Gydytoja sutiko aptarti netradicinius, retai minimus moters kūno pokyčius, kurie atsiranda pradėjus lauktis.

Bijančias, kad po gimdymo jau visam laikui liks bent pora papildomų kilogramų, gydytoja ramina – tai vienas populiaresnių mitų. „Yra tam tikros svorio priaugimo nėštumo metu rekomendacijos. Normalu besilaukiant moteriai priaugti nuo 11 iki 16 kg. Į tą svorį įeina pats vaisius, vaisiaus vandenys, placenta, didesnė kraujotaka gimdoje, didėjantys pačios gimdos raumenys, krūtų svoris. Riebalinis sluoksnis irgi šiek tiek kaupiamas, tačiau pagimdžius viskas turėtų susitvarkyti, tad to antsvorio turėtų nelikti“, – sako G. Ramonienė ir pataria nepasitikėti publikuojamomis neseniai pagimdžiusių įžymybių nuotraukomis, kuriose atrodo lyg niekada negimdę modeliai, mat jos gali būti gerokai padailintos.

Gydytoja skaičiuoja, kad laikotarpis, kai moters kūnas po gimdymo turėtų grįžti į iki nėštumo buvusią padėtį, paprastai yra du mėnesiai: „Būna, kad pagimdžiusios moterys vis dar atrodo kaip dar nepagimdžiusios – pilvas pūpso, ištinimas neatslūgęs, tačiau iš tikrųjų po mažu gimda traukiasi, atsistato kraujotakos sistema, raumenys, kaulai. Ir po dviejų mėnesių moteris jau turėtų atrodyti taip, kaip iki nėštumo.“

Foto: Shutterstock

Šiek tiek lėčiau, anot jos, svoris krenta žindymo metu, bet tai nėra nesulaužoma taisyklė. Visa tai labai priklauso nuo individualių moters organizmo savybių. „Kartais sakoma, kad kaip tik žindymas reikalauja daugiau kalorijų, tad svoris turėtų kristi, tačiau iš tiesų vis dar veikiantys hormonai žindymo metu tą svorio kritimą truputį lėtina. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad žindančių moterų didesnė krūtų masė. Žinoma, tai tik laiko klausimas – kol moteris žindo, krūtys būna didesnės, o nutraukus maitinimą jos grįžta į savo vietas, kaip iki nėštumo“, – dėsto G. Ramonienė.

Krūtų dydis ir forma po žindymo gali pakisti, o tai priklauso nuo odos savybių – kiek ji elastinga, kiek gali išsitempti ir kiek susitraukti. Didesnės krūtys, tvirtina gydytoja, po žindymo laikotarpio ir linkusios likti didesnės, o mažesnės labiau atsistato į buvusią būklę. Taisyklės, kad krūtinė greičiausiai nutįs po antro ar dar vėlesnio vaiko, taip pat nėra, ramina gydytoja.

Tas pats galioja ir dėl kitų moters kūno formų pakitimų, pavyzdžiui, neva jau su visam praplatėjusių klubų. Gydytoja aiškina, kad nėštumo metu visas moters organizmas pasidaro labai tamprus, elastingas ir vandeningas, o tam, kad galėtų augi vaisius, moters dubuo gali praplatėti – vaisiui reikia vietos. Vaikui gimstant per labai siaurus takus reikia moters kūno kremzlių ir kaulų paslankumo, todėl gali nutikti, kad po nėštumo ir gimdymo dubuo bus platesnis. Vis dėlto vėliau jis tikrai turėtų grįžti į ankstesnes vėžes, tikina G. Ramonienė.

Iš įdomesnių faktų gydytoja pamini padidėjusias pėdas. Ir tai ne mitas. „Nėštumo metu tikrai gali pasikeisti moters pėda – galbūt ne į ilgį, bet į plotį gali. Moters organizme keičiasi kraujotaka, o auganti gimda šiek tiek spaudžia dubens veną, todėl sumažėja kraujo kiekis, kuris grįžta iš kojų venų, ir dėl to galimas audinių paburkimas, o tai lemia, kad koja paplatėja, todėl platesnių batų tikrai gali prireikti. Na, o jei tie batai žieminiai, juos gali būti sunku užsegti, nes būna patinusios ir blauzdos. Jei yra tik toks nusiskundimas, o visa kita gerai, tyrimai puikūs, tai mes sakome, kad tai normalūs pokyčiai nėštumo metu“, – pasakoja gydytoja ir juokiasi, kad kartais nėščiosios paskutines dienas iki susitikimo su kūdikiu skaičiuoja avėdamos savo vyrų batus.

