Su rugsėjo pradžia didmiesčių gatvėse pasipils į universitetus įstojusių ar po vasaros atostogų į akademinį gyvenimą grįžusių studentų automobiliai.

2014-aisiais įkurto Kauno technikos kolegijos (KTK) studentų automobilių klubo vadovas pastebi, kad nuosavas transporto priemones turinčių studentų gretos išlieka stabilios, tačiau gerėjant miestų susisiekimo infrastruktūrai, daugėja besirenkančių dviračius ar elektrinius paspirtukus.

Visgi, anot Povilo, studentui automobilis nėra tik susisiekimo priemonė po savaitės paskaitų grįžti į gimtinę.

„Neretai automobilis – asmenybės saviraiškos galimybė. Studento amžius toks ypatingas, kai norisi visko čia ir dabar. Daugelis turinčių automobilį galvoja, kad jis yra būtinybė, svarbi gyvenimo dalis užmezgant naujus santykius, bendraujant su draugais.

Studentavimo metu žmonės bando gyvenimą, vienaip, kitaip, juk žmogus turi atrasti save. Galbūt iš praktinės pusės automobilis nėra toks jau būtinas daiktas, nežinau, ar iš finansinės pusės apsimoka jį išlaikyti, bet daugelis nori jį turėti ir automobilį turi“, – teigė P. Bonkevičius.

Kalbant apie studentišką automobilių parką, jame vyrauja nebrangios, pigios eksploatacijos ir ne pirmos jaunystės mašinos.

„Vienų studentiškas gyvenimas neatsiejamas nuo tėvų priežiūros ir išlaikymo, kiti atitrūksta, pradeda savarankišką gyvenimą. Studento autoparkas šiais laikais labai įvairus, yra tokių, kurie nustebins nauju, prabangiu modeliu, įkandamu ne kiekvienam solidžiam verslininkui.

Bet jei žvelgiame į tipinę studentišką auditoriją, jos automobiliai tretinės rinkos, kurie yra nebrangūs, pigiai eksploatuojami. Vardinant modeliais – tai ketvirtos kartos „VW Golf“, Honda „Civic“, jei labiau domisi automobilizmu ar mėgsta kažkur pavažiuoti slalome, gali būti ir BMW „kregždė“, E46 modelis.

Sakykime, tai yra šio periodo studentų automobiliai. Kalbu apie tokius, kurie jau atsiskiria nuo tėvų, tačiau dar patys neturi reguliarių, nuolatinių pajamų“, – kalba P. Bonkevičius.

Pašnekovas įsitikinęs – automobilio priežiūrai, jo išlaikymui studentai tikrai neišlaidauja.

„Pamenu, ir pats pildavau kuro už 5 eurus ir žinodavau, kad nuvažiuosiu bent keliasdešimt kilometrų.

Kadangi daugelis modelių – ikoniniai savo klasėje, plačiai paplitę šalyje, studentai mėgsta savo transporto priemones patobulinti, išskirti iš kitų, tokių pačių gatvėse. Pavyzdžiui, pažeminti mašiną, apklijuoti lipdukais ar dar prigalvoti įvairių įmantrybių, kurios beveik nieko nekainuoja finansiškai.

Pačiai techninei priežiūrai skiriamos minimalios sumos, sakykime, vidutiniškai iki 30 eurų. Klausimas, ar keičiami tepalai. Jei reikia keisti filtrus, tai dedamas pats pigiausias tepalo filtras, o paprastai automobilis naudojamas tol, kol jis rieda.

Realiai daug jam dėmesio nėra skiriama, jei toks į studento rankas patekęs automobilis įveikia techninę apžiūrą, jau yra labai smagu“, – pasakoja P. Bonkevičius.

KTK – vienintelė Lietuvoje rengia specialistus būtent automobilio sportui, yra trejų metų trukmės automobilių techninio eksploatavimo studijos ir sportinių automobilių specializacija.

„Esu komandos vadovas, komandos branduolį sudaro studentai, bet esame profesionalus klubas, dalyvaujame Baltijos šalių, Europos čempionatuose. Mūsų tikslas – tą jauną energiją, studentus nukreipti į autosportą, kai kam tai yra laisvalaikis, kai kam – karjeros pradžia.

Klubui, žinoma, padeda kolegija, turime savo rėmėjus, partnerius, jie yra mūsų finansinis ramstis, be to, patys sugebame papildyti klubo biudžetą.

Klubas vienija apie 30 žmonių, didžioji dalis su laiku keičiasi, vieni baigia studijas, pasitraukia iš klubo, ateina nauji“, – kalbėjo autoklubo vadovas.

Pasak P. Bonkevičiaus, yra ir tokia studentų kategorija, kurie atvykę į didmiestį, mašinos neliečia iki kito penktadienio, kada baigiasi paskaitos ir rieda atgal į gimtinę.

„Tokie nemato gal tikslo kažkur važinėti po miestą, tai yra sveikintina, nes didmiesčiuose turime tikrai gerą viešojo transporto infrastruktūrą.

Bet jei rinkosi studijas, susijusias su automobiliais ir savo ateitį sieja su autotechnika, autosportu, faktas, kad toks norės turėti savo transporto priemonę ir paprastai toks studentas turi savo automobilį.

Nesvarbu, koks biudžetas, ar 100 ar 1000 eurų, bet automobiliams neabejingas žmogus ras sprendimą“, – pasakoja P. Bonkevičius.

Anot jo, jam studijuojant maždaug 70 proc. kurso draugų turėjo savo automobilius, 20 proc. važinėjo iš tėvų pasiskolintais automobiliais, tik gal 1 iš 10-ies apskritai buvo be privačios transporto priemonės.

Nors Povilas baigė studijas, bet nuo aukštosios mokyklos ir studentų nenutolo – Kauno technikos kolegijoje dirba dėstytoju.

„Negaliu sakyti, kad studentų gretose daugėja ar mažėja turinčių automobilius, bet tikrai yra daugiau tokių, kurie renkasi dviračius ar elektrinius paspirtukus.

Studentui automobilis nėra gyvybiškai svarbus ir būtinas, bet taip pat nėra ir prabangos dalykas. Reikia suprasti jaunimą, kuris pradeda savarankišką gyvenimą ir nori visko. Tad kai kuriems automobilis – asmeninės saviraiškos priemonė.

Už kokius 700 eurų gali nusipirkti automobilį ir bent jau metus nesukti dėl jo galvos. Per 10 metų keitėsi pinigų svoris, prieš dešimtmetį 700 eurų turėjo visai kitą vertę. Dabar šiai dienai automobiliai nėra kažkokia prabanga, jie daugeliui įperkami, net ir studentui“, – teigė P. Bonkevičius.