ES pinigai išleisti, o mokyklos nebeliko
Pernai ši mokykla išgarsėjo visoje Lietuvoje, mat Rusėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną,į šią mokyklą susirinko vien tik mokytojai. Neatvyko nė vienas mokinys.
Kaip ir visose Alytaus rajono mokyklose, šventė ryte buvo numatyta ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos Makniūnų pagrindinio ugdymo ir daugiafunkcio skyriaus kiemelyje. Tačiau šventė neįvyko, nes į šį skyrių neatėjo nė vienas mokinys.
Ant silikatinių plytų mūro statinio sienų tebekabo medinė drožinėta iškaba „Makniūnų mokykla“ ir informacinės lentelės apie įsisavintą Europos Sąjungos paramą mokyklos sporto aikštynui įrengti. Jį prižiūrintis vyras sako, kad dabar čia retkarčiais sportuoja kaimo bendruomenės nariai, o pasidairyti po tuščią mokyklą buvo atvykę pora investuotojų, bet kažkur prašapo – daugiau apie tai turėtų žinoti Raitininkų seniūnas.
Nors seniūnija vadinasi Raitininkų, jos kontora – čia pat, Makniūnuose, vos už poros šimtų metrų nuo uždarytos mokyklos renovuotomis sienomis švytintis pastatas, kurio kieme žydi kruopščiai prižiūrėti gėlynai, o iš vejos kalasi neaiškios rūšies grybai. Ir tik sustojęs laikrodis nedrąsiai užsimena, kad Alytaus rajono pakraštyje, prie gerokai gyvybingesnės Merkinės esanti seniūnija mokyklos netektį išgyveno tarsi nuosprendį.
Mokyklos konkuruoja kaip pieno supirkėjai
Raitininkų seniūnas Arūnas Laukaitis kaip tik grįžta į darbą po pietų ir pakviečia pasikalbėti į savo kabinetą, papuoštą naujutėliu prezidento Gitano Nausėdos portretu.
„Tėvai nenori vesti vaikų į tas mokyklas, kuriose yra jungtinės klasės, pradinukams taip mokytis sudėtinga. O daugiausiai mokinių iš mūsų nutraukė Varėnos rajono Merkinės Krėvės gimnazija. Atvažiuoja ir surenka. Sunku būtų įtikinti moksleivių tėvus jos nesirinkti, kai tai iš tikrųjų yra stipri gimnazija“, - pasakojo A. Laukaitis.
Moksleivių vežiojimą ir konkurenciją tarp švietimo įstaigų jis palygino su pieno supirkimu. Pavyzdžiui, iš Raitininkų seniūnijos Ryliškių gyvenvietės į Merkinę vežiodavo net iki 26 vaikų.
Paklaustas, kiek šiuo metu Makniūnuose yra moksleiviško amžiaus vaikų, seniūnas sakė, kad daugiau kaip 15 vargiai pavyktų suskaičiuoti. Be išsilavinimo jie neliks, bet Makniūnams skaudžiausia prarasti čia gyvenusius ir dirbusius mokytojus.
„Viena mokytoja gyveno Ryliškiuose, tai ji dabar Merkinės gimnazijoje dirba. Makniūnuose, prie pat mokyklos, gyvenanti lituanistė liko be darbo. Taip pat fizrukas, sekretorė, jiems dabar apie 60 metų, tai mokyklos uždarymą išgyvena skausmingiau. Kiti išvažiavo į Alovę arba į Alytų, viena rado darbą senelių namuose“, - vardijo A. Laukaitis.
Sodybas superka miestiečiai
Makniūnai pasikeitė, nes, seniūno teigimu, mokytojai čia organizuodavo visas šventes.
„Nėra vaikų, nėra mokytojų, nėra šviesulių. Kaimas nuseno, bet tai ne tik mūsų, o visos Lietuvos tragedija. Makniūnuose liko senjorai, „jaunimas“ – tokie vos ne po 60 metų, kaip aš, ir keli vaikai. Pavyzdžiui, Nemunaičio miestelis yra arčiau Alytaus, bet ten mokykla dar anksčiau užsidarė“, - kalbėjo Raitininkų seniūnijos vadovas.