Foto: Shutterstock

Kartais nėštumas pasikėsina į kai kurių moterų grožį. Pavyzdžiui, gydytoja pasakoja, kad gali labai susilpnėti ar išslinkti plaukai. „Negaliu to pagrįsti moksliniais tyrimais. Paprastai taip gali būti dėl kokių nors mikroelementų poreikio, nes vaisius, kaip mes sakome, yra labai protingas ir iš mamos pasiima viską, ko jam reikia, tai tiesiog pačiai mamai reikia pastebėti, ko jai trūksta. Bėda ta, kad ne visas tas medžiagas mes galime ištirti ir tikslingai kompensuoti vieną ar kitą. Taip gali atsitikti ir dėl pačių hormonų poveikio. Pavyzdžiui, dėl antinksčių hormonų poveikio, kurio nėštumo metu yra gaminama daugiau. Yra netgi tokia kušingo liga, kurios metu būna labai daug antinksčių hormonų, o nėštumo pabaigoje antinkščių hormonai praktiškai pasiekia tos ligos lygį“, – dėsto pašnekovė.

Tęsiant grožio temą reiktų paminėti ir dažnai nėštumo „dovanojamas“ strijas, kurios, kaip sako gydytoja, ne kiekvienai moteriai yra akiai malonus vaizdas. Strijos vėlgi susijusios su hormoniniais pokyčiais, o ne su odos tempimu, todėl naivu tikėtis, kad nuo to gali apsaugoti kokios nors priemonės. „Kremai gali sumažinti patį odos tempimo jausmą, drėkinti odą, bet nuo strijų jokie tepalai nepadės. Tikrai nėra jokių jų naudą įrodančių mokslinių tyrimų, bet gal pačios moterys geriau jaučiasi, kad jos kažką daro, jog to nebūtų, – sako G. Ramonienė. – Kai kurios moterys, jau ir sulaukusios gimdymo termino arba nešiodamos ne vieną vaikelį neturi nė vienos strijos, o kitos, vos pradėjus augti pilvui, tas strijas pastebi ir jų nėštumo metu vis daugėja. Žinoma, jos ryškesnės būna nėštumo metu, o praėjus porai mėnesių po gimdymo pasidaro blyškesnės, netgi baltos ir nepastebimos.“

Nėštumo metu gali labiau gesti ir dantys. Gydytoja aiškina, kad taip atsitinka dėl to, jog seilių terpė pasidaro labiau rūgštinė. Tuomet ta rūgštis labiau pažeidžia emalį ir yra palankesnė kariesui. Norinčioms to išvengti G. Ramonienė pataria dantis prižiūrėti intensyviau, kad neliktų jokių apnašų, po valgio būtinai išsiskalauti. Neigiamą poveikį turi ir nuolatinis užkandžiavimas bei nenumaldomas poreikis valgyti kokios nors vienos rūšies produktus, taip pat – naktinis valgymas.

Vienas nemaloniausių galimų pokyčių – prasiskyrę pilvo raumenys. Gydytoja sako, kad tokių atvejų pasitaiko gana dažnai. „Tai priklauso nuo moters audinių elastingumo ir sugebėjimo grįžti į buvusią poziciją. Prasiskiria raumenys ir pilvo sienos aponeurozė, jungiamasis audinys, kuris išlaiko pilvo sienos formą. Jis tiesiog yra išplečiamas ir negali susitraukti, todėl raumenys negali grįžti į pilvo sienos vidurį – ten, kur jie turėtų būti vienas šalia kito. Tokiu atveju be chirurginės korekcijos neapsieinama. Operacija kartais reikalinga ne tik estetiniais sumetimais, bet ir dėl sveikatos, nes toks vadinamasis varlės pilvas gali trukdyti ir žarnyno veiklai, juk tam irgi reikalingi raumenys. O kai jie yra ne ten, kur turėtų būti, gali atsirasti ir žarnyno veiklos sutrikimų, ir išvaržų bambos srityje. Gali nutikti netgi taip, kad žarnos įstrigs į susidariusius plyšius. Taigi sveikatai tai yra tikrai pavojinga“, – pasakoja G. Ramonienė.

