Neskaitymas lemia sunkesnę asmenybės raišką

Ar skiriasi skaitantys ir neskaitantys vaikai, geriausiai žino su jais bendraujantys ir akademinius pasiekimus sekti galintys pedagogai.

„Literatūros pamokose skiriasi. Gyvenime? Nežinau“, – pasakojimą apie skaitančius ir neskaitančius vaikus pradeda Alius Avčininkas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas.

Aštuntą rugsėjį mokykloje pasitiksiantis pedagogas mano, kad žvelgiant į akademinius pasiekimus, skaitančiųjų ir neskaitančiųjų skirtis matyti: santykį su knygą užmezgusių vaikų žodynas gausesnis, atmintis geresnė, o minties raiška – nuoseklesnė.

Alius Avčininkas
Foto: DELFI skaitytojas

„Priešingai – neskaitantis vaikas yra dirglesnis, jo asmenybės raiška sunkesnė, gali turėti dėmesio koncentracijos problemų“, – sako pašnekovas.

Specialistas teigia, kad geresni akademiniai mokinio pasiekimai priklauso nuo to, kada, ką ir kokia kalba vaikas pradeda skaityti.

Pasak pašnekovo, skaitymo ir rašymo įgūdžius reikėtų pradėti lavinti anksti – mat iki trečios klasės nepradėjusio skaityti vaiko branda lėtėja.

Smegenys veikia intensyviau ir nuolat vystosi

Kokie tekstai vaikams naudingi? „Vaikus reikėtų pratinti prie ilgesnių tekstų, patartina, pasakojimų. Susipažįstant su tokiais tekstais, smegenyse atsiranda daugiau jungčių tarp skirtingų sričių. O jei tokia įtrauktis palaikoma nuolat, rezultatai turėtų džiuginti“, – sako mokytojas.

Pasak pedagogo, atidus ir analitinis skaitymas veikia efektyviau, smegenys treniruojamos intensyviau.

„Gal kiek keistai nuskambės, bet pasauliui greitėjant, atidus, lėtas skaitymas yra tokio nužmoginančio tempo įveikos būdas“, – savo mintimis dalijasi A. Avčininkas.

„Skaitant susiformuoja literatūrinis skonis, išryškėja pasaulio vertinimo matai“, – skaitymo pliusus vardina A. Avčininkas. Jis prideda, kad knygas skaitančio žmogaus smegenys veikia intensyviau ir nuolat vystosi.

Kas laukia neskaitančių vaikų? „Bet kuriuo atveju laukia gyvenimas. Vienodai gražus ir vienodai brutalus skaitantiems ir neskaitantiems. Mokykla tą turi suvokti. Privalo“, – sako A. Avčininkas.

Kiekvienas vaikas pasirenka skaityti tai, kas jam įdomu

Jau penkerius metus vaikams knygas kuriantis rašytojas Tomas Dirgėla išduoda, ką skaito šiuolaikiniai vaikai.

„Gyvename milžiniško tempo laikais – gaila, kad į tą bėgimą įsitraukia ir vaikai“, – kasdienybę apibūdina rašytojas. Jis paaiškina, kad dėl greito gyvenimo tempo ir knygų vaikams siužetai turi būti įtempti: „Knygos su greitu veiksmu įdomios ir jauniesiems skaitytojams.“

Sujungęs besikeičiančius įvykius ir humorą, T. Dirgėla sako sukūręs vaikus sudominantį knygos receptą.

Vaikų rašytojas Tomas Dirgėla
Foto: DELFI skaitytojas

Kūrėjas teigia, kad dėl šiandieninės knygų pasiūlos, kuri – įvairialypė, kiekvienas vaikas gali pasirinkti, ką skaityti jam įdomu: „Tai gali būti ir lengvesnio turinio knygos, ir detektyvas, ir jautri istorija apie meilę.“

Knygose – gyvenimiškos patirtys

T. Dirgėla įvardina, kokią, jo nuomone, įtaką skaitymas turi vaikams.

„Pirmiausia, skaitantis vaikas ras išeitį visose gyvenimo situacijose, nes jas visas jau bus išgyvenęs knygose“, – pirmąjį skaitymo pliusą pateikia pašnekovas.

Kaip priešingybę, rašytojas pateikia knygų nemėgstančio vaiko pavyzdį: „Neskaitantis, kol ieškos rakto, galbūt pridarys ir ne pačių geriausių dalykų to nė nesuprasdamas.“

Anot T. Dirgėlos, skaitymas vaiką augina – jo žodynas tampa turtingesnis, lavinama fantazija. Taip pat plečiasi žinios apie pasaulį, išmokstama empatijos, tolerancijos kitokiam, mokomasi kūrybingumo.

„Skaitymas vaikui yra kaip geriausių vitaminų kompleksas, tik knygoje čia vienoje kapsulėje sudėta visa, ko reikia ne augančiam vaiko kūnui, o dvasiai, jo vidiniam pasauliui“, – teigė rašytojas.