„Spinter tyrimų“ atlikta apklausa atskleidė, kad pusė (50 proc.) apklaustųjų, kurie turi vaikų iki 18 metų, mano, jog jų atžalos su maistu gauna nepakankamai vitaminų ir mikroelementų (14 proc. nepakankamai ir 36 proc. greičiau nepakankamai).
Žymi Lietuvos mitybos specialistė, penkiametės Amandos mama Indrė Trusovė tikina, kad nevisavertės vaikų mitybos problema Lietuvoje darosi vis aktualesnė.
„Greitėjantis gyvenimo tempas lemia tai, kad vis dažniau žmonės renkasi pusfabrikačius, nevertingus ir nepalankius sveikatai produktus ne tik sau, bet ir savo vaikams. Todėl mažieji vis dažniau serga, ypač daugėja antrojo tipo diabeto, nutukimo atvejų, įvairių alergijų, kitų susirgimų. Vaikams trūksta energijos, žaidimus kieme keičia sėdėjimas ant sofutės su mobiliais telefonais, užkandžiaujant nenaudingais maisto produktais. Taip mažieji negauna pakankamai vitaminų ir mineralų, būtinų jų vystymuisi“, – pasakojo mitybos specialistė Indrė Trusovė.
Tačiau net ir stengiantis valgyti tokius maisto produktus kaip vaisiai, daržovės, riešutai, mažiesiems būtinų medžiagų vis tiek gali trūkti. Žymi dviejų vaikų mama Julija Žižė tikina, kad šiandieniniai maisto produktai neprimena tų, kuriuos valgydavome anksčiau.
„Rodos, kad šiuolaikiniai tėvai jau tampa sąmoningesni, bet tuo pačiu mes gyvename labai modifikuotame pasaulyje. Senaisiais laikais viskas buvo ekologiškiau ir kokybiškiau, o šiandien jau net ir „kokybiškai“ maitindamasis, nebegali būti tikras dėl produktų maistinės vertės. Kas galėjo pagalvoti, kad močiutės daržas taps tikru prabangos reikalu. Tad šiandien reikia bent ieškoti tokių daržų, kaimo ūkių, bandyti gauti visas naudingas medžiagas iš maisto produktų. O nuo rudens, kai organizmo imunitetas silpsta, reikėtų atsakingai rinktis maisto papildus“, – tikino jauna mama.
Gydytoja-dietologė Gertruda Babravičienė teigia, kad vaikams augant, tampa ypač sudėtinga kontroliuoti gaunamų maisto medžiagų kiekius.
„Reikėtų stebėti, kokie yra vaiko valgymo įpročiai ne namuose: ką jis valgo mokykloje, kur išleidžia dienpinigius, ką valgo susitikęs su draugais. Taip pat labai svarbu stebėti tuos vaikus, kurie nevalgo mėsos, riebios žuvies, pieno produktų, maitinasi daugiausiai augalinės kilmės maistu ar yra alergiški tam tikriems maisto produktams. Tokiems vaikams gauti pakankamai vitaminų ar mikroelementų, ypač vitamino D arba Omega-3 riebalų rūgščių, tampa beveik neįmanoma“, – tikina gydytoja-dietologė.
Kada griebtis maisto papildų?
Dažnas vaikas noriai valgo ne viską, ypač retai mėgstamiausiųjų sąraše atsiduria žalios daržovės ar riebi žuvis. Ne visos mamos gali pasigirti ir dideliu vaiko apetitu. Todėl, nevartojant vitaminų papildomai, reikiamo šių medžiagų kiekio nėra iš kur pasiimti.
Remiantis „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, trys ketvirtadaliai (75 proc.) turinčių vaikų iki 18 metų nurodė, kad jų vaikai vartoja maisto papildus: 10 proc. – nuolat, 37 proc. – kartais, 28 proc. – retai. Maisto papildus nuolat dažniau vartoja didžiųjų miestų gyventojų vaikai, o niekada nevartoja net 25 proc., iš jų dažniau – kaime gyvenančių šeimų vaikai.