A. Laukaičio teigimu, Raitininkų seniūnijoje tuščių sodybų nelieka, vos tik miršta kokia pamiškės vienkiemyje gyvenusi senutė, jos namus iškart nuperka vietos poilsiauti ieškantys vilniečiai arba kauniečiai, o ir kainos gerokai didesnės, negu kituose Alytaus rajono pakraščiuose. Gal todėl, kad seniūnijoje, apimančioje buvusias „Dzūkijos“ ir „Nemuno“ kolūkių valdas, priskaičiuojama 15 ežerų, 20 kilometrų Nemuno pakrantės. Aptarinėdami, kas kur poilsiauja, atradome ir bendrų pažįstamų – Raitininkų seniūnijos Veismūnų kaime prieš dešimtmetį įsikūrė žurnalistas, keliautojas ir sparčiai populiarėjančio Merkinės „Pasaulio puodų“ restorano įkūrėjas Vytaras Radzevičius.
Tačiau pati Makniūnų gyvenvietė savo kolūkiniu kraštovaizdžiu poilsiautojų nevilioja. „Jeigu kas ir atsikrausto gyventi, tai daugiausia vietiniai, kurie kažkada išvažiavo į miestus, o išėję į pensiją nusprendžia grįžti į tėviškę“, - sakė A. Laukaitis. Jo teigimu, kaime net ir girtuoklių neliko – kas smarkiai gėrė, senatvės nesulaukė.
Domėjosi baleto mokykla
Paklaustas apie Makniūnų mokyklos pastato likimą, seniūnas teigia, kad Alytaus rajono valdžia apsisprendusi jį parduoti. Nes Dzūkijoje dar nėra taip buvę, kad kur nors uždarytą mokyklą po kelerių ar keliolikos metų pavyktų atgaivinti.
Bet prieš tai nuo mokyklos sklypo atskirtas stadionas, kuris buvo atnaujintas už Europos Sąjungos fondų lėšas prieš pat mokyklos uždarymą.
„Nenorim, kad pastato pirkėjai užtvertų aikštyną tvoromis ir liktų neprieinamas Makniūnų kaimo gyventojams“, - paaiškino Raitininkų seniūnijos vadovas.
Ilgai delsti būtų nuostolinga, nes 1970 m. pastatytas per 700 kv. m mokyklos pastatas šiuo metu nešildomas ir dėl to jo būklė greitai gali pablogėti.
„Katilinėje yra dvi krosnys, dirbdavo 4 kūrikai. Dabar ji šildo tik seniūnijos pastatą, bet netrukus mes įsirengsime „oras-vanduo“ šildymo sistemą“, - pasakojo A. Laukaitis.
Makniūnų mokyklos pastatu, pasak seniūno, domėjosi senelių slaugos namų kūrėjai ir vaikų baleto stovyklas organizuojanti mokykla.
„Pirmieji lyg norėjo tik nuomotis pastatą, o savivaldybė suinteresuota jį parduoti. Nes nuomininkai greitai gali jį nugyventi, o investuoti į svetimą turtą neskuba. O tie iš baleto mokyklos jau atrodė, kad tikrai ims. Viskas čia jiems patiko, bet aptilo ir aptilo. Ne tiek jau mažai tokių uždarytų mokyklos pastatų per visą Lietuvą yra. Būtų išties fantastiška, aš dar prisimenu, kaip smagu būdavo, kai kaime girdėdavosi vaikų klegėjimas, mokytojai eidavo į autobusą. Dingo šurmulys, liko pensininkai – šeštą valandą vakaro jau gatvėje nieko nesutiksi“, - kalbėjo seniūnas.
Negrįžtamai praėjusius laikus Makniūnuose mena kur ne kur dar likę kolūkinių statinių griuvėsiai. Jei mokyklai greitai nepavyks surasti naujų šeimininkų, A. Laukaitis neabejoja, kad ir ją ištiks sugriuvusių fermų likimas: „Lygiai tas pats bus“.
