„Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė atsiųstame pranešime sako, kad tai ne tik paneigia mitą, kad dėl sunkumų pastoti kaltos tik moterys, tačiau pabrėžia ir kitą svarbų dalyką: nėštumo planavimas – abiejų partnerių reikalas.

„Jeigu pora apsisprendė, kad nori susilaukti vaikų, abu partneriai pasiruošimui turėtų skirti apie 6 mėnesius. Per tą laiką moteris turėtų apsilankyti pas ginekologą, kuris įvertintų sveikatos būklę, paskirtų reikiamus tyrimus, o vėliau įvertintų jų rezultatus ir nustatytų, ar reikalingas gydymas. Vyras turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris paskirtų reikiamus bendruosius tyrimus. Jeigu tyrimų atsakymai reikalautų papildomo ištyrimo, vyras gali būti nukreiptas vizitui pas andrologą, kuris paskirtų spermos tyrimą, leidžiantį nustatyti jos kokybę ir diagnozuoti vaisingumo sutrikimus“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vaistininkė priduria, kad moterims taip pat reikėtų apsilankyti pas odontologą dėl dviejų priežasčių. Pirma – nėštumo metu nerekomenduojama rauti dantų, atlikti implantavimus ar protezavimus. Antra – nėštumo metu vaisius pasisavina reikalingus vitaminus, o dėl to mamos dantys gali silpti.

Foto: Shutterstock

Būdai, stiprinantys reprodukcinę sistemą ir sveikatą

Nustatyta, kad tinkamiausias moters amžius nėštumui yra tarp 20–30 metų, nes tuo metu yra mažesnė apsigimimų rizika. Be to, moterys šiuo gyvenimo metu rečiau serga lėtinėmis ligomis, kurios gali apsunkinti pastojimą, tačiau vyresnio amžiaus moterys taip pat gali pastoti ir sėkmingai išnešioti kūdikį. Nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus moteris planuoja nėštumą, ji turėtų žinoti, kad yra būdų, kurie gali sustiprinti ne tik reprodukcinę sistemą, bet ir bendrą sveikatos būklę.

„Rekomenduojama iki nėštumo bent 3 mėnesius gyventi sveikai, nevartoti alkoholio, nerūkyti, negerti vaistų ir sumažinti produktų, turinčių savo sudėtyje kofeino, vartojimą. Labai svarbu reguliuoti savo kūno svorį, nes per daug lieknoms moterims yra sunkiau pastoti dėl ovuliacijos sutrikimų, o per didelis kūno svoris gali lemti ne tik sunkesnį pastojimą, bet ir padidinti įvairių komplikacijų riziką“, – įspėja vaistininkė.

Labai didelę reikšmę turi ir psichologinis nusiteikimas, pozityvus mąstymas bei ramybė, todėl porai patariama reguliariai užsiimti mėgstama veikla. Ji padės atsipalaiduoti ir atsikratyti nuolatinių minčių apie vaikelį, kurio ketinama susilaukti. Šis patarimas – ypač naudingas poroms, planuojančioms susilaukti pirmojo vaiko. Tuo metu jaučiamo streso lygis yra ganėtinai aukštas, o kartais psichologinės problemos lemia ir sunkesnį pastojimą. Reguliaraus fizinio aktyvumo užtikrinimas – dar vienas būdas, padedantis stiprinti sveikatą, ir reprodukciją. Jeigu moteris iki tol nesportavo intensyviai, tai pasiruošimo nėštumui metu taip pat nereikėtų persistengti, tačiau vyrams rekomenduojama reguliari mankšta, nes ji gerina spermos kokybę.

Verta pasinaudoti ir vaistiniais preparatais

J. Aganauskaitė-Žukaitė sako, kad taip pat galima įsigyti preparatų, kurie padėtų planuojančioms nėštumą moterims sustiprinti sveikatą ir reprodukcinę sistemą. Be to, daugumą vitaminų reikėtų vartoti ir pastojus, nes jie padeda formuotis įsčiose augančio kūdikio kaulams, dantims ir organams. O ar šias medžiagas reikėtų pavartoti ir vyrams?

