Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis – 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių, rašoma pranešime spaudai.
Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos, tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis – sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti. Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
Išskyrė pagrindines rekomendacijas visoms besilaukiančioms
Pasak klinikos „Motina ir vaikas” gydytojos akušerės – ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
„Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas. Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų – sifilio, Aids, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai”, – komentavo H. Kažemėkaitytė.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.
Nėštumas iki 20 – vaisingas, bet rizikingas amžius
Baimė, nerimas ir nežinomybė. Jauno amžiaus moterų nėštumai, H.Kažemėkaitytės teigimu, dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius – tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.
20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų
Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo.
„Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra”, – pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
Po 35-erių: nėštumo priežiūros prioritetas – komplikacijų prevencija
Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.
Kokios pagrindinės rizikos?
Diabetas – vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų – apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
Preeklampsija – tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
Aukštas kraujo spaudimas – arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
Daugiavaisis nėštumas – dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika”, – atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.
Atidžiau stebėti sveikatą reikėtų ir toms nėščiosioms, kurios turi antsvorio, policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinių sutrikimų, dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.
Nepamirškite emocinės sveikatos
Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas – kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. „Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris – ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat”, – pažymėjo H. Kažemėkaitytė.
