Nuo matematikos iki konditerijos
Nors šiuo metu L. Barčaitės kasdienybė – kulinarija ir maisto patiekalų gamyba, anksčiau kulinarė dažnai prižiūrėdavo vaikus, rašoma pranešime spaudai. Meilė vaikams Linai gimė natūraliai: „Esu vyriausia šeimoje. Dėl to rūpintis vaikais išmokau gana anksti, teko padėti prižiūrint penkeriais metais jaunesnį brolį: pasakas sekti, padėti ruoštis pamokoms. Be to, mano mama dirbo kūdikių namuose, kur ateidavau pas ją savaitgaliais pabūti su vaikučius. Jų būdavo visokių – beglobių, su specialiaisiais poreikiais. Tad, nuolat buvau apsupta vaikų ir kalbų apie juos.“
Tiesa, gaminti maistą kulinarė išmoko kiek vėliau, kai išsikrausčius iš tėvų, virtuvėje teko dažniau suktis pačiai. Taip atsirado dar viena L. Barčaitės aistra – kepiniai. Nors iš pradžių moteris mokėsi matematikos ir informatikos mokslų, netrukus po studijų pradžios suprato norinti savo kelią sieti būtent su maistu: „Pradėtas studijas greitai iškeičiau į maisto technologijų mokslą ir nė karto nesigailėjau dėl šio sprendimo.“
Valgyti skatina žaidimai
Dabar L. Barčaitė yra sukaupusi didelį žinių bagažą maisto ruošos srityje, o nuo kepinių ir desertų gamybos pasuko į kulinarijos sritį. Vis dėlto, kaip vieną vertingiausių patirčių ji įvardija darbą su vaikais, kuriems taip pat nemažai gamindavo: „Būtent šiame darbe supratau, kad vaikams ir jų tėveliams mityba neretai tampa iššūkiu. Jiems aš visada patariu pasitelkti fantaziją bei kūrybiškumą – vaikui detaliai papasakoti, ko gamindami dėjote į patiekalą, o susėdus prie stalo valgymą paversti smagiu.“
Lina neretai girdi tėvus besiskundžiant, kad jų vaikas labai mažai valgo. „Buvo atvejis, kai pradėjau dirbti šeimoje ir mama pasakė, jog vaikas nelabai prisileidžia svetimus žmones, tad gali būti sunku įkalbinti valgyti. Jam buvo jau ketveri. Paklausiau, ar jis norėtų makaronų su brokoliais ir pomidorais. Nors šis atsisakė, nepasidaviau – sudėliojau iš maisto produktų drakoną ir pasakiau vaikui, kas jis yra riteris, kuriam reikia drakoną nugalėti. Jam pasidarė įdomu, jis ėmė klausinėti ir ragauti. Taip jo lėkštė ištuštėjo“, – patirtimi dalijasi L. Barčaitė.
Supratimas apie mitybą – per praktiką
Kulinarė pasakoja, jog vaikystėje tėvai formavo sveiką santykį su maistu, nuolat gamindavo namuose. „Mama pusryčiams visuomet gamindavo kiaušinius, pietums valgydavome ir sriubą, ir antrąjį patiekalą. Vakare valgydavome lengviau: tai varškėčius, tai manų košę, grikius, blynus. Buvome pratinami valgyti reguliariai, tris kartus per dieną, tad atsirado režimas. Kadangi turėjome kaimą, daržovių, mėsos, pieno produktų parsiveždavome iš ten. Galiu sakyti, kad namuose vyravo kokybiško, gero maisto tradicijos“, – prisimena ji.
Anot L. Barčaitės, su vaikais apie mitybą reikėtų pradėti kalbėti nuo mažens – supažindinti su įvairiais produktais, pasakoti, kaip jie auginami, gaminami, leisti ragauti. Itin geras būdas kurti teigiamą vaikų santykį su maistu – skatinti juos tapti virtuvės pagalbininkais. Taip vaikai ne tik susipažįsta su maisto produktais, bet ir išmoksta naudingų įgūdžių, disciplinos, tvarkos.
„Šeimoje, kuriai padėdavau, berniukas labai mėgdavo gaminti – aš jam specialiai per gimtadienį padovanojau prijuostę ir mes kartu kepdavome sausainius, pjaustydavome salotas. Jis labai mėgdavo man padėti virtuvėje. Turėdavome ir specialius patiekalus, kuriuos gamindavome tam tikromis progomis. Su vaikais maisto gaminimą tikrai įmanoma paversti edukacine veikla“, – sako L. Barčaitė.
Žiniomis dalijasi su mokiniais
Savo darbo ir užsiėmimų su vaikais patirtį Lina pritaiko šį rudenį startavusioje „Rinkis sveikiau“ mokykloje. Kartu su ja sveikatai palankaus maitinimosi mokyklos komandą sudaro gydytoja-dietologė dr. Edita Gavelienė, kepinių technologas Mahmoud Idir ir atlikėjas, laidų vedėjas Vidas Bareikis. Jie šią savaitę nuotoliniu būdu vedė jau ketvirtąją pamoką – šį kartą Panevėžio rajono Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos mokiniams.