Foto: Shutterstock

Folio rūgštis. Ją rekomenduojama vartoti ne tik 3 mėnesius iki nėštumo pradžios, bet ir iki 12–13 nėštumo savaitės. Paros dozė neturėtų būti mažesnė nei 400 mcg. Tyrimais įrodyta, kad vartojant šį maisto papildą iki pastojimo ir pastojus, sumažėja apsigimimų, susijusių su nervinio vamzdelio patologija, rizika ir pavyksta išvengti komplikacijų. Be to, folio rūgštis yra būtina DNR gamybai, normaliai smegenų funkcijai, protinei ir emocinei sveikatai, o nėštumo ir žindymo laikotarpiu jos poreikis išauga dvigubai.

„Jeigu organizmui trūksta folio rūgšties, gali sutrikti leukocitų, eritrocitų ir epitelinių ląstelių dauginimasis. Dėl šių priežasčių nėštumas gali nutrūkti, placenta atsiskirti, o ką tik gimęs kūdikis sverti per mažai. Todėl moterims, kurioms nustatyta folio rūgšties stoka, yra rekomenduojama per parą šio vitamino suvartoti 4–5 mg. Atsižvelgiant į tai, kad tokios paros dozės su maistu ir maisto papildais užtikrinti nepavyks, tektų pradėti vartoti vaistus“, – sako vaistininkė.

Geležis. Besilaukiančiai reikia dvigubai daugiau geležies nei įprastai – iki 27 mg. Geležis palaiko normalią eritrocitų gamybą ir jų veiklą, taip užtikrindama, kad per kraują moters įsčiose besivystantis vaisius būtų aprūpintas deguonimi.

Vitaminas C. Jis padeda geriau įsisavinti geležį ir stiprina imunitetą. Vitamino C paros dozė – apie 85 mg.

Kalcis. Šis mineralas yra labai svarbus nėštumo metu, nes padeda tinkamai formuotis vaisiaus kaulams ir dantims. Jo paros dozė – apie 1000 mg.

Vitaminas D. Jis padeda geriau įsisavinti kalcį, be to, gerina odos būklę, regėjimą ir kaulų formavimosi procesą. Vyrai šį vitaminą gali vartoti, norėdami padidinti spermatozoidų judrumą. Šio vitamino paros rekomenduojama dozė suaugusiems – 1000–2000 TV, o besilaukiančioms ir maitinančioms mamoms – 1500–2000 TV.

Cholinas. Jis reikalingas gerai smegenų funkcijai užtikrinti jų formavimosi metu. Cholino paros dozė – 550 mg.

Omega-3 riebalų rūgštys. Jos labai svarbios smegenų, regėjimo ir neurologiniam vystymuisi pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Be to, omega-3 riebalų rūgštys sumažina ankstyvojo priešlaikinio gimdymo tikimybę ir pagerina spermos kokybę bei judrumą. Per parą nėščiosios ir žindyvės turėtų gauti 700 mg EPR ir DHR rūgščių, o vyrai – 1600 mg, jeigu aktyviai sportuoja – bent 1830 mg.

Cinkas. Jis susijęs susijęs su DNR sinteze, be to, yra labus tinkamam vaisiaus augimui ir vystymuisi. Šio mineralo paros dozė – apie 11 mg.

J. Aganauskaitė-Žukaitė priduria, kad visus minėtus vitaminus ir dar daugiau jų galima rasti vitaminų kompleksuose, kurie yra skirti nėščiosioms arba planuojančioms nėštumą moterims. Tiesa, dalį šių medžiagų paros dozės galima užsitikrinti jais praturtintus maisto produktus, tačiau likusią dalį galima gauti tik vartojant maisto papildus.