Turėti vaikų karštai trokštantys žmonės neretai yra pasiryžę griebtis bet ko – klausyti bobučių patarimų, ką valgyti, kad gimtų berniukas arba mergaitė, valandų valandas „Google“ ieškoti atsakymų į savo klausimus, nors tuos tariamus atsakymus pateikia abejotino patikimumo interneto svetainės. Apie nevaisingumo gydymą neaiškinama mokyklose ir apskritai maža patikimos informacijos, rašoma svetainėje babygaga.com.
Specialistams dažnai tenka išsklaidyti abejones, o šiame straipsnyje paneigiami penki labiausiai paplitę mitai apie nevaisingumą:
1. Nevaisingumas – moters problema
Tai netiesa. Nevaisingi būna tiek vyrai, tiek moterys.
„Very Well Family“ duomenimis, heteroseksualiose porose:
- maždaug trečdalis vyrų būna nevaisingi,
- trečdalis moterų būna nevaisingos,
- dar trečdalyje porų arba abu partneriai būna nevaisingi, arba moteris negali pastoti dėl neaiškių priežasčių (nepaaiškinamas nevaisingumas).
Nevaisingumas būdingas ne tik heteroseksualiems asmenims. LGBT bendruomenėje taip pat pasitaiko nevaisingumo atvejų. Tiesa, šios bendruomenės atstovai naudojasi dirbtiniu apvaisinimu ir surogatinių motinų arba spermos donoro paslauga, nes biologiškai LGBT bendruomenės poros negali kartu susilaukti vaikų. Tarkime, dvi moterys partnerės negali pastoti dėl nevaisingumo problemų, todėl joms reikės gydytis nuo nevaisingumo (galbūt prireiks ir kitokio gydymo) ir reikės spermos donoro.
2. Kasdien turint seksualinių santykių moteris tikrai pastos
Žmonėms atrodo, kad svarbu sekso kiekis – neva, kuo dažniau mylimasi, tuo didesnė tikimybė moteriai pastoti. Tai netiesa. Vaisingumo klinikos CCRM Niujorke vienas iš įkūrėjų ir direktorių, mokslų daktaras Brianas Levine‘as teigia – nereikia kasdien mylėtis norint pastoti (be abejo, elkitės taip, kaip jums norisi). Pakanka sekso vaisingomis dienomis.
Specialisto teigimu, vaisingų dienų laikotarpis yra maždaug dvi savaitės nuo menstruacijų pradžios. Tiesa, dienos gali svyruoti, priklausomai nuo kiekvienos moters ciklo. Taigi dvi dienos prieš ovuliaciją ir dvi dienos po jos laikomos vaisingomis, šiomis dienomis patartina mėginti pastoti.
3. Svarbus tik kūdikį išnešiosiančios moters amžius
Moters amžiaus įtaka vaisingumui – dažna diskusijų tema. Daktaro B. Levine‘o teigimu, svarbus ir vyro amžius. Kuo vyresnis vyras, tuo prastesni jo spermos parametrai, taigi ir dėl jų galimas nevaisingumas, ne itin geri dirbtinio apvaisinimo rezultatai. Vyro amžius turi įtakos ir persileidimo rizikai. Kaip rašoma leidinyje „Healthline“, po 39 metų vyro spermoje mažėja spermatozoidų kiekis, jie darosi lėtesni. Tokių vyrų partnerėms padidėja persileidimo rizika, o palikuoniams didėja šizofrenijos ir autizmo rizika.
4. Nereikėtų jaudinti dėl amžiaus, juk galimas dirbtinis apvaisinimas
Žmonės dėl įvairių priežasčių neskuba susilaukti vaikų – vieni siekia karjeros, kiti nesijaučia subrendę tėvystei, treti turi finansinių sunkumų ir t.t. Jei nesijaučiate pasirengę, neskubinkite savęs tapti tėvais, kita vertus, amžius irgi svarbu.
Populiarus mitas, kad dėl amžiau kilus vaisingumo problemoms, galima rinktis dirbtinį apvaisinimą. Dauguma žmonių nesupranta – su metais mažėja žmonių vaisingumas, lygiai taip pat mažėja ir šansų sėkmingam dirbtiniam apvaisinimui.
Statistika rodo:
- 33 proc. vyresnių nei 35 m. moterų po dirbtinio apvaisinimo susilaukė kūdikių,
- 38–39 m. amžiaus moterims šansų pastoti po dirbtinio apvaisinimo sumažėjo perpus – telieka 17 proc. pastojimo tikimybė,
- 43–44 m. amžiaus moterims šansų pastoti su savais kiaušinėliais sumažėja drastiškai – iki 3 proc. Nevaisingumo dėl amžiaus atveju moterys gali rinktis donorių kiaušinėlius ir dirbtinį apvaisinimą.
5. Nepraraskite vilties, juk galiausiai pastosite
Tai – vienas kenksmingiausių mitų apie nevaisingumą ir jo gydymą. Bandymus pastoti nutraukusias poras daugelis šito nebandžiusių žmonių peikia, kad per greitai pasidavė. Dažnai pasakoma: „Galėjai pastoti, jei būtumėte toliau mėginę.“
Tai nėra tiesa. Nevaisingumo gydymas neduoda šimtu procentų garantuotų rezultatų. Viena vertus, galima bandyti pasitelkiant įvairius būdus – donorių kiaušinėlius, surogatinę motiną, donorų spermą (jei kiti būdai neveiksmingi), kita vertus, šie procesai pernelyg supaprastinami. Atsiminkite, kad dar yra laikas, energija, emocijos ir pinigai – visa tai irgi proceso dalys.
Taigi, poros neturėtų krimstis, jei nusprendė nebemėginti susilaukti kūdikio. Nesijauskite kalti ir negalvokite, kad galbūt kitas bandymas jau tikrai būtų buvęs sėkmingas – šito juk niekas nežino.
