Ypač po gimdymo! Juk tai toks didelis darbas, o po jo kitos dienos ir savaitės – ne ką menkesnis krūvis.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį po gimdymo ir kaip tinkamai pasirūpinti savimi, atsiųstame pranešime pasakoja tėvystės programos „Sklandi pradžia“ kūrėja, tinklaraščio „Mažas didelis gyvenimas“ autorė Miglė Rimeikė.
Visų pirma – atsigauti ir sugyti turi mūsų fizinis kūnas. Ar tai būtų nuovargis, raumenų skausmai ir plyšimai, siūlės ar cezario pjūvis. Kūnas turi atsigauti ir nuo paties nėštumo. Atsigauti ir susigaudyti bus reikalų ir emociškai, visgi kūdikio gimimas yra didžiulis gyvenimo pasikeitimas. Net jei tai jūsų antras, trečias ar šeštas kūdikis. Juk tai dar vienas naujas šeimos narys. Vaidmenys keičiasi, rutina keičiasi, įprasta visos šeimos kasdienybė keičiasi.
Svarbu nepamiršti, kaip viskas susiję: fizinė sveikata daro įtaką emocinei savijautai ir atvirkščiai. O abu šie faktoriai lemia mūsų gebėjimą pasirūpinti mažyliu. Pavyzdžiui, miego trūkumas gali kelti tiek fizinių, tiek emocinių sunkumų.
Pirmosios dienos po gimdymo
Norėdamos savimi pasirūpinti, pirmiausia turime suprasti, kas su mumis vyksta. O vyksta labai daug (tikrai nebūtinai viskas kiekvienai):
- bendri skausmai, atsirandantys dėl sunkaus darbo ir gimdymo;
- susitraukinėjančios gimdos sukeltas skausmas;
- pjūvio skausmas, jei jums buvo atliktas cezario pjūvis;
- epiziotomija (plyšimas/ kirpimas) – kartais gali skaudėti tiesiog sėdint;
- spenelių jautrumas ir skausmas žindant;
- krūtų pabrinkimas, ypač jei nemaitinate krūtimi. Jei maitinate – irgi;
- lochia arba kraujavimas iš makšties po gimdymo. Pats kraujavimas nėra skausmingas, tačiau diskomforto higienos klausimais – daug;
- hemorojus, ypač jei gimdėte pati. Jie gali būti niežtintys ir skausmingi;
- nuovargis ar išsekimas tiek po gimdymo, tiek dėl nuolatinio kėlimosi naktimis maitinti mažylį.
O kur dar emocinės karuselės (tikrai nebūtinai viskas kiekvienai):
baby blues – pirmųjų dienų nuotaikų kaita, liūdesys ar nerimas (trunka iki poros savaičių);
nepasitikėjimas savimi ir gebėjimu prižiūrėti naujagimį, net jei tai nėra jūsų pirmasis vaikas;
nusivylimas ar gėdos jausmas, jei gimdymas vyko ne taip, kaip tikėjotės;
nerimas ar gėda dėl neatsirandančios staigios milžiniškos į kosmosą išnešančios meilės kūdikiui.
Pirmi mėnesiai po gimdymo
Apmaudu, bet taip nusistovėję, kad besilaukdamos visą dėmesį fokusuojame į pasiruošimą gimdymui. Devynis mėnesius ruošiamės vienai dienai. O kas po to?
„Dabar, kai po mano gimdymo jau praėjo beveik metai, galiu pasakyti – pats gimdymas tik apšilimas. Sprintas prieš maratoną. Todėl reikia būti pasiruošus – žinoti, kas gali nutikti, gebėti tai priimti ir spręsti kylančius sunkumus ar paprašyti pagalbos“, – pasakoja M. Rimeikė.
Pirmųjų mėnesių dovanėlės, kurių sulaukę neturėtumėte nustebti:
- nuovargis ar išsekimas dėl sutrikusio miego. Situaciją gali pabloginti po gimdymo atsiradusi anemija ar vitaminų trūkumas;
- nusilpęs imunitetas – galima greičiau susirgti ir ilgiau sveikti;
- nugaros ir kiti kūno skausmai laikant kūdikį ar nuolat lenkiantis jo paimti;
- milžiniškas alkis ir troškulys, ypač maitinant krūtimi (būtent tą minutę);
- nerimas ir nemalonūs pojūčiai grįžtant prie savo lytinio gyvenimo;
- pasimetimas, nerimas ir jausmų perviršis bandant aprėpti rūpinimąsi kūdikiu, savimi, likusia šeima;
- besitęsiančios nemalonios emocijos/ baby blues – jei tai trunka ilgiau nei porą savaičių, reikėtų kreiptis pagalbos, nes jums gali pasireikšti pogimdyvinė depresija (ji pasitaiko maždaug 12% mamų);
- galite jaustis vieniša ar atskirta nuo pasaulio (ypač pandemijos metu);
- gali kilti abejonių, ar nesuklydote, ar gerai, kad ėjote motinystės atostogų ir pan.;
- įtampa tarp jūsų ir partnerio – greičiausiai dėl nuovargio ir pokyčių kasdienoje;
- dažnas nerimavimas, ar esate pakankamai gera mama, ar gerai rūpinatės mažyliu.
8 idėjos, kaip pasirūpinti savimi
„Taip, žinau, iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad yra nerealu atrasti laiko sau, kai mažyliui reikia tiek visko. Tačiau taip neturėtų būti – pradėkite po truputį, neskubėkite ir nespauskite savęs. Tačiau būtinai stenkitės kasdien bent šiek tiek laiko ir dėmesio skirti savo fizinei ir emocinei gerovei“, – pataria tėvystės programos „Sklandi pradžia“ bendraautorė Miglė.