Gydytoja paneigia ir dar vieną mitą – kad nuo tokių problemų galėtų apsaugoti gera fizinė moters forma. „Be abejo, sportas visada yra gerai, bet tikėtis idealaus rezultato vien dėl sportavimo nereikėtų. Tai yra ne tiek raumenų stiprumo, kiek jų pasislinkimo į šoną problema. Deja, net ir labai stiprūs raumenys ne visada išlaiko savo vietą, kur jie turėtų būti“, – sako ji.

Foto: Shutterstock

Retai pasitaiko, tačiau galimi ir atvejai, kai po gimdymo moteris pajaučia, kad dubens dugnas yra silpnesnis, kartais ji gali jausti net ir slenkančią gimdą, apčiuopti jos kaklelį, toliau aptaria gydytoja. Tačiau po gimdymo paprastai viskas turėtų grįžti į savo vėžes. „Jaunos moterys šių problemų turi labai retai, tačiau kai ateina menopauzinis ir pomenopauzinis laikotarpis, kada jungiamojo audinio ir raumenų funkcija silpnėja, tai tikrai gimda gali slinkti. Su dubens organų iškritimu dažniausiai susijęs ilgas gimdymas ar didelio svorio vaisiaus gimdymas“, – aiškina pašnekovė.

Panašiai ir su šlapimo nelaikymu. Ankstyvame laikotarpyje po gimdymo tai yra visiškai normalu ir praėjus porai mėnesių viskas turi susitvarkyti, o kartais tai nutinka ir greičiau: „Kadangi po gimdymo keičiasi gimdos padėtis ir ištempiama tarpvietė, prireikia laiko, kol viskas grįš į savo vietas. Tada viskas jau turėtų būti gerai. Jei gimdymo metu įvyko kažkokios ypatingos komplikacijos, tai šita komplikacija – šlapimo nelaikymas gali užsitęsti, gali net prireikti detalesnio ištyrimo, urologų pagalbos, bet tai iš tikrųjų būna labai retai. Tačiau problema sugrįžta vyresniame amžiuje, kai prasideda menopauzė, pomenopauzė, kai nebėra hormonų, kai silpnesni tiek raumenys, tiek jungiamasis audinys.“

Gydytoja ramina ir sako, kad tarpvietės ištempimo tikrai nereikėtų bijoti, ir primena, kad šiai problemai spręsti geriausiai pasitarnauja sąžiningai daromi Kėgelio pratimai. Juos gydytoja visada moterims rekomenduojame daryti tiek iki gimdymo, tiek po gimdymo. „Šiuos pratimus moterys turėtų atlikti tam, kad treniruotų dubens dugną. Jie tikrai padeda išvengti tokių komplikacijų, kaip šlapimo nelaikymas ir dubens organų nusileidimas bei iškritimas, – kalba G. Ramonienė. – Tarpvietė visada stipriai išsitempia, nes gimdymo takai labai siauri, o vaisius per juos turi pralįsti. Kartais mes nepamatome kažkokių įtrūkimų ir nesusiuvame, bet jei dubens funkcija yra normali, jie turėtų susitvarkyti ir sugyti savaime.“

Absoliučiai visos aptartos galimos komplikacijos, susijusios su nėštumo fiziologija, todėl priklauso nuo labai individualių moters organizmo savybių, dar kartą primena gydytoja ir teigia, kad Cezario pjūvis taip pat negalėtų 100 proc. apsaugoti nė nuo vieno paminėto atvejo. „Jokių garantijų, kad atlikus operaciją nebūtų ir to paties šlapimo nelaikymo ar dubens organų iškritimo, kadangi čia veikia ne tiek gimdymo mechanizmas, kiek audinių ir organų išsitempimas, jų padėties pakitimai tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo“, – paaiškina G. Ramonienė.