Mikrobiota, dar vadinama žarnyno flora, reguliuoja daugybę mūsų sprendimų ir biologinių impulsų. Nauja studija, kuriai vadovavo Salko instituto mokslininkai, nustatė, kad specifinė E. coli bakterijų padermė, gyvenanti pelių patelių žarnyne, priverčia jas atstumti savo jauniklius.

2021 metų sausio 29 dieną žurnale „Science Advances“ paskelbtas tyrimas išryškina tiesioginį ryšį tarp šių mikrobų ir to, ką vadiname motinišku elgesiu. Šis tyrimas buvo atliktas su pelėmis, bet tai dar vienas mokslinis įrodymas, kad žarnyno bakterijos yra gyvybiškai svarbios smegenų sveikatai ir kad tuo pat metu jos daro įtaką elgesiui ir bendram vystymuisi.

„Mūsų žiniomis, tai yra pirmas įrodymas, kad modelyje su gyvūnais žarnyno mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį skatinant sveiką motinišką elgesį ir ryšį tarp motinos ir jos palikuonio, – ataskaitoje rašė šio tyrimo vyriausioji autorė ir Salko molekulinės bei sistemų fiziologijos laboratorijos vadovė, profesorė Janelle Ayres. – Tai prisideda prie vis daugėjančių įrodymų, kad egzistuoja žarnyno ir smegenų ryšys, ir kad mikrobai yra svarbūs, reguliuojant šeimininko, kuriame jie gyvena, elgesį“.

Žmonių žarnyno mikrobiota jau yra susieta su depresija, nerimu, autizmu ir vitrine kitų ligų. Tačiau nustatyti, kuri būtent padermė yra atsakinga už tam tikrą elgesį, yra sudėtinga sritis, todėl naujausias tyrimas yra dar svarbesnis.

J. Ayres ir jos komanda naudojo šiai studijai peles, kad pažiūrėtų, kaip organizmo sistemos ir smegenys sąveikauja viena su kitomis. Mokslininkai stebėjo, kaip mikrobai reguliuoja organizmo procesus, ir analizavo skirtingus būdus, kaip mikrobai daro įtaką augimui ir veiksmams.

Šių eksperimentų metu komanda tyrinėjo peles, kurių žarnynuose gyveno vienintelė E. coli bakterijų padermė. Pelės su E. coli paderme, vadinama O16:H48 MG1655, atsivedė jauniklių, kurie blogai augo. Tyrinėdami toliau, mokslininkai išsiaiškino, kad jaunikliai buvo mažesni dėl skurdžios mitybos.

Papildomų eksperimentų metu buvo nustatyta, kad šiuos peliukus buvo galima išgelbėti nuo blogo vystymosi arba duodant jiems augimo faktoriaus IGF-1, arba patikint juos motinoms, kurios tinkamai jais rūpintųsi. Anot mokslininkų, šis atradimas patvirtino, kad jaunikliai blogai augo dėl motinų elgesio, o ne dėl kažko, susijusio su jais pačiais.

J. Ayres ir jos komanda teigė, kad jie toliau studiijuos, kaip šie specifiniai mikrobai iš tikrųjų sukelia motinų elgesio pokyčius. Pirminiai duomenys rodo, kad šios bakterijos gali trikdyti serotinino kiekį. Serotoninas yra hormonas, dažniausiai siejamas su laime ir geros savijautos jausmu.

„Tyrinėti šiuos ryšius žmonių organizme yra labai sudėtinga, nes žmogaus mikrobiota apima šimtus skirtingų mirkoorganizmų rūšių, – tęsė J. Ayres. – Tačiau kuo geriau suprasime šiuos mechanizmus modelyje su gyvūnais, tuo didesnė tikimybė, kad galėsime patikrinti rezultatus su žmonėmis ir pažiūrėti, ar mikrobai ir jų poveikis žmonėms yra toks pat“.