„Labai svarbu stengtis, kad vaiko mityba būtų visavertė, tačiau to nepakanka – nuoširdžiai rekomenduoju ir patiems, ir vaikams papildomai vartoti vitaminą D ir Omega-3. Tam, kad ir imunitetas būtų puikus, ir kaulai, ir rega, ir smegenų veikla būtų nepriekaištinga. Labai svarbu vaikui kuo ankstesniame amžiuje pasakoti, rodyti, pratinti, kad gerti vitaminus ir žuvų taukus yra būtina. Pavyzdžiui, mano dukra noriai vartoja vitaminus, nes ji pripratusi tai daryti nuo pat vaikystės“, – teigia I. Trusovė.
3 patarimai, kaip padėti savo vaikams
Gydytoja-dietologė G. Babravičienė tikina, kad yra keli būdai, kaip tėvai nuo ankstyvo amžiaus gali padėti vaikams užtikrinti visavertę mitybą.
1. Įvairovė per savaitę
Kai pradedama dėlioti bei planuoti maisto produktus ir jų kiekį, rekomenduojamą suvalgyti kasdien, kad būtų gaunamos visos reikalingos maistinės medžiagos, vitaminai ir mikroelementai – kiekiai atrodo išties dideli. Tačiau jeigu nepavyksta to padaryti per dieną, turėtumėte siekti rekomendacijas įgyvendinti bent per savaitę.
2. Režimas
Mitybos režimas leidžia vaikui išmokti atpažinti ateinantį alkio bei sotumo jausmą, ką per dažnai ir nereguliariai maitinantis jam padaryti labai sunku. Tačiau labai svarbus ne tik valgymo, bet ir visos dienos režimas: miego ir kėlimosi valandos, valgymo valandos, mokslo, sporto ir poilsio laikas. Būtent jis ir formuoja teigiamus mitybos įpročius.
3. Buvimas pavyzdžiu savo vaikui
Vaikai niekada nenorės sveikai maitintis, jeigu matys netinkamą pavyzdį namuose. Ypatingai svarbu teigiamus maitinimosi įpročių aspektus pabrėžti ir skatinti, o blogus aspektus ignoruoti, namuose laikantis pačių geriausių taisyklių ir tradicijų.
Kokių maisto medžiagų trūksta dažniausiai?
Jeigu šių taisyklių laikytis sunku, atkreipkite dėmesį į maisto papildus. Anot gydytojos-dietologės, su maistu sunkiausia gauti vitamino D, kurį apskritai papildomai rekomenduojama vartoti kone visiems. Taip pat ir Omega-3 riebalų rūgščių, apie kurių naudą pastaruoju metu kalbama itin garsiai.
Omega-3 riebalų rūgštys yra ne tik naudingos, bet ir gyvybiškai svarbios kiekvienai mūsų organizmo ląstelei. Tai nervų sistemos, akių tinklainės ir smegenų statybinė medžiaga. Jos taip pat ypatingai svarbios širdies, smegenų ir akių sveikatai.
„Papildai su Omega-3 mažiesiems rekomenduojami tada, kai vaiko dietoje šių DHR ir EPR rūgščių šaltinių, pavyzdžiui, riebios žuvies, nepakanka“, – tikina „Nutrilite“ produktų ekspertė Katarzyna Golos.
Įpratinti vaikus vartoti Omega-3 maisto papildus nebėra sunku, nes rinkoje atsiranda vis daugiau patrauklių pakuočių ar maisto papildų vartojimo formų.
Vis dėlto, anot mitybos specialistės, prieš pradedant vartoti papildus, vertėtų pasitarti su sveikatos specialistais, kad jie padėtų pasirinkti tinkamiausius, nurodytų saugią jų vartojimo dozę.
