Šventė – pievoje ir po obelimis
Mokslo žinių dienos išvakarėse Šeštokų mokykla atrodo neįprastai – ant grindų atsirado ženklinimas, panašus į tą, kurį COVID-19 pandemijos pradžioje galėjome matyti prekybos centruose. Koridoriai ir laiptinės perverti „Stop“ juosta, prie užtvarų surašyti klasių skaičiai. O norėdamas pasiekti direktorės kabinetą, turėjau užsiregistruoti lankytojų knygoje ir dėvėti kaukę.
„Ruošiamės dviem scenarijams. Jeigu nelis, tai šventė prasidės šv. Mišiomis bažnyčioje, o tada vaikai išsiskirstys po parko teritoriją ir vyks bendra šventė. Klasių valandėles taip pat planavome lauke, po obelimis, pievoje. Bet jeigu užlis, tada po bažnyčios vaikai eis iškart į klases, o administracija juos ten pasveikina“, - sakė mokyklos direktorė A. Burbaitė.
Jos teigimu, bažnyčioje mokiniai ir mokytojai bus su kaukėmis. Be to, ne visi ketina dalyvauti Mišiose, todėl turėtų pavykti laikytis saugaus atstumo.
Paklausta, ar lengva buvo perprasti visas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, gautas vos prieš savaitę iki mokslo metų pradžios, direktorė kalbėjo ir dabar dar neįsivaizduojanti, per kiek laiko mokiniams pavyks įsisąmoninti skirstymąsi zonomis.
„Sunkiausia bus laikytis bendrų susitarimų, kaip judėsime mokyklos teritorijoje ir viduje. Tai bus kaip malda – kiekvieną dieną tuos susitarimus priminti. Visi suvokiame, kad situacija yra ekstremali. Sudėtinga, kai reikalavimai keičiasi, pavyzdžiui, iš pradžių buvo sumanyta matuoti visų ateinančių į mokyklą vaikų kūno temperatūrą, o dabar tas reikalavimas liko tik ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui. Svarbiausia įsisąmoninti, kad tai yra reikalinga mums, o ne kažkam kitam“, - pasakojo A. Burbaitė.
Vaikas negalės net šaukšto paimti
Apie 180 mokinių ir 29 mokytojus turinčioje Šeštokų pagrindinėje mokykloje su Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos skyriumi laikytis naujos tvarkos gerokai lengviau, negu didmiesčių švietimo įstaigose, į kurias susirenka po kelis tūkstančius moksleivių. Pasak direktorės, nė vienoje klasėje nebus daugiau kaip po 17 mokinių, todėl saugų atstumą tarp jų išlaikyti ir suskirstyti valgyklą į atskiras „salas“, išvengiant srautų maišymosi, nebus labai sudėtinga.
„Nustatytu laiku vaikai ateis su savo mokytoju valgyti. Su vaikais bus ilga ir dažna kalba, kad jie įsisąmonintų tą tvarką. Sudėtingiau bus, jeigu tą tvarką teks keisti“, - sakė direktorė.
Šeštokų moksleivius maitinančiai sierijiečių bendrovei „Pandora“ teko atsisakyti moksleivių pamėgto švediško stalo, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamas valgymas klasėse nebus įgyvendinamas.
„Valgyklos darbuotojai įdės maistą ir net įrankius paduos. Pats vaikas negalės net šaukšto paimti. O pasibaigus pandemijai būtinai grįšime prie švediško stalo principo, nes labai sumažėjo maisto atliekų – vaikai nesideda į lėkštes tų produktų, kurių nevalgo, pavyzdžiui, bulvių“, - pasakojo mokyklos vadovė.
Pietūs, pasak A. Burbaitės, šeštokų pagrindinės mokyklos valgykloje kainuoja iki 1,50 euro. Bet per 50 proc. vaikų maitinami valstybės lėšomis.
Pasirūpino ir gretimos savivaldybės vaikais
Paklausta, kaip Šeštokų pagrindinė mokykla išgyveno nuotolinio mokymosi laikotarpį, A. Burbaitė pasakojo, kad pavasario atostogų užteko pasiruošti, pasirinkti nuotolinio mokymo platformą, susirinkti informaciją iš tėvų, kam kokios pagalbos reikės. Trečdaliui mokinių reikėjo techninės pagalbos – jiems buvo išdalinti ministerijos nupirkti planšetiniai kompiuteriai, o Lazdijų rajono savivaldybė parūpino mobilaus interneto modemus.
