbus įtraukusis mokymas. Neužtenka tokio vaiko „įdėti“ į mokyklą. Kiekviena mokykla turi priimti bet kokių gabumų turintį vaiką, tačiau atverti mokyklos duris vaikui yra viena, o sudaryti sąlygas, kad vaikas kiekvieną dieną jaustųsi gerai mokykloje – nelengvas iššūkis. Įtraukusis ugdymas reiškia, kad vaikas gali sėdėti kartu su savo bendraamžiais klasėje, gauti užduotis, kurių dalis skirta visai klasei, o dalis tik jam, kad jis jaustųsi emociškai gerai, o tuo pačiu gautų visą reikiamą švietimo specialistų pagalbą. Įtraukusis mokymas užtikrina, kad mes ne tik pasodiname klasėje specialių poreikių turintį vaiką, bet ir padedame jam tapti mokyklos bendruomenės dalimi“, – teigia K. Stankutė-Matė.

Atsižvelgiant į pandemijos situaciją, kiekvienoje šalies mokykloje šiemet mokslo metai vyksta laikantis saugumo rekomendacijų. Ne išimtis ir Klaipėdos „Vytės“ progimnazija – čia mokiniams pamokos vyksta atskirose klasėse, užtikrinant, kad skirtingų klasių mokinių srautai nesikirstų.

Anot jos, šių mokslo metų pradžia leidžia mokytojams gyvai pažinti specialių poreikių turinčių mokinių stipriąsias puses ir sritis, kuriose jie patiria sunkumų – tai yra labai svarbu, nes nuotolinio mokymo atveju tai padaryti kur kas sunkiau.

Saugumo rekomendacijų svarbą mokiniai supranta

Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai einanti direktoriaus pareigas Jelena Suruda taip pat pastebi, kad pasiruošimas naujiems mokslo metams privertė įveikti ne vieną iššūkį. Vis dėlto, ji pastebi, šiandien gimnazijoje naujų susitarimų laikomasi pavyzdingai, nes su mokiniais daug kalbama apie būtinybę jų laikytis, apie priimtų sprendimų prasmę.

Gimnazijoje buvo pakoreguotas pamokų ir pertraukų laikas, ribojant kontaktą tarp skirtingų klasių mokinių, sureguliuoti mokinių srautai, atskirti 5 įėjimai į gimnaziją. Mokyklos vidinė teritorija suskirstyta į „sektorius“, o vienos klasės mokiniams ugdymo proceso veiklos organizuojamos toje pačioje klasėje, išskyrus fizinio ugdymo pamokas, kurios, esant palankioms oro sąlygoms, vyksta gimnazijos stadione.

Pamokų tvarkaraštis sudarytas taip, kad būtų ne tik patogu valdyti mokinių srautus, bet ir lengviau organizuoti mokinių maitinimą gimnazijos valgykloje. Visi gimnazijos mokiniai valgo ne klasėse, o valgykloje, o pertraukų metu ir mokiniai, ir mokytojai skatinami daugiau laiko praleisti lauke, kol vėdinamos ir dezinfekuojamos mokyklos patalpos.

„Gimnazijos teritorija yra aptverta, todėl šiemet įdiegėme naujovę ir rakiname gimnazijos vartus. Šį sprendimą priėmėme stengdamiesi apriboti mokinių judėjimą į parduotuves pertraukų metu – skiepijame sveikos gyvensenos bei taisyklingos mitybos principus. Apribojome kitų asmenų patekimą į gimnaziją, o mokinių tėvai pasitinka savo vaikus prie gimnazijos vartų“, – teigia J. Suruda.

Padeda švietimo pagalbos specialistai

Šiuo metu Pagirių gimnazijoje ugdomi 39 mokiniai, turintys specialių ugdymosi poreikių. Atsižvelgiant į saugumo rekomendacijas, jiems taip pat teko priprasti prie pokyčių, tačiau J. Suruda pastebi, kad prie naujovių sėkmingai adaptavosi visi mokiniai.

Įprastu metu švietimo pagalbos specialistai – specialusis pedagogas, 2 logopedai, 2 socialiniai pedagogai ir psichologas – su specialių ugdymosi poreikių mokiniais dirba taikydami individualių arba grupinių konsultacijų būdus, rengia rekomendacijas mokytojams. Tačiau, atsižvelgdami į psichologinės-pedagoginės tarnybos specialistų rekomendacijas, mokytojai, dirbantys su specialių ugdymosi poreikių mokiniais, rengia pritaikytas ar individualizuotas programas.

„Specialių ugdymosi poreikių mokinių pažanga stebima ir aptariama švietimo pagalbos specialistų susirinkimų metu. Nuo šių mokslo metų pradžios švietimo pagalbą teikiame tik individualiai arba tos pačios klasės mokiniams. Dar viena naujovė – individualūs pagalbos specialių ugdymosi poreikių mokiniui planai, kurių trukmė priklauso nuo mokinio individualių savybių ir poreikių. Iššūkiu šiemet tapo mokinio, turinčio įvairiapusį raidos sutrikimą, ugdymo proceso organizavimas – aplinkos pritaikymas, rekomendacijų mokytojai parengimas, vaiko adaptacijos stebėsena ir savalaikis reagavimas į mokinio elgesio dinamiką, bendravimas ir bendradarbiavimas su mokinio tėvais“, – teigia J. Suruda.

Nors kai kuriose mokyklose pastebėta, jog nuotolinis mokymas mokiniams sukėlė įvairių sunkumų, J. Suruda teigia pastebėjusi, kad kai kuriems mokiniams, turintiems specialių poreikių, taip dirbti sekėsi net geriau.

„Pirmosios pandemijos bangos metu pastebėjome, kad kai kuriems mokiniams ne tik sėkmingai pavyko mokytis nuotoliniu būdu, bet ir pasiekti geresnių mokymosi rezultatų nei tiesioginio kontakto pamokų metu – geriausiai mokiniams sekėsi informacinės technologijos. Nuotolinio mokymosi metu su šiais mokiniais papildomai dirbo švietimo pagalbos specialistai, kurie padėdavo laiku prisijungti prie virtualių aplinkų, dalyvaudavo vaizdo pamokose, individualiai konsultuodavo ir mokinius, ir jų tėvelius. Esant poreikiui, šią praktiką taikytume ir toliau“, – teigė specialistė.