Spręskite klausimus čia ir dabar – nepermąstykite dalykų
Čia – kaip su spalvinimu: jei reikia nuspalvinti visą lapą, atrodo, labai daug, jei lapą sudalinate į mažus kvadratėlius – misija atrodo lengvai įgyvendinama. Taip pat ir su mažyliu – nepulkite galvoti apie visus jo ir jūsų, buities, šeimos ir kitus reikalus. Negalvokite apie visos savaitės darbus ir nekurkite sąrašų. Užuot tai dariusios, sustokite ir pagalvokite: ko dabar man reikia? Nusnausti? Atsigerti ar pavalgyti? Ar pakeisti kūdikiui sauskelnes? Būdama čia ir dabar, neleisite panikai jūsų užlieti. Praktikuokite dėmesingumą ir per dienas keliaukite mažais žingsneliais.
Pamiegokite
Taip taip, atrodo misija neįmanoma. Bet geriau jau atrasti kodą, kaip tą misiją nulaužti. Ir kuo greičiau, tuo geriau. Dalinuosi man padėjusiais variantais:
Dienos miegeliai, kai miega kūdikis. Tik čia labai svarbus momentas – kūdikis turi miegoti kitame kambaryje su, pavyzdžiui, vyro priežiūra. Jei einate pamiegoti – užsidarykite duris, jei reikia, pasiimkite ausų kištukus. Geriau valanda kokybiško miego, nei dvi nuolat būdraujant prie mažylio.
Atraskite tarpą dienotvarkėje, kai galite surinkti kuo daugiau nepertraukto miego valandų. Pavyzdžiui, jei maitinate vaikelį kas tris valandas – po vakarinio maitinimo eikite pamiegoti atskirai iki kito naktinio. Jei yra galimybė – reikėtų surinkti bent 4 valandas nepertraukto miego. Jei nežindote pati, paprašykite, kad vienu maitinimu pasirūpintų jūsų partneris, taip gausite net šešias valandas miego. Jei žindote, bet miego trūkumas begalinis – pasinaudokite pientraukiu ir buteliuku. Arba susitarkite, kad reikiamu laiku jums atneš vaikelį, pamaitinsite ir jį vėl išneš.
Prasidėjus mano dukros Emos ketvirto mėnesio miego regresui, su vyru naktį pasidalinome per pusę: iki 3 valandos ryto maitinimo ir po jo. Pirmą nakties dalį su mažyle būdavau aš, o pamaitinus eidavau į kitą kambarį iki 7 ryto pamiegoti atskirai. Tuo metu mano vyras ramiai miegodavo pirmą nakties dalį, o antrąją rūpindavosi mažyle. Kas kelias dienas susikeisdavome nakties dalimis.
Faktas, kad tokios rokiruotės nesudaro galimybės pailsėti visiškai, bet tai yra daug daug geriau nei nedaryti nieko.
Lepinkite savo kūną
Nepamirškite jam atsidėkoti už sunkų darbą ir apdovanoti savęs! Čia tinka viskas, kur tik nuneša jūsų fantazija ir pomėgiai. Skanūs ir sveiki užkandžiai, kvapnus dušas, vėsinančios intymios higienos putos jei po gimdymo skauda, kokybiški vitaminai, mėgiamas kūno kremas, masažas ir pan.
Judėkite
Fizinis aktyvumas, net jei tai – tik ratas, apsuktas rajone su vežimu, gerina emocinę savijautą. Grynas oras, natūrali dienos šviesa, pasikeičianti aplinka – svarbūs veiksniai mūsų gerovei. Vėliau, kai kūnas bus pasiruošęs, tinkamas fizinis krūvis padės jį stiprinti. Kineziterapeuto parinkti pratimai padės sumažinti nugaros ar kitus skausmus, atstatyti dubens dugno ar pilvo sienos tonusą.
Paprašykite pagalbos
Ne veltui žinome posakį, kad vaikui užauginti reikia viso kaimo. Todėl vykit bet kokias mintis apie tai, kad paprašyti pagalbos gėda ar reiškia, kad esate blogesnė mama, nesugebate susitvarkyti su savo vaikeliu. Taip, pandemija čia mums nepadeda. Bet išeičių visada reikia ieškoti! Nepamirškite – sukurti vaikui reikia dviejų. Auginimui – tuo labiau.
Bendraukite
Naujos mamos dažnai jaučiasi izoliuotos, ypač atslūgus tam pirminiam visų dėmesiui. Todėl labai svarbu nepamiršti pačiai parodyti iniciatyvą, kai to norisi. Kad ir video skambučiu išgerti kavos su drauge. Ar vaikštant lauke su vežimu paskambinti mamai. Tyrimai, nagrinėjantys pogimdyvinę depresiją, socialinę izoliaciją išskiria kaip vieną iš ligos skatintojų. Todėl būtinai palaikykite ryšį bent su artimiausiais.
Teikite sau pirmenybę
Nepamirškite, kad pagrindinis dalykas, ko reikia laimingam mažyliui, tai sveika ir laiminga mama. Todėl norėdama tinkamai rūpintis savo kūdikiu, pirmiausia turite rūpintis savimi ir savo poreikiais.
Nepykite ant savęs
Faktas, kad klaidų ar, tiksliau, gyvenimiškų pamokų neišvengsim. Bet čia labai svarbu nesuaštrinti situacijų, nesmerkti savęs ir tiesiog sau atleisti ir judėti toliau. Siekimas būti „tobula motina“ nesukurs tobulos motinos. Priešingai, tai sukurs įsitempusią ir fiziškai išsekusią mamą.