„Jei šeimoje ir buvo vienas kompiuteris, bet 3 ar 4 skirtingo amžiaus vaikams teko mokytis nuotoliniu būdu, tada juo pasidalinti nebuvo įmanoma“, - pasakojo direktorė.
Šeštokų mokyklą lanko trys dešimtys vaikų iš kaimyninės Kalvarijos savivaldybės Nemunaičių gyvenvietės, kurioje mokykla buvo uždaryta. Geltonieji autobusiukai suveža vaikus į Šeštokus iš Brukų, Sūsninkų, Ramanavo, Verstaminų, Rudaminos, Aštriosios Kirsnos ir kitų kaimų. A. Burbaitės teigimu, skirstant Lazdijų rajono savivaldybės nupirktą įrangą nekilo jokių abejonių, ar ją gali gauti kitoje savivaldybėje gyvenantys moksleiviai.
„Buvo karantinas, vasaros atostogos, vaikai nesimatė vos ne pusę metų, tai bus labai sudėtinga prižiūrėti, kad jie nekontaktuotų tarp klasių. Vaikai yra vaikai, glėbesčiuojasi, nori susibėgti, kartu pažaisti. Vaikas kitaip mąsto – išgirsta informaciją apie būtinybę laikytis saugaus atstumo ir vėl lekia. Bet aš manau, kad geriau kasdien kartoti kaip maldą tuos reikalavimus, negu vėl išeiti į karantiną. Pagalvokite apie pirmokus, kurie dar nieko nežino, kaip jiems pradėti mokytis nuotoliniu būdu?“ - svarstė direktorė.
Jos teigimu, su vyresniais moksleiviais dar galima įsivaizduoti tokį mokymo būdą, kai jei savaitę lanko mokyklą, o kitą mokosi iš namų. Bet 3 mėnesiai yra riba, kiek galima mokytis nuotoliniu būdu nepatiriant didelės žalos, o paskui prasideda neprognozuojami reiškiniai.
Naudinga nors trumpam grįžti į mokyklą
Šeštokų kraštas yra atokus Lietuvos pakraštys, kur iki šiol neužfiksuota nė vieno užsikrėtimo COVID-19, o ir visame Lazdijų rajone jų būta nedaug, išgarsėjo tik iš ligoninės Kaune dukart pabėgęs keistuolis, sumedžiotas policijos pareigūnų. Vasarą, pasak A. Burbaitės, buvo nemažai grįžusio iš užsienio jaunimo, o šiuo metu net ir atvežti užkratą į Šeštokus nebūtų kam. Tradiciją kiekvieną vasarą keliauti su mokiniais ir tėvais turėję Šeštokų mokytojai šiemet pakeitė į savo krašto pažinimo išvykas.
Direktorė džiaugėsi, kad Šeštokus aplenkė vis dažniau minima mokytojų stygiaus problema, o net ir 5 priešpensinio amžiaus mokytojai, padedami kolegų, nesunkiai išmoko naudotis nuotolinio bendravimo platformomis ir dėl to ypatingo streso nepatyrė.
„Mes naudojome „Zoom“, nes patogu, kai mokytojas gali matyti visos klasės veidus. Nespaudėme tų vaikų, kurie negalėjo būti matomi, gal kiti nenorėjo ir savo aplinkos rodyti, nors galima užsidėti užsklandas, prie ekrano gali sėdėti ir „Ferrari“ automobilyje. Grįžę į mokyklą rugsėjo pirmąją savaitę aptarsime su mokiniais, kaip sekėsi, kokia buvo jų emocinė būsena, gal kuris kažką praleido, nesuprato ir reikia pakartoti. Jeigu po tokio susitikimo, kai vaikai išsakys savo lūkesčius, pašalinsime spragas, šalyje vėl pablogės epidemiologinė situacija, bus truputį lengviau“, - kalbėjo direktorė.
Kol nėra skiepų ir didžioji visuomenės dalis dar nepersirgo, A. Burbaitė neabejoja, kad vėlyvą rudenį dar gali tekti užsidaryti griežtesniam karantinui, bet net ir trumpas grįžimas į mokyklas bus labai naudingas. O jei užkratas Šeštokų krašto taip ir nepasieks, dabar įgyti įgūdžiai pravers per būsimas gripo epidemijas.
